Paieškos rezultatai (384) pagal: Žydų senovė

Apaštalų tikėjimo simbolis, vadinamas tiesiog „Kredu“, yra vienas seniausių krikščionių tikėjimo išpažinimų, siekiamas II–IV a. Nors legenda teigia, kad jį sudarė patys dvylika apaštalų, kiekvienas pridėdamas po teiginį, mokslininkai mano, kad simbolis išsivystė Romos krikščionių bendruomenėje kaip krikšto apeigų dalis. Jo trumpumas ir aiškumas padarė jį idealiu įrankiu naujai pakrikštytiems katechumenams, mokantiems pagrindinių tikėjimo tiesų. … [Skaityti toliau…]

„Dievo dešinė“ – tai galingas simbolis, persmelkiantis įvairių religijų raštus, mitologijas ir kultūras. Biblijoje, Talmude, Korane ar net senovės Artimųjų Rytų tekstuose dešinė ranka dažnai asocijuojasi su dieviška galia, apsauga, palaiminimu ir artumu transcendentiniam. Šiame straipsnyje gilinsimės į „Dievo dešinės“ reikšmę, jos biblines ir istorines šaknis, simboliką kitose religijose bei pateiksime unikalių istorijų ir citatų, … [Skaityti toliau…]

„Dvasinis giedojimas apie sielą ir Sužadėtinį Kristų“ (Cántico espiritual) – vienas žymiausių šventojo Kryžiaus Jono (1542–1591) mistinių ir poetinių veikalų, parašytas XVI amžiaus antroje pusėje. Šis kūrinys laikomas krikščioniškosios mistikos šedevru ir vienu gražiausių religinių tekstų ispanų kalba. Jame sielos kelias į dieviškąją vienybę perteikiamas per meilės poeziją, įkvėptą Senojo Testamento Giesmių giesmės, tačiau perrašytą … [Skaityti toliau…]

„Kopimas į Karmelio kalną“ – tai vienas pagrindinių šventojo Kryžiaus Jono (1542–1591) veikalų, parašytas apie 1578–1585 m. Tai gilus krikščioniškosios mistikos traktatas, kuriame aprašoma sielos kelionė link vienybės su Dievu per dvasinį apsivalymą. Autorius, šv. Kryžiaus Jonas – ispanų karmelitas, mistikas, poetas, Katalikų Bažnyčios mokytojas ir kartu su šv. Terese Aviliete – basųjų karmelitų reformatorius. … [Skaityti toliau…]

Aristobulas (Aristobulus). Aristobulas Aleksandrietis (apie 181–124 m. pr. Kr.) – vienas pirmųjų žinomų helenistinės epochos žydų filosofų, bandęs suderinti žydų Šventąjį Raštą su graikų filosofijos idėjomis. Jis priklausė peripatetikų (Aristotelio) mokyklai, tačiau aktyviai naudojo ir platoniškas bei pitagoriškas sąvokas. Kaip ir vėlesnis jo pasekėjas Filonas Aleksandrietis, Aristobulas siekė parodyti, kad Mozės Įstatymas ir žydų tradicija … [Skaityti toliau…]

Jobo Testamentas (graikiškai Διαθήκη τοῦ Ἰώβ, angl. The Testament of Job). Tai vienas įdomiausių ir paslaptingiausių senovės žydų apokrifinių kūrinių, priklausantis vadinamajam „Testamentų“ žanrui. Kaip ir kiti šio žanro tekstai (pavyzdžiui, Dvylikos patriarchų testamentai), jis pasakoja biblinę istoriją iš naujo – šį kartą kaip paties Jobo paskutinį testamentą savo vaikams prieš mirtį. Skirtingai nuo kanoninės … [Skaityti toliau…]

Šv. Jeronimo komentarų palimpsestas (Jerome Commentary Palimpsest): Jeronimo komentarai apie Šventąjį Raštą, paslėpti po vėlesniu tekstu Tai vadinama palimpsestu (graikiškai reiškia „vėl nugremžtas“). Senovėje pergamentas (gyvūnų oda) buvo labai brangus. Kai teksto nebereikėdavo, jį nubraukdavo, išplaudavo ir užrašydavo naują. Tačiau senasis rašalas niekada visiškai neišnyksta. Po šimtmečių jis vis dar matomas – tik labai išblukęs. … [Skaityti toliau…]

Šv. Augustino palimpsestas (Augustine Palimpsest): ankstyvieji šv. Augustino traktatai, paslėpti po viduramžių tekstu Tai vadinama palimpsestu (graikiškai reiškia „vėl nugremžtas“). Senovėje pergamentas (gyvūnų oda) buvo labai brangus. Kai teksto nebereikėdavo, jį nubraukdavo, išplaudavo ir užrašydavo naują. Tačiau senasis rašalas niekada visiškai neišnyksta. Po šimtmečių jis vis dar matomas – tik labai išblukęs. Mokslininkams tai tikras … [Skaityti toliau…]

Šv. Bazilijaus homilijų palimpsestas (Basil of Caesarea Palimpsest): ankstyvosios homilijos ir teologiniai komentarai, paslėpti po vėlesniu tekstu Tai vadinama palimpsestu (graikiškai reiškia „vėl nugremžtas“). Senovėje pergamentas (gyvūnų oda) buvo labai brangus. Kai teksto nebereikėdavo, jį nubraukdavo, išplaudavo ir užrašydavo naują. Tačiau senasis rašalas niekada visiškai neišnyksta. Po šimtmečių jis vis dar matomas – tik labai … [Skaityti toliau…]

„Palaimintojo mokinio Andriejaus pamokslai kurdų miestuose“ (The Preaching of Andrew in the Cities of the Kurds, originaliai priskiriama rytietiškai tradicijai kaip Praedicatio Andreae apud Kurdos arba sirų rankraščiuose Kerygma Andreou) yra nekanǫninis, anoniminis, tikriausiai V–VII amžiaus rytų krikščionių apokrifas, kilęs iš sirų–koptų hagiografinės aplinkos. Šis kūrinys nėra susijęs su klasikiniu graikiškuoju Acta Andreae, bet priklauso … [Skaityti toliau…]