Mistikos terminas apibūdinamas kaip patirtis, kurios metu žmogus suvokia ryšį su Dievu ar aukščiausia realybe, viršijančia įprastą žmogaus supratimą. Mistinė teologija siekia konceptualizuoti ir suprasti šias patirtis, naudojant teologinius, filosofinius ir dvasinius įrankius. Tai yra teologijos šaka, nagrinėjanti sielos būsenas ir patirtis, kurių neįmanoma pasiekti vien žmogaus pastangomis ar įprasta dieviškąja malone. Ji apima neeilines … [Skaityti toliau…]
Poseidonas, vienas iš dvylikos Olimpinių dievų senovės graikų mitologijoje, buvo jūrų, upių, šaltinių ir žemės drebėjimų valdovas. Jo galia ir temperamentas atspindėjo neaprėpiamą ir nenuspėjamą vandenų prigimtį. Poseidonas buvo Dzeuso ir Hados brolis, o kartu su jais dalijosi pasaulio valdymą: Dzeusas valdė dangų, Hadas – požemio karalystę, o Poseidonas – vandenis. Graikų mitologijoje jis dažnai … [Skaityti toliau…]
Šv. Jeronimo komentarų palimpsestas (Jerome Commentary Palimpsest): Jeronimo komentarai apie Šventąjį Raštą, paslėpti po vėlesniu tekstu Tai vadinama palimpsestu (graikiškai reiškia „vėl nugremžtas“). Senovėje pergamentas (gyvūnų oda) buvo labai brangus. Kai teksto nebereikėdavo, jį nubraukdavo, išplaudavo ir užrašydavo naują. Tačiau senasis rašalas niekada visiškai neišnyksta. Po šimtmečių jis vis dar matomas – tik labai išblukęs. … [Skaityti toliau…]
„Povilo kankinystė“ (The Martyrdom of Paul) yra vienas iš brandžiausių ir dramatiškiausių apaštalų kankinystės pasakojimų, perteikiantis paskutines šventojo Povilo dienas Romoje, jo stebuklus, drąsą prieš imperatorių Neroną ir triumfuojantį tikėjimą, kuris nugali net mirtį. Šis kūrinys išlikęs arabų rankraščių tradicijoje, greičiausiai susiformavęs V–VII amžiuje Egipto krikščionių aplinkoje, kur buvo naudojamas vienuolynuose, katechezėje ir liaudies pamaldume … [Skaityti toliau…]
„Petro ir Povilo istorija“ (The Story of Peter and Paul) yra vienas iš didžiausių, teatrališkiausių ir labiausiai epinių viso apaštalų apokrifų ciklo tekstų. Jis jungia misijų pasakojimą, stebuklus, kovą su demonais, imperatorių rūmų intrigas, moralinę pamoką ir dangišką intervenciją. Šis kūrinys, išlikęs arabų rankraščiuose, vaizduoja Petrą ir Povilą kaip dvasinius milžinus, kurie ne tik skelbia … [Skaityti toliau…]
„Matijo pamokslavimas“ (The Preaching of Saint Matthias) yra vienas iš dramatiškiausių, siužetiškai turtingiausių ir teologiškai įdomiausių rytų krikščioniškosios apokrifinės tradicijos tekstų. Jis priklauso tam pačiam apaštalų misijų ciklui kaip Tomo, Andriejaus, Baltramiejaus ar Tado apokrifai, tačiau savo tonu yra išskirtinis: tai beveik epinis pasakojimas apie apaštalo Matijo misiją tarp kanibalų tautos, kupinas stebuklų, vizijų, kovos … [Skaityti toliau…]
„Šventojo Tomo kankinystė“ (The Martyrdom of Saint Thomas) yra brandus, dramatiškas ir teologiškai tankus rytų krikščioniškosios apokrifinės tradicijos tekstas, tęsiantis pasakojimą, pradėtą „Tomo pamokslavime“. Šis kūrinys, tikriausiai susiformavęs V–VII amžiuje ir išlikęs koptų bei arabų rankraščiuose, vaizduoja paskutinį apaštalo Tomo gyvenimo etapą — jo keliones, stebuklus, persekiojimus ir galiausiai mirtį, kuri pristatoma kaip jo „kovos … [Skaityti toliau…]
„Palaimintojo mokinio Baltramiejaus pamokslavimas“ (The Preaching of Bartholomew) yra ryškus rytų krikščioniškosios apokrifinės tradicijos tekstas, priklausantis plačiam apaštalų misijų ciklui, kuriame kiekvienas mokinys siunčiamas į tolimas, pagoniškas žemes skelbti Evangelijos. Šis kūrinys (Praedicatio Bartholomaei), išlikęs koptų ir arabų rankraščiuose, tikriausiai susiformavo V–VII amžiuje ir rodo Egipto bei Sirijos krikščionių pasaulėvaizdį, kuriame apaštalai vaizduojami kaip Dievo … [Skaityti toliau…]
„Šventojo Jono mirtis“ (The Death of Saint John, the Son of Zebedee) yra nekanǫninis, anoniminis, tikriausiai V–VII amžiaus rytų krikščionių apokrifas, išlikęs koptų, sirų, arabų ir etiopų rankraščių tradicijose. Tai vienas iš brandžiausių ir teologiškai giliausių tekstų apie apaštalą Joną, kuriame pasakojama ne tik apie jo paskutines dienas, bet ir apie jo ramų iškeliavimą pas … [Skaityti toliau…]
„Zebediejaus sūnaus Jono kelionės“ (The Travels of John the Son of Zebedee) yra vienas iš didžiausių, literatūriškai turtingiausių ir teologiškai įdomiausių rytų krikščioniškos tradicijos apokrifų. Tai nekanǫninis, anoniminis, tikriausiai V–VII amžiaus kūrinys, išlikęs sirų, koptų, arabų ir etiopų rankraščiuose. Tekstas priskiriamas Prochorui, vienam iš septyniasdešimties mokinių ir šventojo Stepono bičiuliui, tačiau tai yra tipiška pseudoepigrafija … [Skaityti toliau…]
„Andriejaus ir Baltramiejaus darbai“ (The Acts of Andrew and Bartholomew, lot. Acta Andreae et Bartholomaei) yra vienas iš įdomiausių ir egzotiškiausių rytų krikščioniškosios apokrifinės tradicijos kūrinių. Tai nekanǫninis, anoniminis, tikriausiai V–VII amžiaus tekstas, kilęs iš sirų aplinkos, vėliau paplitęs koptų, arabų ir etiopų rankraščių tradicijose. Šis kūrinys nepriklauso klasikinei graikiškajai Leucijaus apokrifų linijai, bet atstovauja … [Skaityti toliau…]
„Apaštalo Mato darbai“ (Acts of Matthew, Acta Matthaei) yra vienas iš ankstyvųjų apaštalų apokrifų, pasakojantis apie evangelisto Mato misiją egzotiškame, pagoniškame krašte, kuriame viešpatauja tironija, stabmeldystė ir demonų valdžia. Šis kūrinys atsirado III–IV amžiuje ir priklauso vadinamajai Leucijaus apokrifų tradicijai, kuriai būdingas stebuklų, vizijų ir dramatiškų konfliktų su pagonių valdovais gausumas. Pasakojimas nėra istorinis dokumentas, … [Skaityti toliau…]