Buvimas silpnu padaro stipriu yra vienas iš esminių teiginių, kurį apaštalas Paulius išreiškė savo laiške Korintiečiams: „Kai esu silpnas, tada esu galingas.“ (2 Kor 12, 10). Šis teiginys iš pirmo žvilgsnio atrodo prieštaringas, nes pasaulietinė logika dažniausiai sieja stiprybę su fizine galia, savarankiškumu ir gebėjimu valdyti situacijas. Vis dėlto krikščioniškas požiūris į stiprybę yra gilesnis … [Skaityti toliau…]
Žodžiai „Imkite ir gerkite: tai yra mano kraujas…“ yra esminė Eucharistijos apeigų dalis per Romos katalikų bažnyčios šventąsias Mišias. Šie žodžiai yra glaudžiai susiję su Paskutine vakariene, kurią Jėzus Kristus šventė su savo mokiniais prieš savo kančią ir mirtį ant kryžiaus. Jie išreiškia gilią teologinę ir dvasinę prasmę, susijusią su Kristaus auka ir išganymu. Pasak … [Skaityti toliau…]
MŪSŲ VIEŠPATS JĖZUS KRISTUS KARALIUS Įvesdamas Kristaus Karaliaus šventę, popiežius Pijus XI norėjo iškilmingai paskelbti mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus valdžią žemėje. Kristus, sielos ir sąmonės, proto ir valios Karalius, taip pat yra ir šeimų bei miestų, tautų bei valstybių Karalius. Šios dienos pamaldos – tai iškilmingas visą visatą apimančio Kristaus karališkumo patvirtinimas, atmetantis baisią ateizmo … [Skaityti toliau…]
Pele yra viena iš svarbiausių dievybių Havajų mitologijoje, laikoma ugnies, vulkanų ir kūrybos deive. Ji yra žinoma dėl savo galingos ir kartais destruktyvios prigimties, taip pat už savo ryšį su vulkanų veikla Havajų salose. Pele vaidmuo ir legendos apie ją yra giliai įsišakniję Havajų kultūroje ir tikėjimuose. 1. Išvaizda ir Simbolika Pele dažnai vaizduojama kaip … [Skaityti toliau…]
Allah yra pagrindinis ir vienintelis Dievas islamo religijoje, kurį musulmonai garbina kaip absoliučią, nekintamą ir visagalią būtybę. Pavadinimas „Allah“ yra arabų kalbos žodis, kuris reiškia „Dievas“ ir yra kilęs iš semitų kalbų šaknų, kurios turi bendrą prasmes „dievas“ arba „deivė“. Islamo tikėjimo centre yra įsitikinimas, kad Allah yra vienintelis, be partnerių ir be lygių dievas, … [Skaityti toliau…]
Sarasvati yra viena iš svarbiausių hinduizmo deivių, garbinama kaip išminties, meno, mokslo, kalbos ir mokymo globėja. Jos vardas reiškia „sraunusis vanduo“ arba „srautas“, ir tai siejama su žinių srautu bei kūrybiniu įkvėpimu, kurį ji teikia savo garbintojams. Sarasvati yra Brahmos, kūrėjo dievo, žmona ir partnerė, kartu su juo įkūnijanti intelektą ir dvasinę išmintį. Sarasvati simbolika … [Skaityti toliau…]
Pajanas, kartais vadinamas „džiaugsmo“ arba „triumfo“ dievu, yra intriguojanti figūra graikų mitologijoje. Jo vaidmuo ir tapatybė yra dalinai neaiškūs, nes jis yra mažiau žinomas ir retai paminimas, tačiau jo svarba medicinos ir gydymo srityje yra reikšminga. Pajanas, kuriam buvo skirti himnai vadinami peanais, simbolizuoja gydymo galią ir dieviškąją pagalbą sveikatai. Pajano Tapatybė Pajanas dažnai siejamas … [Skaityti toliau…]
Dievas Tėvas yra vienas iš trijų asmenų, sudarančių Švenčiausiąją Trejybę krikščionių tikėjime. Jis laikomas visa ko pradžia ir kūrėju, kuris valdo visą visatą. Krikščioniškoje tradicijoje Dievas Tėvas yra apibūdinamas kaip mylintis, teisingas ir visagalis. Jis yra Dievybės pirmasis asmuo ir dažnai vaizduojamas kaip tas, kuris suteikia gyvenimą, vadovauja savo kūrinijai ir rūpinasi visais savo kūriniais. … [Skaityti toliau…]
Yra gerai žinomų pavyzdžių, kai žmonės perėjo iš islamo į krikščionybę. Tokie atvejai dažnai sulaukia nemažo visuomenės dėmesio, nes religijos keitimas, ypač iš islamo į krikščionybę, gali būti jautrus ir net pavojingas kai kuriose pasaulio dalyse. Štai keli žinomi pavyzdžiai: Tokie atsivertimai dažnai gali būti susiję su dideliais iššūkiais – socialiniais, kultūriniais ir netgi fiziniais … [Skaityti toliau…]
Viešpatie, mūsų Dieve, dangaus ir žemės Kūrėjau,Kurio gailestingumas plaukia kaip upė,Pažvelk į mus, kurie plaukiame į tavo galybes,Ieškodami tavo dosnumo jūrose ir upėse. Tu, kuris Jėzaus rankomis laiminai žvejus,Tu, kuris nurodei jiems tinklus mesti į gilumą,Prašome Tavęs, laimink mūsų kelionę,Kad galėtume nešti namo ne tik žuvų, bet ir Tavo palaimos. Duok mums vėjo ramybės ir … [Skaityti toliau…]
Dievas sumaišė žmonių kalbas Babelio bokšto istorijoje, kuri randama Pradžios knygos 11 skyriuje. Šiame pasakojime žmonės, turėję vieną bendrą kalbą, nusprendė susiburti ir pastatyti bokštą, kuris siektų dangų. Jų tikslas buvo įtvirtinti savo vardą ir išvengti išsklaidymo po žemę: „Eikime, statykime miestą ir bokštą, kurio viršūnė siektų dangų, kad išgarsėtume ir nebūtume išsklaidyti po visą … [Skaityti toliau…]
Šėtono biblija arba knyga (The Satanic Bible), kurią 1969 m. parašė Antonas Szandoras LaVey, yra pagrindinis satanizmo filosofijos tekstas ir Šėtono bažnyčios pagrindinis šaltinis. Ji nėra tokia biblija, kokią mes įprastai siejame su religija, nes ji nesistengia garbinti Šėtono kaip antgamtinės būtybės. Vietoj to, „Šėtono Biblija“ pateikia satanistinius principus, kurie skatina individualizmą, asmeninę laisvę, hedonizmą … [Skaityti toliau…]