Visame Šventajame Rašte, pradedant Senąja Sandora ir baigiant Apreiškimo knyga, nuolat pabrėžiama, jog ateis diena, kai Dievas teisingai teis visą žmoniją. Ši „Teismo diena“ išryškėja daugybėje ištraukų (Mt 12,36; Apr 20,11–15; Heb 9,27; 1 Kor 4,5; Rom 14,10 ir t. t.), kuriomis siekiama atkreipti dėmesį į asmeninę atsakomybę už savo žodžius ir darbus. Dievo teismas … [Skaityti toliau…]
Biblinėje kalboje frazė „ieškoti Dievo veido“ (hebr. pānîm) reiškia ne vien tikrąjį Dievo atvaizdą, bet ir artimą Jo buvimą, malonės bei meilės patyrimą. Šventajame Rašte šis motyvas atskleidžia gilų troškimą susitikti su Dievu, patirti Jo artumą. Psalmistas rašo: „Sako mano širdis: „Ieškokite jo veido.“ Tavo veidą, Viešpatie, aš ieškau“ (Ps 27, 8). Šie žodžiai puikiai … [Skaityti toliau…]
Liturgijoje, pasibaigus kiekvienam iš pirmųjų dviejų skaitinių, lektorius iškilmingai pareiškia: „Tai – Dievo žodis“. Šie žodžiai pabrėžia ypatingą Šventojo Rašto statusą, liudydami, kad tai, ką bendruomenė išgirdo, nėra paprastas istorinis dokumentas ar literatūrinis kūrinys. Bažnyčia čia drąsiai skelbia, jog kalbama apie patį gyvąjį Dievo žodį, skirtą konkrečiam laiko ir vietos kontekstui. Jis yra pritaikomas kiekvienam … [Skaityti toliau…]
„Dievo žodžio stalo“ (lot. mensa Verbi Dei) samprata glaudžiai siejasi su Vatikano II Susirinkimo konstitucijos „Sacrosanctum Concilium“ (ypač 51-uoju paragrafu) esmine nuostata, kviečiančia plačiau atsiverti Šventajam Raštui liturgijoje. Šio dokumento autoriai pabrėžė, kad Dievo žodžio skelbimas turi tapti ne vien privaloma, bet ir iškilminga bei sąmoninga liturginio šventimo dalimi, skatinančia tikinčiųjų dvasinį brandumą. „Dievo žodžio … [Skaityti toliau…]
Diskutuotini klausimai apie Dievo galią (lot. Quaestiones disputatae De potentia Dei) yra vienas iš svarbiausių Šv. Tomo Akviniečio disputuotų traktatų, parašytas XIII amžiaus antroje pusėje, kai autorius dėstė Paryžiuje ir Romoje. Šis kūrinys nagrinėja Dievo galybę, jos santykį su kūrimu, valia, žinojimu, apvaizda, predestinacija, angelais, materija, siela ir prisikėlimu. Tai vienas iš labiausiai sistemingų scholastinių … [Skaityti toliau…]
„Švenčiausiosios Dievo Motinos apokalipsė apie bausmes“ (angl. The Apocalypse of the Holy Mother of God Concerning the Chastisements) yra vienas iš vėlyvųjų Marijos apokaliptinių tekstų, priklausantis plačiai paplitusiai ankstyvosios krikščionybės vizijų literatūrai. Šis kūrinys įvairiuose rankraščiuose pasirodo skirtingais pavadinimais: graikišku Ἀποκάλυψις τῆς Θεοτόκου, trumpesne angliška forma The Apocalypse of the Virgin (liet. „Mergelės Marijos apokalipsė“), … [Skaityti toliau…]
Traktatas „Apie malonę“ (On Grace), yra vienas iš Richardo Rolle’io iš Hampolo (Richard Rolle of Hampole), garsaus XIV a. anglų mistiko ir atsiskyrėlio, prozos kūrinių. Tekstas pasižymi vėlyvųjų viduramžių dvasingumui būdingu tiesmukumu, griežta moraline laikysena ir giliu teologiniu malonės veikimo sielos gyvenime supratimu. Autorius jame siekia ne teoriškai apibrėžti malonę, bet praktiškai parodyti, kaip ji … [Skaityti toliau…]
Šis kūrinys, lietuvių kalba dažniausiai vadinamas „Dialogas“ arba „Dieviškosios išminties knyga“, o originalo kalba – „Dialogas apie Dievo apvaizdą“ (it. Il Dialogo della Divina Provvidenza), yra viduramžių mistinės literatūros viršūnė. Tai nebuvo eilinis traktatas, parašytas prie rašomojo stalo; tai dokumentas, gimęs iš tiesioginio dvasinio patyrimo ir politinės suirutės fone. Knyga buvo sukurta 1377–1378 metais Sienoje. … [Skaityti toliau…]
Augustino veikalas „Dievo valstybė“ (De Civitate Dei) yra vienas iškiliausių ir reikšmingiausių krikščioniškosios filosofijos bei teologijos tekstų, parašytas V amžiaus pradžioje. Šis didžiulis darbas buvo pradėtas 413 metais ir užbaigtas apie 426 metus, reaguojant į Romos miesto užkariavimą 410 metais, kai vestgotų vadovas Alarikas pirmą kartą istorijoje įžengė į šį „amžinąjį miestą“. Šis įvykis sukėlė … [Skaityti toliau…]
Graikiškas terminas gnōmē, reiškiantis „protas“, „nuomonė“ ar „požiūris“, teologinėje literatūroje dažnai vartojamas kalbant apie Dievo protą ar valią. Tai reiškia ne tik Dievo mąstymo esmę, bet ir Jo veikimą, pagrįstą išmintimi, gailestingumu ir amžinu planu. Dievo protas nėra suvokiamas kaip grynai intelektinė galia – jis apima visą dieviškąją prigimtį, Jo meilę ir rūpestį kūrinija. Šventajame … [Skaityti toliau…]
Sąvoka „Dievo šlovės buveinė“, dažnai lydima lotyniško termino Gloria arba hebrajiško Shekhinah, yra viena mistiškiausių ir giliausių religinės minties koncepcijų. Ji žymi ne tiesiog vietą žemėlapyje, o tašką, kuriame begalinis, neapčiuopiamas Dievas tampa matomas, juntamas ir „apsigyvena“ materialiame pasaulyje. Nors ši idėja ryškiausiai išskleista etiopų epas „Kebra Nagast“, jos šaknys driekiasi per seniausias civilizacijas, jungdamos … [Skaityti toliau…]
„The Practice of the Presence of God“ („Dievo artumo praktika“) – vienas iš paprasčiausių ir kartu giliausių krikščioniškosios dvasinės tradicijos tekstų, parašytas XVII a. karmelito vienuolio, žinomo kaip broliukas Laurynas (Brother Lawrence). Tai nedidelė knyga, sudaryta iš keturių pokalbių ir kelių laiškų, kuriuose šis kuklus vienuolis atskleidžia savo kelią į nuolatinį, gyvą ir paprastą bendravimą … [Skaityti toliau…]