Poseidonas, vienas iš dvylikos Olimpinių dievų senovės graikų mitologijoje, buvo jūrų, upių, šaltinių ir žemės drebėjimų valdovas. Jo galia ir temperamentas atspindėjo neaprėpiamą ir nenuspėjamą vandenų prigimtį.
Poseidonas buvo Dzeuso ir Hados brolis, o kartu su jais dalijosi pasaulio valdymą: Dzeusas valdė dangų, Hadas – požemio karalystę, o Poseidonas – vandenis. Graikų mitologijoje jis dažnai vaizduojamas kaip barzdotas, galingas vyras, laikantis trišakį – savo galios simbolį, kuriuo galėjo sukelti audras, žemės drebėjimus ar nuraminti jūras.
Senovės graikai, kurių gyvenimas labai priklausė nuo jūros (žvejyba, prekyba, kelionės), garbino Poseidoną, siekdami jo malonės. Jo nuotaikos buvo permainingos: vieną akimirką jis galėjo dovanoti ramų plaukimą, kitą – paskandinti laivą audroje.
„Jūra plauna visas žmogaus nuodėmes,“ – sakė graikų poetas Euripidas, pabrėždamas vandens ir Poseidono galią atnaujinti ir valyti.
Poseidono simboliai ir atributai
- Trišakis: Ginklas, kuriuo Poseidonas valdė vandenis ir žemę. Jis simbolizavo jo autoritetą ir gebėjimą sukelti gamtos stichijas.
- Žirgas: Poseidonas buvo siejamas su žirgais, laikomas jų kūrėju. Graikai tikėjo, kad jis padovanojo žmonijai pirmąjį žirgą.
- Delfinas: Šie jūrų gyvūnai buvo Poseidono palydovai, simbolizuojantys jo ryšį su jūra.
- Jautis: Aukojamas Poseidono garbei, nes jis buvo laikomas jėgos ir vaisingumo simboliu.
Poseidonas ir Atėnai
Viena žinomiausių istorijų pasakoja, kaip Poseidonas varžėsi su Atėne dėl Atėnų miesto globėjo titulo. Kiekvienas dievas turėjo padovanoti miestui dovaną. Poseidonas trišakiu smogė į žemę, ir ištryško sūrus šaltinis, simbolizuojantis jo jūrų galią. Atėnė padovanojo alyvmedį – taikos ir klestėjimo simbolį. Atėniečiai pasirinko Atėnės dovaną, nes ji buvo praktiškesnė, o Poseidonas, įsiutęs, užtvindė apylinkes. Ši istorija atskleidžia Poseidono impulsyvumą, bet kartu rodo, kaip graikai vertino išmintį ir naudą.
Odisėjo kerštas
Homero „Odisėjoje“ Poseidonas persekioja Odisėją, nes šis apakino Poseidono sūnų, kiklopą Polifemą. Poseidonas siunčia audras ir kliūtis, trukdančias Odisėjui grįžti namo. Šis mitas rodo Poseidono rūstumą, bet kartu pabrėžia, kad net dievai gerbia žmogaus ištvermę – Odisėjas galiausiai pasiekia Itakę.
Poseidonas ir žirgai
Graikai tikėjo, kad Poseidonas sukūrė žirgą, dovanodamas jį žmonėms kaip transporto ir karo priemonę. Viename mite pasakojama, kaip Poseidonas, norėdamas sužavėti deivę Demetrą, sukūrė gražiausią pasaulyje gyvūną – žirgą. Šis mitas atspindi Poseidono kūrybinę galią ir jo ryšį su žeme bei vaisingumu.
Senovės graikai garbino Poseidoną šventyklose, aukodami jaučius, žirgus ar net laivus. Žymiausia Poseidono šventovė buvo Sunijo kyšulyje, netoli Atėnų, kur jūreiviai meldėsi prieš keliones. Taip pat kas ketverius metus Poseidono garbei vykdavo Isthmijos žaidynės Korinte – sporto ir muzikos varžybos, panašios į Olimpines žaidynes.
Istorija: Archeologai Sunijo šventykloje rado užrašą, kuriame jūreivis dėkoja Poseidono „už išgelbėjimą audroje“. Šis radinys rodo, kaip giliai graikai tikėjo Poseidono galia ir malone.
Nors krikščioniškame kontekste Poseidonas yra mitologinė figūra, jo istorijos moko apie pagarbą gamtai ir jos stichijoms. Jūros galia primena Dievo kūrinijos didybę, o Poseidono permainingumas – žmogaus nuolankumo svarbą prieš aukštesnes jėgas. Krikščionys gali matyti paralelę su Šventuoju Raštu, kur Jėzus nuramina audrą (Mk 4, 39), parodydamas savo valdžią gamtai, primenančią Poseidono trišakį.
Poseidono vardas naudojamas įvairiose srityse – nuo laivų pavadinimų iki filmų, tokių kaip „Percy Jackson“, kur Poseidonas vaizduojamas kaip modernus dievas.