Paieškos rezultatai (1673) pagal: Dievo malonė

Šetonas nėra absoliutus Dievo priešas?

Teologiškai ir filosofiškai analizuojant Biblijos požiūrį į velnią, galima pastebėti, kad Senajame Testamente Šėtonas (hebrajiškai „ha-satan“, reiškia „kaltintojas“ ar „priešininkas“) nėra vaizduojamas kaip absoliutus Dievo priešas, o veikiau kaip Dievo valios įrankis. Šėtonas yra Dievo tarnas, atliekantis jam skirtą vaidmenį dvasinėje pasaulio struktūroje. Tai ženkliai skiriasi nuo vėlesnio krikščioniško supratimo, kuriame Šėtonas tampa nepriklausomu blogio … [Skaityti toliau…]

Velykų malonės paprotys (Privilegium Paschale)

Velykų malonės paprotys, lotyniškai vadinamas Privilegium Paschale, yra senovinis teisinis ir religinis paprotys, minimas evangelijose kaip įprasta praktika Romos valdomoje Judėjoje. Pasak šio papročio, per Paschos šventę Romos valdžia galėjo paleisti vieną kalinį, kurį pasirinktų tauta. Tai buvo savotiška malonės forma, simboliškai susieta su švente, kuri žydams priminė išėjimą iš Egipto ir Dievo išlaisvinimą. Tokia … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Neištiriamu Dievo sprendimu“ (Inscrutabili Dei consilio)

Encikliką Inscrutabili Dei consilio paskelbė popiežius Leonas XIII 1878 m. balandžio 21 d., vos pradėjęs savo pontifikatą. Tai buvo pirmasis jo, kaip Katalikų Bažnyčios vadovo, oficialus kreipimasis į visą Katalikų pasaulį. Enciklikos pavadinimas lotyniškai pažodžiui reiškia „Neištiriami Dievo ketinimai“, tačiau katalikiškuose ir akademiniuose šaltiniuose sutinkami keli variantai: Visi šie variantai atspindi mintį, kad Dievo valia … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Taika, gražiausia Dievo dovana“ (Pacem, Dei munus pulcherrimum)

1920 m. gegužės 23 d., Sekminių dieną, popiežius Benediktas XV paskelbė encikliką „Pacem, Dei munus pulcherrimum“, kurios pavadinimas išvertus iš lotynų kalbos reiškia „Taika – gražiausia Dievo dovana“. Lietuviškai šis dokumentas dažnai vadinamas „Apie taiką ir krikščionišką susitaikymą“. Enciklika buvo paskelbta po Pirmojo pasaulinio karo, kai Europa dar nebuvo atsigavusi nuo karo padarinių, o Versalio … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Kur slaptu Dievo sprendimu“ (Ubi arcano Dei consilio)

1922 m. gruodžio 23 d. popiežius Pijus XI paskelbė savo pirmąją encikliką Ubi arcano Dei consilio, kurios pavadinimas reiškia „Dievo slėpiningu nutarimu“. Šis dokumentas pasirodė vos keliais mėnesiais po jo išrinkimo į Petro Sostą ir tapo aiškiu ženklu, kuria kryptimi ketinama vesti Bažnyčią – tai buvo ne vien doktrininė gairė, bet ir gili politinė bei … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Dievo tarpininkas“ (Mediator Dei)

Enciklika „Mediator Dei“ buvo paskelbta 1947 m. lapkričio 20 d. Tai pirmasis dokumentas Katalikų Bažnyčios istorijoje, skirtas vien tik liturgijai. Ją parašė popiežius Pijus XII, kuris pontifikavo nuo 1939 iki 1958 metų. Ši enciklika laikoma esminiu žingsniu liturginės reformos kelyje, kuris vėliau pasiekė kulminaciją Antrajame Vatikano Susirinkime. Lietuviškai enciklika dažniausiai vadinama „Dievo Tarpininkas“ arba „Apie … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Amžinoji Dievo išmintis“ (Aeterna Dei sapientia)

Enciklika „Aeterna Dei Sapientia“ („Amžinoji Dievo išmintis“) yra popiežiaus Jono XXIII dokumentas, išleistas 1961 m. lapkričio 11 d. Šia enciklika paminėta 1500 metų sukaktis nuo šventojo Leono Didžiojo, popiežiaus ir Bažnyčios mokytojo, mirties. Enciklika pabrėžia Petro sosto – Romos vyskupo – svarbą kaip Katalikų Bažnyčios vienybės centro ir prisimena šventojo Leono Didžiojo nuopelnus tikėjimui, Bažnyčios … [Skaityti toliau…]

Bulė „Viengimis Dievo Sūnus“ (Unigenitus Dei Filius)

Paskelbta 1713 m. rugsėjo 8 d. – popiežius Klemensas XI Pasquier Quesnel, kuris po Antoine’o Arnauldo tapo jansenistų vadovu, 1671 m. Paryžiuje paskelbė veikalą Evangelijos moralės santrauka arba krikščioniškos mintys apie keturių evangelistų tekstus (Abrégé de la morale de l’Evangile, ou Pensées chrétiennes sur le texte des 4 Évangélistes). 1687 m. jis išleido šio veikalo … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Dievo Bažnyčią“ (Ecclesiam Dei)

Enciklika „Ecclesiam Dei“ – tai popiežiaus Pijaus XI dokumentas, paskelbtas 1923 m. lapkričio 12 d. Oficialus pavadinimas lotyniškai – „Ecclesiam Dei“, o lietuviškai dažnai vadinama „Dievo Bažnyčiai“, „Bažnyčiai Dievo“, kartais sutrumpintai „Dėl Vilniaus klausimo“. Yra dar sutinkamas pavadinimas „Dėl taikos tarp lietuvių ir lenkų“ – taip dokumentą vadino Lietuvos katalikų spauda. Šią encikliką parašė Pijus … [Skaityti toliau…]

Prie Tavo sosto tiek daug malonės

Prie Tavo sosto tiek daug malonės,Prie Tavo kojų, Tėve.Prie Tavo sosto tiek daug meilės,Prie Tavo kojų, Tėve.Lenkiamės Tau vienam,Mūsų Dieve, mūsų meile.Lenkiamės Tau vienam,Didis Dieve visagali. Giesmė „Prie Tavo sosto“ iš Artūro Chalikovo kūrybos skelbia nuolankumo ir meilės jausmus Dievui. Joje išreiškiama gili pagarba, pripažįstant Dievo malonę ir meilę, kurios gausu Tėvo sosto akivaizdoje. Atskleidžiama, … [Skaityti toliau…]

Šventoji Dievo Dvasia, mes meldžiame Tave

Šventoji Dievo Dvasia,mes meldžiame Tave:sustiprinki tikėjimą,savo malonės spinduliaisužlieki mus. Šventoji Dievo Dvasia,mes meldžiame Tave:uždeki ugnį širdysešventosios meilės liepsnomisvisiems laikams. Šventoji Dievo Dvasia,mes meldžiame Tave:gaivinki dvasią viltimi,savo malonės dovanalig pat mirties. Ši giesmė yra malda, prašanti Šventosios Dvasios pagalbos ir malonės. Kiekvienas posmas išreiškia specifinį prašymą: stiprinti tikėjimą, uždegti širdis šventąja meile ir gaivinti dvasią viltimi. … [Skaityti toliau…]

Marijos vardas lyg dangaus malonė

Marijos vardas lyg dangaus malonė,aukštybėj skamba, aidi žemės kloniais.Kilniajam vardui garbę atiduokim,kuo nuoširdžiausiai giesmeles giedokim. Marijai vardą Dievas pats parinko,tas šventas vardas jai labiausiai tinka:Aušros jis reiškia šviečiančią žvaigždelęaudringos jūros blaškomam laiveliui. Jos šventas vardas – tai malonių jūra,žmonijai laimę didelę sukūrė.Jis tikinčiajam neša džiaugsmą brangų,jis gina sielą nuo pikto žabangų. Nors ir pagundos didelės … [Skaityti toliau…]



Ieškote daugiau apie: Dievo malonė?

Trumpas paaiškinimas pagal užklausą

Dievo malonė yra viena svarbiausių krikščioniškosios teologijos sąvokų, reiškianti nemokamą ir nepelnytą Aukščiausiojo palankumą bei pagalbą žmogui. Šis dvasinis reiškinys nusako kūrėjo meilę, kuri duodama be jokių išankstinių sąlygų, nuopelnų ar žmogaus pastangų. Biblijoje malonė suvokiama kaip gelbėjanti jėga, keičianti gyvenimą ir suteikianti dvasinę ramybę bei atleidimą. Krikščioniškoje tradicijoje tikima, jog malonė suteikia žmogui vidinės stiprybės atsispirti blogiui ir sekti doros keliu. Ji veikia kaip tiltas, sujungiantis žmogiškąjį silpnumą su dieviškuoju tobulumu bei amžinuoju gyvenimu. Teologai skiria kelias malonės rūšis, pavyzdžiui, laisvinančiąją ir pašventinančiąją, kurios padeda tikinčiajam dvasiškai augti. Ši dovana kviečia žmones mylėti artimą ir dalintis gerumu su aplinkiniais. Kiekvienas asmuo gali patirti šią nematomą atramą kasdieniuose sunkumuose per maldą ir tikėjimą.