Gadaros kiaulių istorija, užrašyta trijose Evangelijose pagal Matą (8, 28–34), Morkų (5, 1–20) ir Luką (8, 26–39), yra dramatiškas Jėzaus stebuklas, atskleidžiantis Jo dieviškąją galią prieš piktąsias dvasias, gailestingumą kenčiantiems ir sudėtingą žmogaus reakciją į Jo veikimą. Šis įvykis, dažnai vadinamas „Gadaros apsėstojo išgydymu“, vyksta pagoniškoje Dekapolio teritorijoje prie Galilėjos ežero, kur Jėzus išvaro demonus … [Skaityti toliau…]
Balandžių aukojimas Senajame Testamente buvo izraelitų religinio gyvenimo dalis, rodanti jų santykį su Dievu, nuodėmių atpirkimą ir dėkingumą. Balandžiai, kaip švarūs paukščiai pagal Mozės Įstatymą, buvo prieinama auka neturtingiesiems, leidžianti visiems, net ir vargingiausiems, dalyvauti šventyklos ritualuose. Ši praktika pabrėžė Dievo gailestingumą, suteikdama galimybę kiekvienam prieiti prie Jo, nepaisant turtinės padėties. Balandžių aukojimas taip pat … [Skaityti toliau…]
Gotfrydo Vilhelmo Leibnizo 1714 m. traktatas „Monadologija“ (La Monadologie, The Monadology) yra vienas svarbiausių jo filosofinių tekstų, kuriame autorius glaustai ir sistemiškai išdėsto savo metafizinės sistemos pagrindus. Šis kūrinys parašytas kaip aiški, logiška ir koncentruota santrauka, skirta perteikti esmines jo mintis apie substanciją, pasaulio sandarą, sielą, Dievą ir visatos tvarką. Leibnizas (Gottfried Wilhelm Leibniz, 1646–1716) … [Skaityti toliau…]
Krikščionybėje užtarimas yra giluminis būdas gyventi meile. Kai vienas žmogus meldžiasi už kitą, kai kažkas stovi tarp skausmo ir Dievo, tarp klystančio ir Gailestingojo – tai vadinama užtarimu. Tai ne skundas, ne maldavimas sau, o stovėjimas už kitą. Tarsi kunigas, stovintis prie altoriaus ne savo vardu. Kristaus užtarimas Užtarimo šaltinis – pats Kristus. Jis ne … [Skaityti toliau…]
Pasauliui grimztant į vandenį, Nojus laukė. Ne žinių, ne saulės, bet ženklo. Ir kai balandis sugrįžo su alyvų šakele snape, tai nebuvo tik žiniutė apie sausą žemę. Tai buvo ženklas, kad Dievo rūstybė užleido vietą gailestingumui. Kad gyvybė dar kartą pakviesta grįžti. Balandis Biblijoje nėra vien paukštis. Tai ne gamtos detalė, o Dvasios pasiuntinys. Kai … [Skaityti toliau…]
Sakramentai nėra atsitiktiniai ženklai ar pavienės malonės. Jie sudaro gyvą, tarpusavyje susijusį organizmą – tarsi kūną, kuriame kiekvienas narys turi savo paskirtį. Krikštas įveda į tikėjimą, Sutvirtinimas stiprina, Eucharistija maitina. Ligonių patepimas gydo, Atgaila atstato. Kunigystė ir Santuoka įjungia į tarnystę. Tačiau šio kūno širdis – Eucharistija. Bažnyčios mokymas Eucharistijai skiria išskirtinę vietą. Ji vadinama … [Skaityti toliau…]
Abraomo istorija yra vienas iš kertinių akmenų ne tik žydų, bet ir krikščioniškojo tikėjimo. Jo aukurai – ne vien akmeniniai statiniai, bet dvasinės žymės, liudijančios žmogaus kelionę su Dievu. Jie žymi vietas, kur žmogus sustojo ne dėl poilsio, o dėl susitikimo. Kur išsitiesė ne kilimas, o auka. Kur prakalbo ne žmogaus, o Dievo balsas. Abraomas, … [Skaityti toliau…]
Katalikų Bažnyčioje kai kurios svarbiausios apeigos vyksta ne masių akivaizdoje, o tarsi Bažnyčios „plaučiuose“ – liturginėje tyloje, kur šventinamas pats pasaulio kvapas. Toks yra aliejaus pašventinimas. Tai ritualas ir teologinė drąsa tikėti, kad regimas pasaulis gali tapti Šventosios Dvasios įrankiu. Kad Dievas nori liesti žmones ne tik per žodį, bet ir per kvapą, pojūtį, patepimą. … [Skaityti toliau…]
Abelio nužudymas – pirmoji žmogžudystė Šventajame Rašte. Abelio nužudymo istorija pasakojama Pradžios knygos 4 skyriuje. Tai vienas dramatiškiausių epizodų visoje Biblijoje – ne tik dėl smurto, bet ir dėl to, ką jis atskleidžia apie žmogaus širdį, pavydą, laisvą valią ir Dievo teisingumą. Istorija prasideda nuo pirmųjų žmonių vaikų – Kaino ir Abelio. Abu – Adomo … [Skaityti toliau…]
Apipjaustymas – tai senasis žydų ritualas vienas pirmųjų konkrečių įvykių Jėzaus gyvenime, apie kurį liudija Evangelijos. Ši istorinė detalė tampa ir teologiniu simboliu: Dievas, tapęs žmogumi, jau aštuntąją dieną po gimimo pradeda laikytis Įstatymo, kurį vėliau išpildys iki galo. Tai tylus, bet svarbus įvykis, kuriame Jėzus susitapatina su savo tauta, su kūnu, su žmogiška prigimtimi … [Skaityti toliau…]
Vien mintis apie tai skamba kaip provokacija: žmogus, kuris nevalgo metų metais – ir išgyvena. Jokio maisto, jokio vandens. Ne vienu metu, ne per kokį pasninką, o nuolatos. Tokį reiškinį vadina inedija (lot. inedia – „nevalgymas“). Ir tai ne dieta, ne asketinis eksperimentas. Tai – dvasinės kilmės būsena, kurią kai kurie mistikai išgyveno kaip Dievo … [Skaityti toliau…]
Saulės stebuklas, įvykęs 1917 m. spalio 13 d. Fatimoje, Portugalijoje, yra vienas įspūdingiausių ir plačiausiai aptariamų reiškinių katalikų tikėjimo istorijoje. Šis įvykis, liudytas dešimčių tūkstančių žmonių, užbaigė Mergelės Marijos apsireiškimų ciklą trims piemenukams – Liucijai Santos, Jacintai ir Pranciškui Marto. Per šeštąjį ir paskutinį apsireiškimą Marija pažadėjo ženklą, kuris patvirtintų jos žinią, ir Saulės stebuklas … [Skaityti toliau…]