Egiptiečių evangelija (gnostinė) (taip pat: Šventųjų egiptiečių evangelija; Egiptiečių evangelija (gnostinė versija); Egipto evangelija; Evangelium Aegyptiorum (Gnosticum); Evangelium Aegyptiorum Sanctum; The Holy Book of the Great Invisible Spirit; The Gospel of the Egyptians) – vienas iš paslaptingiausių ir poetiškiausių gnostinių tekstų, rastų Nag Hamadi rankraštyne Egipte 1945 m. Originalus pavadinimas koptiškai – P. Nag Hammadi … [Skaityti toliau…]
Epistola ad Philippenses – taip lotyniškai vadinamas Polikarpo laiškas filipiečiams, vienas gražiausių ir nuoširdžiausių ankstyvosios krikščionybės tekstų, parašytas apie 110–135 metus po Kristaus. Jo autorius – šv. Polikarpas, Smirnos vyskupas, laikomas apaštalo Jono mokiniu ir vienu iš vadinamųjų apaštalinių tėvų. Tai vienintelis autentiškas jo paties raštas, išlikęs iki mūsų dienų. Laiškas skirtas Filipų bendruomenei, kuri … [Skaityti toliau…]
Barnabo laiškas (Epistula Barnabae) – vienas seniausių krikščioniškų tekstų, parašytas greičiausiai I amžiaus pabaigoje arba II amžiaus pradžioje, laikotarpiu, kai krikščionybė dar tik formavo savo tapatybę ir santykį su judaizmu. Tai anoniminis kūrinys, nors tradiciškai jis priskiriamas Barnabui, apaštalo Pauliaus bendrakeleiviui. Vis dėlto mokslininkai sutaria, kad tikrasis autorius buvo kitas, nežinomas krikščionis, greičiausiai gyvenęs Aleksandrijoje. … [Skaityti toliau…]
„Dignitatis Humanae“ (lot. Žmogaus orumas) yra Antrajame Vatikano susirinkime (1962–1965) paskelbta Deklaracija apie religijos laisvę, patvirtinta 1965 m. gruodžio 7 d. Tai vienas iš svarbiausių XX amžiaus Bažnyčios dokumentų, kuriame pirmą kartą aiškiai pripažinta kiekvieno žmogaus teisė į religinę laisvę – teisė ieškoti, tikėti, išpažinti ar net netikėti pagal savo sąžinę. Dokumento pilnas pavadinimas lotyniškai … [Skaityti toliau…]
Didachė (gr. Διδαχή, reiškia „mokymas“) – vienas seniausių krikščioniškų raštų, parašytas tikėtina I a. pabaigoje arba II a. pradžioje, maždaug tuo pačiu metu, kai buvo rašomi paskutiniai Naujojo Testamento tekstai. Pilnas originalus pavadinimas graikų kalba – Διδαχὴ τῶν δώδεκα ἀποστόλων, lietuviškai „Dvylikos apaštalų mokymas“, o lotyniškai – Doctrina duodecim Apostolorum. Angliškai jis dažniausiai vadinamas The … [Skaityti toliau…]
Danieliaus knyga – viena paslaptingiausių ir įtaigiausių Senojo Testamento knygų, jungiančių istorinius pasakojimus, pranašystes ir apokaliptinius regėjimus. Ji pasakoja apie pranašą Danielių – išmintingą jaunuolį, išvežtą į Babilono tremtį VI a. pr. Kr., kuris išlieka ištikimas Dievui nepaisant svetimos valdžios spaudimo ir pagundų. Ši knyga įkvėpta minties, kad Dievas, nors ir leidžia išmėginimus, galiausiai valdo … [Skaityti toliau…]
Lotynų Bažnyčios kanonų kodeksas (Codex Iuris Canonici, CIC) – tai pagrindinis Katalikų Bažnyčios teisės rinkinys, reglamentuojantis Bažnyčios gyvenimą, tvarką, valdžią, dvasininkų ir pasauliečių teises bei pareigas. Tai tarsi Bažnyčios „konstitucija“, kuri nustato, kaip turi būti organizuota jos veikla – nuo sakramentų teikimo iki parapijų administravimo ir bažnytinių teismų veiklos. Pirmasis Lotynų Bažnyčios kanonų kodeksas buvo … [Skaityti toliau…]
Rytų Bažnyčių kanonų kodeksas, lotyniškai Codex Canonum Ecclesiarum Orientalium (sutrumpintai CCEO), yra pagrindinis teisinis dokumentas, reglamentuojantis Rytų apeigų katalikų Bažnyčių gyvenimą. Jį 1990 m. paskelbė popiežius Jonas Paulius II, siekdamas, kad visos Rytų katalikų Bažnyčios, išlaikydamos savo dvasinį paveldą ir savitą liturginę tradiciją, turėtų bendrą teisinį pagrindą, atitinkantį jų istoriją ir santykį su Romos Sostu. … [Skaityti toliau…]
Islamas ir judaizmas yra dvi artimiausiai susijusios monoteistinės religijos pasaulyje – abi kyla iš Abraomo tikėjimo, abi garbina tą patį Dievą, abi remiasi šventaisiais raštais ir įstatymais, abi turi ritualų, kurie primena vienas kitą. Tačiau kartu jų istorijoje įsivyravo įtampa, kylanti ne iš tikėjimo esmės, o iš istorinių ir politinių aplinkybių. Abi religijos pripažįsta Abraomą … [Skaityti toliau…]
Abraomo religijos – tai trys didžiosios monoteistinės pasaulio tikybos: judaizmas, krikščionybė ir islamas. Visos jos kilusios iš vieno dvasinio šaltinio – pranašo Abraomo (hebrajiškai Avraham, arabiškai Ibrahim) tikėjimo į vienintelį Dievą. Šis vardas tapo simboliniu tiltu tarp tautų ir civilizacijų, kurios per tūkstantmečius skirtingai, bet iš esmės tęsė tą pačią mintį: Dievas yra vienas, kūrinija … [Skaityti toliau…]
Apaštalų konstitucijos – tai vienas svarbiausių ankstyvosios krikščionybės kanoninių ir liturginių šaltinių, kuriame susipina Bažnyčios mokymas, moralinės nuostatos, liturginės tradicijos ir bendruomeninio gyvenimo tvarka. Šis kūrinys parašytas graikų kalba IV amžiuje, tikėtina, Sirijoje, nors jo turinys remiasi kur kas senesniais šaltiniais. Pavadinimas suponuoja apaštalinę kilmę, tarsi šios konstitucijos būtų pačių apaštalų perduotos Bažnyčiai, tačiau realiai … [Skaityti toliau…]
Frazė „kaip danguje, taip ir žemėje“ (lot. sicut in caelo, et in terra) yra viena iš labiausiai atpažįstamų krikščioniškos maldos „Tėve mūsų“ eilučių, tačiau jos reikšmė ir atgarsiai siekia ne tik krikščionybę, bet ir kitas religines bei filosofines tradicijas. Ši frazė išreiškia gilų troškimą, kad dieviškoji tvarka, harmonija ir valia, esanti danguje, atsispindėtų ir žemėje. … [Skaityti toliau…]