„Andriejaus ir Matijo darbai“ (Acts of Andrew and Matthias in the City of the Man‑eaters, Acta Andreae et Matthiae apud Anthropophagos) yra vienas iš labiausiai fantastinių ankstyvosios krikščionybės apokrifų. Tai III–IV amžiaus literatūrinė legenda, priklausanti platesniam apaštalų nuotykių ciklui, kuriame apaštalai siunčiami į tolimas, pavojingas ir beveik mitines žemes. Šis kūrinys nėra istorinis dokumentas, o … [Skaityti toliau…]
Trisdešimt devyni straipsniai – tai pagrindinis Anglikonų bažnyčios doktrininis tekstas, kuriame išdėstyti esminiai tikėjimo principai. Jie buvo patvirtinti 1563 m. ir galutinai suformuluoti 1571 m., valdant karalienei Elžbietai I. Šie straipsniai tapo kompromisiniu dokumentu, siekusiu suvienyti protestantiškus reformacijos siekius su istorine katalikiška Bažnyčios sandara. Straipsniai buvo sudaryti Anglijos Reformacijos metu, kai šalies dvasininkija ir monarchai … [Skaityti toliau…]
Ar Mozė, stovėdamas Sinajaus kalno papėdėje prieš daugiau nei 3000 metų, galėjo nujausti, kad jo tauta laukia žmogaus, kuris pakeis istoriją? Ar Abraomas, sudarydamas sandorą su Dievu, turėjo bent menkiausią užuominą apie Mesiją? O gal paprasti piemenys, tremtiniai ar pranašai, gyvenę šimtmečiais anksčiau, nešiojo širdyje viltį, kurią vėliau krikščionys atpažins kaip Jėzaus laukimą? Tiesiogiai niekas … [Skaityti toliau…]
Inkredulitas (lot. incredulitas) yra teologinis terminas, nusakantis netikėjimą Dievu ar tuo, ką Dievas yra apreikšęs, kai žmogui ta tiesa buvo pateikta aiškiai, bet jis ją sąmoningai atmeta. Šis žodis retai vartojamas kasdienėje kalboje, bet teologijoje – tai svarbi sąvoka, ypač kalbant apie tikėjimo dorybę ir jos priešingybes. Lietuviškai šis terminas kartais verčiamas kaip netikėjimas, tikėjimo … [Skaityti toliau…]
Popiežiaus Jono Pauliaus II pontifikatas buvo pažymėtas išskirtiniu dėmesiu Centrinės ir Rytų Europos tautoms, jų kančioms sovietmečiu ir krikščioniško paveldo įprasminimui. Tarp svarbiausių šio laikotarpio dokumentų išsiskiria du laiškai, skirti Lietuvos, Ukrainos, Baltarusijos ir visos istorinės „Rusios“ krikščionims. 1. „Omnium ecclesiarum sollicitudo“ (1972 m.) Tai – popiežiaus Pauliaus VI (ne Jono Pauliaus II!) apaštališkas laiškas, … [Skaityti toliau…]
Kaaba (arabiškai: الكعبة, al-Ka‘ba) – tai kubo formos pastatas Mekos miesto centre, Šventosios mečetės (Al-Masjid al-Haram) viduje, Saudo Arabijoje. Kaaba laikoma švenčiausia vieta visame islame, jos link kreipiasi viso pasaulio musulmonai penkias kartus per dieną, kai meldžiasi. Žodis „kaaba“ reiškia „kubo formos objektą“. Pastatas nėra didelis – maždaug 13 metrų aukščio, 12 metrų ilgio ir … [Skaityti toliau…]
„Orientalium Ecclesiarum“ – tai Vatikano II Susirinkimo dekretas apie Rytų Katalikų Bažnyčias, paskelbtas 1964 m. lapkričio 21 d., drauge su dogmatine konstitucija Lumen Gentium ir dekretu apie ekumenizmą (Unitatis Redintegratio). Tai vienas iš svarbiausių dokumentų, kuriuo Bažnyčia iš naujo įvertino Rytų Katalikų tradicijų vertę, pripažindama jų savitumą, orumą ir teisėtą vietą visuotinės Bažnyčios gyvenime. Dekretą … [Skaityti toliau…]
„Bažnyčios Motina“ (Mater Ecclesiae) – tai trumpa, bet simboliškai svarbi kalba (allocutio), kurią popiežius Paulius VI pasakė 1964 m. lapkričio 21 d. Vatikano II Susirinkimo Tėvams, uždarant III susirinkimo sesiją. „Mater Ecclesiae“ reiškia „Bažnyčios Motina“. Šis titulas išreiškia, kad Marija ne tik Jėzaus Motina, bet ir visų tikinčiųjų motina, nes ji dalyvavo Kristaus išganymo darbe … [Skaityti toliau…]
„Paenitemini“ – tai apaštalinė konstitucija apie krikščionišką atgailą, paskelbta popiežiaus Pauliaus VI 1966 m. vasario 17 d. Ji buvo skirta atnaujinti ir peržiūrėti Bažnyčios mokymą bei praktiką dėl atgailos, ypač pasninko ir abstinencijos srityse, atsižvelgiant į Vatikano II Susirinkimo naują Bažnyčios santykio su pasauliu supratimą. Dokumentą paskelbė Paulius VI, vienas iš svarbiausių popiežių XX amžiuje, … [Skaityti toliau…]
Abraomo ir Hagaros istorija yra viena iš svarbiausių ir sudėtingiausių Biblijos pasakojimų, randama Senajame Testamente, Pradinės knygos (Pr 16; 21). Ši istorija atskleidžia ne tik patriarchalinės visuomenės dinamiką, bet ir žmogaus silpnumą, tikėjimą bei Dievo plano įgyvendinimą. Joje persipina meilės, sekso, galios ir moralės klausimai, kurie iki šiol kelia diskusijas tarp teologų, istorikų ir tikinčiųjų. … [Skaityti toliau…]
Raganų medžioklė – vienas tamsiausių ir tragiškiausių Vakarų istorijos epizodų, per kurį tūkstančiai žmonių, daugiausia moterų, buvo kaltinami raganavimu, kankinami ir nužudyti. Šis fenomenas, klestėjęs Europoje ir kolonijinėje Amerikoje tarp XV ir XVIII a., atspindi religinį fanatizmą, socialines įtampas ir prietarus, kurie pavertė raganavimą visuotiniu pavojumi. Lotynų kalba šis reiškinys buvo vadinamas „persecutio maleficarum” (raganų … [Skaityti toliau…]
Trečiąją paslaptį savo ranka parašė sesuo Liucija dos Santos – viena iš trijų Fatimos regėtojų.Ji gavo leidimą tai padaryti 1943–1944 metais, kai sunkiai sirgo ir vyskupas jai liepė užrašyti tai, ką iki tol saugojo tik savo širdyje. Laiškas buvo parašytas 1944 m. sausio 3 d. Kodėl tas laiškas buvo slaptas? Iš pradžių dokumentas buvo Leirijos-Fatimos … [Skaityti toliau…]