Religijos istorijos ir sociologijos sankirtoje esantis veikalas „Senovės dievo idėja: arba seksualumas religijoje“ (orig. The God-Idea of the Ancients: or, Sex in Religion) yra vienas ryškiausių XIX a. pabaigos tekstų, analizavusių religinių simbolių ir lyčių santykių ryšį. Knyga pirmą kartą išleista 1897 metais Niujorke ir Londone (G. P. Putnam’s Sons leidykla), tuo metu, kai mokslinėje … [Skaityti toliau…]
XX a. pradžioje Frankas Byronas Jevonsas savo veikale „Dievo idėja ankstyvosiose religijose“ (orig. The Idea of God in Early Religions) pabandė atkurti, kaip mąstė pirmykštis žmogus – ne sausai, o kaip gyvą, besiformuojantį pasaulėvaizdį. 1910 m. Kembridže išleista knyga tapo bandymu suprasti, kaip bendruomenės, gyvenusios nuolatinėje gamtos stichijų baimėje, pamažu perėjo prie sąmoningo dievybių garbinimo: … [Skaityti toliau…]
Dievo teismas – tai galutinis Dievo veiksmas, kai Jis viešai ir teisingai įvertina kiekvieno žmogaus gyvenimą, atskleidžia viską, kas buvo paslėpta, ir duoda kiekvienam tai, ko jis nusipelnė. Tai nėra kerštas, bet absoliutus teisingumas: gėris apdovanojamas amžinu gyvenimu, o blogis galutinai pašalinamas. Svarbu atskirti, kad istorijoje egzistuoja ir terminas „Dievo teismas“ kaip ordalija – viduramžių … [Skaityti toliau…]
Dievas visada atsako – bet Jo balsas retai skamba taip, kaip tikimės. Kartais tai aiškus „taip“, dovana, kuri džiugina. Kartais – „ne“, apsauga, kuri gelbsti. O kartais – tyla, kuri pati tampa atsakymu: kvietimu į gilesnį pasitikėjimą, nuolankumą ir savęs pažinimą. Teologai ginčijasi: ar Dievas tikrai visada atsako, ar Jo tyla reiškia nebuvimą? Katalikų Bažnyčios … [Skaityti toliau…]
Vaivorykštė krikščioniškoje tradicijoje iš tiesų veikia kaip priminimas apie Dievo ištikimybę, o jos prasmė plečiasi per visą Šventąjį Raštą ir vėlesnes interpretacijas. Pradžios knygoje Dievas aiškiai nustato šį ženklą: „Aš dedu savo lanką debesyse, kad jis būtų ženklas sandoros tarp manęs ir žemės“ (Pr 9, 13). Po tvano, kuris nušluoja senąjį pasaulį, vaivorykštė tampa ne … [Skaityti toliau…]
Žmogus nuo seniausių laikų muziką naudojo kaip tiltą į dvasinį pasaulį. Dar prieš atsirandant rašytinėms maldoms, žmonės giedojo, mušė būgnus, skambino ragais ar dūdomis, nes tikėjo, kad garsas yra stipriausias būdas susisiekti su dievybėmis. Muzika tapo šventa kalba, kuria žmogus kreipėsi ne tik į savo genties narius, bet ir į tai, kas slypi aukščiau. Krikščionybėje … [Skaityti toliau…]
Senovės dykumos platybėse, kur saulė negailestingai degino žemę, o naktys atnešdavo šaltį ir žvaigždes, izraelitų tauta klajojo vadovaujama pranašo Mozės. Jie buvo išlaisvinti iš Egipto vergijos, bet jų kelionė į Pažadėtąją žemę buvo pilna išbandymų ir Dievo įsakymų. Vieną dieną, kai stovykla buvo įsikūrusi prie Sinajaus kalno papėdės, Mozė užlipo ant akmens, kad pasimelstų. Ten, … [Skaityti toliau…]
Pasilik ramybėje, Dievo Altoriau! Mano atliktas aukojimas prie tavęs tepasitarnauja skolų dovanojimui ir nuodėmių atleidimui ir tepadeda man patirti Kristaus teismą be pasmerkimo ir sugėdinimo. Nežinau, ar man bus duota sugrįžti ir vėl aukoti prie tavęs auką. Globok mane, Viešpatie, ir saugok savo Bažnyčią, kuri yra tiesos ir išgelbėjimo kelias. Amen. Atsisveikinimo su altoriumi malda … [Skaityti toliau…]
„Dievo dešinė“ – tai galingas simbolis, persmelkiantis įvairių religijų raštus, mitologijas ir kultūras. Biblijoje, Talmude, Korane ar net senovės Artimųjų Rytų tekstuose dešinė ranka dažnai asocijuojasi su dieviška galia, apsauga, palaiminimu ir artumu transcendentiniam. Šiame straipsnyje gilinsimės į „Dievo dešinės“ reikšmę, jos biblines ir istorines šaknis, simboliką kitose religijose bei pateiksime unikalių istorijų ir citatų, … [Skaityti toliau…]
„De Civitate Dei“ (lot. „Apie Dievo valstybę (pažodžiui – miestą“) – tai vienas žymiausių Šv. Augustino filosofinių ir teologinių veikalų, rašytas nuo 413 iki 426 metų Hipono mieste Šiaurės Afrikoje. Tai nebuvo dokumentas siaurąja prasme, kaip kokia nors popiežiaus enciklika, bet išsamus teologinis traktatas, turėjęs ir iki šiol turintis didžiulę įtaką Vakarų krikščioniškajai mąstysenai, valstybinei … [Skaityti toliau…]
„Kristau, išgirsk mus! R. Kristau, išklausyk mus! Tėve, dangaus Dieve, R. pasigailėk mūsų! Sūnau, pasaulio Atpirkėjau, Dieve, Šventoji Dvasia, Dieve, Šventoji Trejybe, vienas Dieve, Šventoji Marija, R. melski už mus! Šventoji Dievo Gimdytoja, Šventoji Mergelių Mergele, Motina nukryžiuotoji, Motina sopulingoji, Motina verkiančioji, Motina liūdinčioji, Motina paliktoji, Motina apleistoji, Motina Sūnaus netekusi, Motina kalavijo pervertoji, Motina … [Skaityti toliau…]
„Neapsakomo išgelbėjimo malonė“ – tai krikščioniškojo tikėjimo šerdis, kurią geriausiai apibūdina apaštalo Pauliaus žodžiai: „Dėkui Dievui už jo neapsakomą dovaną!“ (2 Kor 9,15). Kalbėdami apie malonę, turime omenyje Dievo palankumą žmogui, visiškai neužsitarnautą ir nepagrįstą mūsų nuopelnais. Nors mes, būdami riboti, nesugebame iki galo apimti šios dovanos didybės, ji pasireiškia per Jėzaus Kristaus atperkamąją auką … [Skaityti toliau…]