Slaptoji Morkaus evangelija (angl. Secret Gospel of Mark) – tai kontroversiškas tekstas, apie kurio egzistavimą sužinota tik 1958 metais. Pavadinimas „Morkaus“ vartojamas todėl, kad pačiame radinyje – Klemenso Aleksandriečio laiške – tiesiogiai teigiama, jog šią „labiau dvasinę“ versiją parašė pats evangelistas Morkus. Pasak Klemenso, po to, kai Petras mirė kankinio mirtimi Romoje, Morkus atvyko į … [Skaityti toliau…]
2006 metais pasaulį sukrėtęs Codex Tchacos atradimas labiausiai išgarsėjo dėl „Judo evangelijos“, tačiau tame pačiame papirusų rinkinyje slėpėsi dar vienas brangakmenis – „Svetimojo knyga“ (lietuviškai taip pat vadinama „Svetimšalio knyga“), angl. The Stranger’s Book, The Book of the Stranger arba Allogenes; lot. Liber Extranei; gr. rekonstr. Βίβλος τοῦ Ξένου). Tai vienas tyriausių gnostinės minties pavyzdžių, … [Skaityti toliau…]
1945 metais netoli Nag Hamadžio rasta biblioteka pateikė daugybę mįslių, tačiau Slaptoji Jokūbo knyga (dar žinoma kaip Jokūbo apokrifas, angl. The Secret Book of James, taip pat The Apocryphon of James arba The Secret Gospel of James; lot. Apocryphon Jacobi) užima ypatingą vietą. Tai tekstas, parašytas kaip slaptas laiškas, kurį Jokūbas (laikomas Jėzaus broliu ir … [Skaityti toliau…]
Krikščionybės istorijoje egzistuoja dokumentas, kurio niekas nėra matęs savo akimis, tačiau kurio „šešėlis“ krenta ant svarbiausių Naujojo Testamento puslapių. Tai Q evangelija (iš vokiečių k. Quelle – „šaltinis“), dar vadinama Q šaltiniu, Q dokumentu, Q tradicija arba The Gospel of Q (lot. Evangelium Q, gr. rekonstr. Εὐαγγέλιον τοῦ Q). Nors senovinių šio kūrinio rankraščių nėra … [Skaityti toliau…]
1934 metais Britų muziejaus archyvuose Londone tarp gausybės neidentifikuotų papirusų buvo aptikti trys nedideli, trapūs fragmentai, kurie amžiams pakeitė mūsų supratimą apie ankstyvąją krikščionių raštiją. Tai nebuvo nei Matas, nei Morkus, nei Lukas ar Jonas. Tai buvo kažkas visiškai kito, tačiau stulbinamai pažįstamo. Šis radinys, dabar žinomas kaip Egertono papirusas 2 (angl. Egerton Papyrus 2, … [Skaityti toliau…]
1886-ųjų žiemą prancūzų archeologas Urbainas Bouriant’as, kasinėdamas senovines krikščionių kapines Achmime (Aukštutinis Egiptas), vienuolio kape rado nedidelę, odiniais viršeliais įrištą knygelę. Tai nebuvo įprastas maldynas. Tarp kitų tekstų ten slėpėsi fragmentas kūrinio, kurį ankstyvieji Bažnyčios tėvai mini su baime ir įtarumu – Petro evangelija, dar vadinama Evangelija pagal Petrą (gr. Εὐαγγέλιον κατὰ Πέτρον, lot. Evangelium … [Skaityti toliau…]
Antikinio pasaulio sumaištyje, kai graikų ir romėnų dievai daugeliui pradėjo atrodyti tik kaip antžmogiškų ydų rinkinys, atsirado grupė žmonių, kurie ieškojo kažko gilesnio, griežtesnio ir prasmingesnio. Jie atsigręžė į judaizmą – religiją su vienu Dievu, aukšta morale ir senoviniais įstatymais. Šie žmonės istorijoje liko žinomi kaip prozelitai (gr. prosēlytos – „atėjęs į naują vietą“, „atėjūnas“). … [Skaityti toliau…]
1945 m. gruodį Aukštutiniame Egipte, netoli Nag Hamadžio gyvenvietės, vietinis valstietis Muhammadas ‘Alī al-Sammān, kasdamas trąšas, rado užkastą molinį ąsotį. Jame buvo trylika odiniais viršeliais įrištų papiruso kodeksų. Tarp jų buvo ir tekstas, kuris amžiams pakeitė biblistikos pasaulį – Tomo evangelija, dar vadinama Evangelija pagal Tomą (angl. The Gospel of Thomas, kopt. Ⲉⲩⲁⲅⲅⲉⲗⲓⲟⲛ ⲕⲁⲧⲁ ⲑⲱⲙⲁⲥ, … [Skaityti toliau…]
Daugiau nei šešiolika šimtmečių Egipto smėlyje, netoli El Minijos miesto esančiame urve, dūlėjo papiruso kodeksas, kurio turinys turėjo sudrebinti tradicinį krikščionybės supratimą. Tai nebuvo pasakojimas apie atpirkimą per kraują ar prisikėlimą, o balsas iš praeities, teigiantis, kad didžiausias visų laikų išdavikas – Judas Iskarijotas – iš tiesų buvo vienintelis Jėzaus mokinys, supratęs tikrąją Jo misiją. … [Skaityti toliau…]
Evangelijose Jėzus ištaria vieną iš labiausiai sukrečiančių sakinių apie žmogaus santykį su turtu: „Lengviau kupranugariui pralįsti pro adatos ausį, negu turtuoliui įeiti į Dievo karalystę“ (Mt 19,24; Mk 10,25; Lk 18,25). Ši hiperbolė, išlikusi trijuose sinoptiniuose pasakojimuose, dažnai suprantama kaip kategoriškas nuosprendis visiems, kurie turi daugiau nei kiti. Tačiau Evangelijų kontekstas rodo, kad Jėzus kalba … [Skaityti toliau…]
Ankstyvosios krikščionybės aušroje, kai Bažnyčia dar tik bandė suvokti savo tapatybę, aplink virė idėjų katilas. Gnostikai, manichėjai, arijonai ir šimtai kitų grupių siūlė savo versijas, kas buvo Jėzus ir kaip pasiekti išganymą. Šiame intelektualiniame chaose iškilo ypatinga rašytojų klasė – heresiologai. Tai nebuvo tiesiog sausi metraštininkai; tai buvo dvasiniai pasieniečiai, kurių darbas buvo nubrėžti ribą … [Skaityti toliau…]
Ketvirtojo amžiaus pabaigoje, kai krikščionybė tapo oficialia Romos imperijos religija, Bažnyčios tėvams iškilo naujas uždavinys – nubrėžti aiškias ribas tarp to, kas yra tikrasis tikėjimas, ir to, ką jie laikė klaida. Šiaurės Italijoje, Brešos (Brixia) mieste, vyskupas Filastrijus (Philastrius) nusprendė imtis titaniško darbo. Apie 380–385 metus jis parašė veikalą „Įvairių erezijų knyga“ (Diversarum Hereseon Liber), … [Skaityti toliau…]