Kai septintojo amžiaus viduryje armėnų vyskupas Sebeosas paėmė į rankas plunksną, jis neturėjo prabangos rašyti apie taikius laikus. Jo akivaizdoje griuvo tūkstantmetė tvarka: krikščioniškoji Bizantija ir zoroastriškoji Persija, šie du senovės pasaulio titanai, mirtinai nukraujavo tarpusavio kare, o iš pietų dykumų pakilo „ketvirtasis žvėris“ – Ismaelio vaikai. Sebeoso kronika, originalo kalba žinoma kaip Patmut‘iwn Sebeosi … [Skaityti toliau…]
Žmonijos istorija dažnai suvokiama kaip nuoseklus pasakojimas, kuriame civilizacijos kyla ir žlunga, o jų vietą užima naujos kultūros, religijos ir politinės jėgos. Tačiau toks vaizdas yra tik dalinis. Tai, ką šiandien vadiname „istorija“, iš esmės yra išlikusių tekstų istorija, o išliko daugiausia tie tekstai, kuriuos saugojo, kopijavo ir perdavė laimėjusios bendruomenės. Religijos srityje ši asimetrija … [Skaityti toliau…]
Septintojo amžiaus viduryje parašyta armėnų vyskupo Sebeoso kronika, žinoma originaliu pavadinimu Պատմութիւն Себէոսի (Patmut‘iwn Sebeosi, liet. „Sebeoso istorija“, angl. Sebeos’ History / The History of Sebeos), yra vienas iš nedaugelio tekstų, leidžiančių mums stebėti, kaip senovės pasaulis – Persijos Sasanidų ir Bizantijos imperijų didybė – subyrėjo į šipulius, užleisdamas vietą naujai, nenuspėjamai jėgai. Roberto Bedrosiano … [Skaityti toliau…]
Septintojo amžiaus viduryje Artimieji Rytai išgyveno tektoninius lūžius. Senoji Bizantijos ir Sasanidų Persijos tvarka griuvo, o iš dykumų kylančios naujos jėgos – arabų – žygis keitė pasaulio žemėlapį visiems laikams. Šių dramatiškų įvykių epicentre atsidūręs sirų dvasininkas, žinomas kaip Toma Presbiteris (Thomas the Presbyter, syr. ܬܐܘܡܐ ܩܫܝܫܐ), paliko vieną neįkainojamiausių ankstyvųjų liudijimų. Jo trumpi, bet … [Skaityti toliau…]
Ankstyvosios krikščionybės aušroje, kai kanoninės evangelijos dar tik pradėjo įsitvirtinti, egzistavo tekstai, kurie bandė sujungti griežtą judaizmo tradiciją su naujuoju tikėjimu į Jėzų. Vienas tokių kūrinių – Ebionitų evangelija (Evangelium Ebionitarum). Nors ši evangelija iki mūsų dienų neišliko kaip savarankiškas tekstas, jos fragmentus kruopščiai (nors ir polemiškai) savo veikale „Panarion“ (Πανάριον, 30 skyrius) užfiksavo šventasis … [Skaityti toliau…]
Istoriografijos pasaulyje yra knygų, kurios ne pasensta, o tampa pamatu, ant kurio stovi visos vėlesnės studijos. Vokiečių istorikas Karlas Erdmannas (Karl Erdmann, 1898–1945) parašė būtent tokią knygą. 1935 metais pasirodęs jo veikalas „Kryžiaus žygio idėjos atsiradimas“ (Die Entstehung des Kreuzzugsgedankens) visiems laikams pakeitė supratimą apie tai, kodėl tūkstančiai riterių viduramžiais nusprendė ant pečių užsidegti kryžių … [Skaityti toliau…]
Teoetika (gr. Θジュオηθική, Theoēthikē) – tai etikos šaka, grindžiama Dievo principais, teologiniu požiūriu ir šventaisiais raštais, siekianti nustatyti, kas yra moralu ir teisinga pagal dieviškąją valią. Žodis sudarytas iš graikiškų šaknų: theos (Dievas) ir ēthikē (etika, moralė). Teoetika pabrėžia, kad moralinės normos kyla ne tik iš žmogaus proto ar visuomenės susitarimų, bet iš Dievo, kaip … [Skaityti toliau…]
Laumžirgis (Odonata) nėra dažnas religinių sistemų veikėjas, tačiau kai kuriose kultūrose jis įgavo simbolinę reikšmę – dažniausiai ne kaip dievybė ar kulto objektas, o kaip reprezentacinis gamtos reiškinys, susijęs su judėjimu, permaina ar siela. Štai vietos ir tradicijos, kuriose laumžirgis įgijo aiškų religinį ar simbolinį statusą: 1. Japonija – šintoizmas ir simbolika Japonijoje laumžirgis (tonbo) … [Skaityti toliau…]
Slaptoji Morkaus evangelija (angl. Secret Gospel of Mark) – tai kontroversiškas tekstas, apie kurio egzistavimą sužinota tik 1958 metais. Pavadinimas „Morkaus“ vartojamas todėl, kad pačiame radinyje – Klemenso Aleksandriečio laiške – tiesiogiai teigiama, jog šią „labiau dvasinę“ versiją parašė pats evangelistas Morkus. Pasak Klemenso, po to, kai Petras mirė kankinio mirtimi Romoje, Morkus atvyko į … [Skaityti toliau…]
2006 metais pasaulį sukrėtęs Codex Tchacos atradimas labiausiai išgarsėjo dėl „Judo evangelijos“, tačiau tame pačiame papirusų rinkinyje slėpėsi dar vienas brangakmenis – „Svetimojo knyga“ (lietuviškai taip pat vadinama „Svetimšalio knyga“), angl. The Stranger’s Book, The Book of the Stranger arba Allogenes; lot. Liber Extranei; gr. rekonstr. Βίβλος τοῦ Ξένου). Tai vienas tyriausių gnostinės minties pavyzdžių, … [Skaityti toliau…]
1945 metais netoli Nag Hamadžio rasta biblioteka pateikė daugybę mįslių, tačiau Slaptoji Jokūbo knyga (dar žinoma kaip Jokūbo apokrifas, angl. The Secret Book of James, taip pat The Apocryphon of James arba The Secret Gospel of James; lot. Apocryphon Jacobi) užima ypatingą vietą. Tai tekstas, parašytas kaip slaptas laiškas, kurį Jokūbas (laikomas Jėzaus broliu ir … [Skaityti toliau…]
Krikščionybės istorijoje egzistuoja dokumentas, kurio niekas nėra matęs savo akimis, tačiau kurio „šešėlis“ krenta ant svarbiausių Naujojo Testamento puslapių. Tai Q evangelija (iš vokiečių k. Quelle – „šaltinis“), dar vadinama Q šaltiniu, Q dokumentu, Q tradicija arba The Gospel of Q (lot. Evangelium Q, gr. rekonstr. Εὐαγγέλιον τοῦ Q). Nors senovinių šio kūrinio rankraščių nėra … [Skaityti toliau…]