Petro aktai su Simonu (Actus Petri cum Simone) – apokrifinis ankstyvosios krikščionybės tekstas, kuris, manoma, buvo sukurtas II–IV a. Kūrinys išliko lotyniškai Codex Vercellensis rankraštyje (IV a. pabaiga), tačiau tikėtina, kad originalus tekstas buvo sukurtas ankstyvojoje krikščionių bendruomenėje. Pasakojimas seka apaštalo Petro gyvenimą po Kristaus prisikėlimo, jo mokymus ir susidūrimus su gnostiniu Simonu Magu, pabrėžiant … [Skaityti toliau…]
Katalikų Bažnyčios teologijoje ir liturgikoje „maldos įstatymas“ (lot. lex orandi) yra kertinis principas, apibrėžiantis tai, kaip Bažnyčia meldžiasi ir garbina Dievą. Jis yra glaudžiai susijęs su „tikėjimo įstatymu“ (lex credendi), kuris nurodo, ką Bažnyčia tiki, ir „gyvenimo įstatymu“ (lex vivendi), apibrėžiančiu, kaip Bažnyčia gyvena. Šių trijų principų tarpusavio ryšys išreiškiamas žymiąja formule: „Lex orandi, lex … [Skaityti toliau…]
„Mūsų Viešpaties testamentas“ (angl. Testament of our Lord, lot. Testamentum Domini) yra ankstyvosios krikščionybės apokrifinis veikalas, priskiriamas vadinamajai bažnytinių nurodymų (angl. Church Orders) literatūrai. Šis tekstas, kurį tradicija priskiria pačiam Jėzui Kristui (neva tai Jo žodžiai, pasakyti apaštalams po prisikėlimo), iš tiesų buvo sukurtas vėliau, greičiausiai IV amžiuje. „Testamentas“ reikšmingas tuo, kad jame pateikiama išsami … [Skaityti toliau…]
„Apaštališkieji kanonai“ (Šventųjų apaštalų bažnytiniai kanonai, angl. The Ecclesiastical Canons of the Same Holy Apostles) – tai 85 ankstyvosios krikščionybės bažnytinių taisyklių (kanonų) rinkinys, apibrėžiantis Bažnyčios valdymą, dvasininkų (vyskupų, presbiterių, diakonų) ir pasauliečių discipliną, moralės normas bei liturginę tvarką. Nors tradiciškai šis tekstas buvo priskiriamas patiems Jėzaus apaštalams, o jį neva surinko ir užrašė Klemensas … [Skaityti toliau…]
Anikonizmas – tai religinė ar kultūrinė praktika, kai vengiama dievybių ar šventų esybių vaizdavimo antropomorfiniais (žmogiškais) ar kitais materialiais atvaizdais, tokiais kaip statulos, paveikslai ar ikonos. Vietoj to dievybė dažnai simbolizuojama abstrakčiais ženklais, gamtos elementais ar visai nevaizduojama. Terminas kilęs iš graikų kalbos žodžių „a-“ (ne, be) ir „eikōn“ (atvaizdas), reiškiantis „be atvaizdo“. Pagrindinės savybės: … [Skaityti toliau…]
Nikėjos II susirinkimas, įvykęs 787 m., yra vienas reikšmingiausių ankstyvosios krikščionybės įvykių, užbaigęs pirmąjį ikonoklazmo krizės etapą ir įtvirtinęs šventųjų ikonų garbinimo praktiką. Susirinkimas vyko 787 m. rugsėjo 24 d. – spalio 13 d. Nikėjoje, dabartinėje Turkijos teritorijoje (Iznik). Nikėja buvo simbolinė vieta, nes čia 325 m. vyko Pirmasis ekumeninis susirinkimas, tad pasirinkimas atspindėjo norą … [Skaityti toliau…]
Jėzuitų Konstitucijos (Constitutiones Societatis Iesu) yra pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis Jėzaus Draugijos (jėzuitų ordino) gyvenimą, veiklą ir valdymą. Šios Konstitucijos, sudarytos XVI a., ne tik atspindi vienuolinio gyvenimo taisykles, bet ir išreiškia unikalų dvasingumą, pritaikytą apaštališkajai misijai. Jos tapo vienu įtakingiausių religinių dokumentų, formavusių ne tik jėzuitų, bet ir visos Katalikų Bažnyčios veiklą. Jėzuitų Konstitucijų autorius … [Skaityti toliau…]
Žodis Paruzija (gr. παρουσία – „atėjimas“, „buvimas šalia“, „apsilankymas“) krikščionių teologijoje žymi didingą ir laukiamą antrąjį Jėzaus Kristaus atėjimą. Ši sąvoka, kilusi iš antikinės graikų kalbos tradicijos, kur ji reiškė svarbaus asmens, pavyzdžiui, imperatoriaus ar karaliaus, oficialų vizitą į miestą, Naujajame Testamente įgavo gilią religinę prasmę. Ji kalba ne apie bet kokį atėjimą, o apie … [Skaityti toliau…]
„Apaštalų kanonai“ (angl. The Apostolic Canons, gr. Κανόνες τῶν Ἁγίων Ἀποστόλων, lot. Canones Apostolorum) – tai 85 ankstyvosios krikščionybės bažnytinių nurodymų ir taisyklių (kanonų) rinkinys, apimantis Bažnyčios valdymą, dvasininkų discipliną, moralę ir liturgines praktikas. Nors tradicija šias taisykles priskiria patiems Jėzaus apaštalams (teigiant, kad jas surinko ir perdavė Klemensas Romietis), istoriniai tyrimai rodo, kad šis … [Skaityti toliau…]
„Jėzaus sekmadienio laiškas“ (arba tiesiog „Dangiškasis laiškas“) (angl. Jesus’ Sunday Letter / Letter from Heaven, gr. Επιστολή του Κυρίου ημών Ιησού Χριστού) yra vienas įdomiausių ir labiausiai paplitusių krikščioniškosios apokrifinės literatūros fenomenų. Tai pseudepigrafinis tekstas – laiškas, kuris, kaip teigiama, buvo parašytas paties Jėzaus Kristaus (arba Dievo Tėvo) ir stebuklingai nuleistas iš dangaus į žemę. … [Skaityti toliau…]
Abgaro legenda (angl. The Legend of Abgar, gr. Ἱστορία τοῦ Ἀβγάρου, lot. Epistola Abgari, sir. Doctrina Addai) yra vienas žinomiausių ir įtakingiausių ankstyvosios krikščionybės apokrifinių pasakojimų. Ši tradicija pasakoja apie tariamą susirašinėjimą tarp Edesos (dabartinė Šanliurfa, Turkija) karaliaus Abgaro V Učamos ir paties Jėzaus Kristaus. Pagal legendą, nepagydoma liga (dažniausiai teigiama, kad raupsais arba podagra) … [Skaityti toliau…]
Šv. Jokūbo dieviškoji liturgija (angl. Divine Liturgy of St James, sen. gr. Ἡ Θεία Λειτουργία τοῦ Ἁγίου Ἰακώβου τοῦ Ἀδελφοθέου) yra vienas seniausių, archajiškiausių ir reikšmingiausių krikščioniškojo pasaulio liturginių tekstų. Ši liturgija, pagal tradiciją priskiriama šventajam Jokūbui Teisiajam – Jėzaus Kristaus broliui ir pirmajam Jeruzalės vyskupui, – yra istorinis Jeruzalės Bažnyčios eucharistinių pamaldų tekstas. Ji … [Skaityti toliau…]