Žodis Paruzija (gr. παρουσία – „atėjimas“, „buvimas šalia“, „apsilankymas“) krikščionių teologijoje žymi didingą ir laukiamą antrąjį Jėzaus Kristaus atėjimą. Ši sąvoka, kilusi iš antikinės graikų kalbos tradicijos, kur ji reiškė svarbaus asmens, pavyzdžiui, imperatoriaus ar karaliaus, oficialų vizitą į miestą, Naujajame Testamente įgavo gilią religinę prasmę. Ji kalba ne apie bet kokį atėjimą, o apie … [Skaityti toliau…]
„Apaštalų kanonai“ (angl. The Apostolic Canons, gr. Κανόνες τῶν Ἁγίων Ἀποστόλων, lot. Canones Apostolorum) – tai 85 ankstyvosios krikščionybės bažnytinių nurodymų ir taisyklių (kanonų) rinkinys, apimantis Bažnyčios valdymą, dvasininkų discipliną, moralę ir liturgines praktikas. Nors tradicija šias taisykles priskiria patiems Jėzaus apaštalams (teigiant, kad jas surinko ir perdavė Klemensas Romietis), istoriniai tyrimai rodo, kad šis … [Skaityti toliau…]
„Jėzaus sekmadienio laiškas“ (arba tiesiog „Dangiškasis laiškas“) (angl. Jesus’ Sunday Letter / Letter from Heaven, gr. Επιστολή του Κυρίου ημών Ιησού Χριστού) yra vienas įdomiausių ir labiausiai paplitusių krikščioniškosios apokrifinės literatūros fenomenų. Tai pseudepigrafinis tekstas – laiškas, kuris, kaip teigiama, buvo parašytas paties Jėzaus Kristaus (arba Dievo Tėvo) ir stebuklingai nuleistas iš dangaus į žemę. … [Skaityti toliau…]
Abgaro legenda (angl. The Legend of Abgar, gr. Ἱστορία τοῦ Ἀβγάρου, lot. Epistola Abgari, sir. Doctrina Addai) yra vienas žinomiausių ir įtakingiausių ankstyvosios krikščionybės apokrifinių pasakojimų. Ši tradicija pasakoja apie tariamą susirašinėjimą tarp Edesos (dabartinė Šanliurfa, Turkija) karaliaus Abgaro V Učamos ir paties Jėzaus Kristaus. Pagal legendą, nepagydoma liga (dažniausiai teigiama, kad raupsais arba podagra) … [Skaityti toliau…]
Šv. Jokūbo dieviškoji liturgija (angl. Divine Liturgy of St James, sen. gr. Ἡ Θεία Λειτουργία τοῦ Ἁγίου Ἰακώβου τοῦ Ἀδελφοθέου) yra vienas seniausių, archajiškiausių ir reikšmingiausių krikščioniškojo pasaulio liturginių tekstų. Ši liturgija, pagal tradiciją priskiriama šventajam Jokūbui Teisiajam – Jėzaus Kristaus broliui ir pirmajam Jeruzalės vyskupui, – yra istorinis Jeruzalės Bažnyčios eucharistinių pamaldų tekstas. Ji … [Skaityti toliau…]
Adajo mokymas (sir. ܡܠܦܢܘܬܐ ܕܐܕܝ, Malpānūṯā d-Addai), kartais sutinkamas pavadinimas Adajo doktrina. Anglų kalboje Doctrine of Addai ar Teaching of Addai. Šis kūrinys priskiriamas apaštalui Adajui (Addai), kuris sirų krikščioniškoje tradicijoje laikomas vienu iš septyniasdešimt mokinių ir misionieriumi, atvykusiu į Edessą. Vis dėlto pats tekstas parašytas daug vėliau. Tyrėjai jį paprastai datuoja IV arba V … [Skaityti toliau…]
Didysis Kryžių kelias (Via Dolorosa, lot. „Skausmingasis kelias“) yra šventas piligrimystės maršrutas Jeruzalės senamiestyje, vedantis per Kristaus kančios kelią nuo teismo iki nukryžiavimo vietos – Golgotos. Šis kelias, suskirstytas į 14 stočių, rodo Evangelijose aprašytus Jėzaus kančios įvykius, pradedant Jo pasmerkimu mirčiai ir baigiant palaidojimu. Kiekviena stotis žymi konkretų momentą, o piligrimai, sekdami šiuo keliu, … [Skaityti toliau…]
Graikų mitologijoje Sizifas (senovės graikų kalba Σίσυφος, Sísyphos) yra vienas iš ryškiausių gudrumo, klastos ir dievų bausmės simbolių. Jis – Korinto (senovėje vadinto Efire) įkūrėjas ir pirmasis karalius, Thessalijos kunigaikščio, vėjas valdžiusio Eolo (Aeolus) ir Enaretės (Enarete) sūnus. Tačiau Sizifo vardas amžiams liko susijęs ne su jo valdžia ar miestu, o su amžinuoju darbu, kurį … [Skaityti toliau…]
Pastoralinis kryžius (lot. crux pastoralis, angl. Pastoral Cross) – tai bendras terminas, žymintis kryžių, kurį nešioja dvasiniai vadovai – vyskupai, popiežius, abatai – kaip savo ganytojiškos tarnystės ženklą. Tai nėra vien papuošalas ar hierarchijos simbolis. Šis kryžius liudija pašaukimą sekti Kristaus, Gerojo Ganytojo, pavyzdžiu – saugoti, vesti ir tarnauti patikėtai bendruomenei. Evangelijoje Kristus sako: „Aš … [Skaityti toliau…]
„Ipuvero perspėjimai“ (angl. The Admonitions of Ipuwer) (taip pat žinomi kaip Ipuvero papirusas arba Egiptiečių išminčiaus perspėjimai) – tai senovės Egipto literatūros kūrinys, priskiriamas Viduriniosios karalystės laikotarpiui (2040–1782 m. pr. m. e.). Vienintelis išlikęs šio kūrinio rankraštis (Papirusas Leiden 344) datuojamas Naujosios karalystės laikais (apie 1570–1069 m. pr. m. e.). Tai yra pats garsiausias išlikęs … [Skaityti toliau…]
„Neferti pranašystė“ (Prophecy of Neferti) – tai vienas žinomiausių senovės Egipto literatūros kūrinių, priskiriamas Viduriniosios karalystės laikotarpiui (nors veiksmas vyksta Senosios karalystės laikais). Dažniausiai manoma, kad šis tekstas buvo sukurtas XII dinastijos pradžioje, valdant faraonui Amenemhetui I (apie 1991–1962 m. pr. m. e.), kaip politinės propagandos ir legitimizacijos įrankis. Kūrinio veiksmas nukeliamas į praeitį, į … [Skaityti toliau…]
„Futuh al-Sham“ (arabiškai فتوح الشام) tiesiogiai išvertus reiškia „Sirijos užkariavimai“ („Futuh“ – atvėrimai/užkariavimai, „al-Sham“ – Levantas arba Didžioji Sirija). Tai yra ankstyvosios islamo istoriografijos žanras ir konkrečių knygų pavadinimas, pasakojantis apie tai, kaip VII amžiuje, iškart po pranašo Mahometo mirties, arabų musulmonų kariuomenės užkariavo Bizantijai (Rytų Romos imperijai) priklausiusius Artimuosius Rytus (dabartinę Siriją, Libaną, Jordaniją, … [Skaityti toliau…]