Didysis susirinkimas (Idra Rabba) yra viena pamatinių Zohar knygos dalių, tradiciškai priskiriama Naso savaitei skirtai literatūrai. Šiame tekste aprašomas rabi Šimono bar Jochajaus bei jo devynių mokinių susitikimas Galilėjos laukuose, netoli Merono. Tai yra itin techniškas mistinis traktatas, kuriame pirmą kartą išsamiai išdėstoma Dievybės struktūra per penkių dvasinių veidų, vadinamų parcufim, prizmę. Skirtingai nuo kitų … [Skaityti toliau…]
1614 metais Vokietijoje pasirodė nedidelė knygelė pavadinimu Brolijos žinia (Fama Fraternitatis). Iš pirmo žvilgsnio tai atrodė kaip dar vienas religinis ar filosofinis traktatas, tačiau tekstas netrukus sukėlė neįprastą susidomėjimą visoje Europoje. Jame buvo pristatytas manifestas, pasirašytas paslaptingos bendruomenės vardu – Fraternitas Rosae Crucis, vadinamos Rozenkreicerių brolija. Šis tekstas tapo vienu garsiausių XVII amžiaus intelektinių reiškinių. … [Skaityti toliau…]
Rozenkreicerių istorija neprasideda su riterių ordinais ar vienuolių regulomis. Ji prasideda XVII amžiaus pradžioje Vokietijoje — laikotarpiu, kai Europa stovėjo ant dviejų epochų slenksčio. Senasis pasaulis, paremtas scholastine teologija ir griežta religine tvarka, jau byrėjo, o naujos idėjos — humanizmas, eksperimentinis mokslas, hermetizmas — tik pradėjo formuoti modernų mąstymą. Būtent šiame intelektiniame chaose pasirodė trys … [Skaityti toliau…]
„Confessio Fraternitatis“ (The Confession of the Brotherhood, „Brolijos išpažinimas“) yra antrasis iš trijų klasikinių rozenkreicerių manifestų, paskelbtų XVII a. pradžioje. Tekstas pasirodė 1615 m. lotynų kalba ir buvo pateiktas kaip viešas Rozenkreicerių brolijos (Fraternitas Rosae Crucis) pareiškimas Europai. Kartu su Fama Fraternitatis (1614, The Fame of the Brotherhood, „Brolijos žinia“) ir Chymical Wedding of Christian … [Skaityti toliau…]
Rožininkų — arba, kaip jie vadinosi Vokietijoje, Rosenkreuzer (Rozenkreiceriai) — istorija neprasideda su paslaptingomis ložėmis ar viduramžių ritualais. Ji gimsta XVII amžiaus pradžioje, Vokietijoje, kai senasis Europos pasaulis, paremtas scholastine teologija ir griežta religine tvarka, jau braškėjo, o naujos idėjos — humanizmas, eksperimentinis mokslas, renesansinė filosofija — tik pradėjo įgauti formą. Būtent šiame neramiame istorijos … [Skaityti toliau…]
Rožininkų istorija prasideda ne viduramžių požemiuose ir ne slaptuose ritualuose, o XVII amžiaus pradžios Vokietijoje, kur brendo naujas mąstymo būdas. Tai buvo laikotarpis tarp dviejų epochų: senasis pasaulis, paremtas scholastika ir religiniu autoritetu, silpo, o naujasis – mokslinis, humanistinis ir eksperimentinis – dar tik formavosi. Būtent šiuo lūžio metu pasirodė trys anoniminiai tekstai, kurie sukūrė … [Skaityti toliau…]
Kristiano Rozenkreico cheminės vestuvės (Chymische Hochzeit Christiani Rosencreutz anno 1459, angl. The Chymical Wedding of Christian Rosenkreutz) yra alegorinis, simbolinis renesanso laikų tekstas, pirmą kartą išleistas 1616 m. vokiečių kalba. Kūrinys tradiciškai priskiriamas Johannui Valentinui Andreae – protestantų teologui ir rašytojui, nors pats Andreae vėliau jį vadino „literatūriniu pokštu“. Nepaisant to, tekstas tapo vienu iš … [Skaityti toliau…]
Žodis „stagnacija“ kilęs iš lotynų kalbos termino „stagnare“, reiškiančio „stovėti vietoje“ arba „būti nejudriam“. Šis žodis iš pradžių buvo vartojamas apibūdinti stovinčiam vandeniui, kuris nustoja tekėti ir tampa nešvarus. Vėliau, ypač ekonomikos ir visuomenės kontekste, „stagnacija“ pradėta naudoti metaforiškai, nusakant progreso trūkumą, sąstingį ar gyvybingumo praradimą. Stagnacija – tai būsena, kai nėra jokio judėjimo į … [Skaityti toliau…]
Žodis „depresija“ kilęs iš lotynų kalbos termino „deprimere“, kuris sudarytas iš priešdėlio „de-“ (žemyn) ir veiksmažodžio „premere“ (spausti, slėgti). Iš pradžių šis žodis buvo vartojamas fiziniam nuslopinimui ar nuleidimui apibūdinti, tačiau vėliau, ypač nuo XIX a., jis įgijo psichologinę reikšmę, nusakydamas emocinį liūdesį, energijos trūkumą ar dvasinį nuosmukį. Depresija – tai būsena, kuriai būdingas gilus … [Skaityti toliau…]
Tikėjimo išpažinimo priesaika, duodama prieš priimant aukštas bažnytines pareigas, kilo iš senųjų Bažnyčios praktikų, kai prieš pradedant eiti atsakingas pareigas asmuo viešai išpažindavo tikėjimą ir pasižadėdavo ištikimai jo laikytis. Viduramžiais, ypač kovos su erezijomis laikotarpiu, ši priesaika tapo privaloma vyskupams, teologams, dėstytojams ir Bažnyčios teisėjams. Dabartinė priesaikos forma buvo aiškiai suformuluota Pijaus X laikais ir … [Skaityti toliau…]
Sefer HaGilgulim („Sielų persikūnijimų knyga arba Reinkarnacijų knyga“) yra vienas iš įdomiausių ir labiausiai žmogaus vidų liečiančių Lurianinės kabalos tekstų. Jį sudarė rabi Chaim Vitalis, sistemindamas savo mokytojo Izaoko Lurijos (Ari) mokymą apie sielos kelią per gyvenimus. Tai nėra kosmologinis traktatas apie pasaulių struktūrą, kaip „Etz Chaim“, ir nėra etinis vadovas, kaip „Sha‘arei Kedusha“. Tai … [Skaityti toliau…]
„Sha‘arei Kedusha“ („Šventumo vartai“) yra XVI a. žydų mistikos tekstas, parašytas rabi Chaim Vitalio – pagrindinio Izaoko Lurijos (Ari) mokinio ir jo mokymo sistemintojo. Skirtingai nei Vitalio kosmologinis veikalas „Etz Chaim“, kuriame aiškinama dieviškosios emanacijos struktūra, „Sha‘arei Kedusha“ yra skirtas ne pasaulių sandarai, o žmogui. Tai praktinis dvasinio gyvenimo vadovas, kuriame kabala susijungia su etika, … [Skaityti toliau…]