Tarnavimo dimensija evangeliniame neturte yra pati veikliausia – ji išreiškia, kad tikras neturtas neapsiriboja tuo, ko atsisakai, bet išsiskleidžia tuo, ką duodi. Jėzus mokiniams sako: „Dovanai gavote, dovanai ir duokite.“ (Mt 10, 8) Tai vienas iš ryškiausių Evangelijos principų – gyventi ne sau, o kitiems, iš malonės, be sąlygų, be atlygio. Ši citata gimė siuntimo … [Skaityti toliau…]
Dvasinė neturto dimensija atsiskleidžia tada, kai žmogus suvokia, jog tikras skurdas – ne piniginėje, o širdyje. Ir tai nėra silpnumo ženklas, priešingai – tai dvasinės laisvės pradžia. Jėzus sako: „Palaiminti turintys vargdienio dvasią: jų yra dangaus karalystė.“ (Mt 5, 3) Ši pirmoji palaiminimų eilutė yra kaip slenkstis į visą Kalno pamokslą – durys, kurios atsidaro … [Skaityti toliau…]
Ekonominė dimensija evangeliniame neturte – tai ne tik išorinis veiksmas, bet širdies apsisprendimas. Jėzus kviečia ne šiaip atsisakyti daiktų, o perkelti pasitikėjimą iš turto – į Dievą. Kai Jis sako: „Parduok, ką turi, ir išdalyk vargšams, tai įsigysi turtą danguje“ (Lk 18, 22), tai nėra vien simbolinis raginimas. Tai konkretus kvietimas išsilaisvinti iš prisirišimo prie … [Skaityti toliau…]
„Amoris Laetitia“ (lot. „Meilės džiaugsmas“) – tai posinodinis apaštališkasis paraginimas, kurį 2016 m. kovo 19 d. paskelbė popiežius Pranciškus. Šis dokumentas yra skirtas vyskupams, kunigams, diakonams, pašvęstiesiems, krikščionių sutuoktiniams ir visiems tikintiesiems, nagrinėjant meilės šeimoje temą. Lietuviškas pavadinimas – „Meilės džiaugsmas“. Tai nėra enciklika, o apaštališkasis paraginimas, kuris atspindi popiežiaus pastoracinį mokymą, remiantis dvejų metų … [Skaityti toliau…]
„Evangelii Gaudium“ („Evangelijos džiaugsmas“) yra popiežiaus Pranciškaus apaštališkasis paraginimas, paskelbtas 2013 m. lapkričio 24 d., kuriame raginama drąsiai ir džiugiai nešti Evangeliją šiuolaikiniam pasauliui. Dokumento pradžioje popiežius rašo: „Evangelijos džiaugsmas pripildo širdį ir visą gyvenimą tų, kurie sutinka Jėzų.“ Šiame paraginime pabrėžiama, kad Bažnyčia turi būti atvira ir svetinga, su durimis, visada plačiai atvertomis: „Bažnyčia … [Skaityti toliau…]
Vienatvė vienuoliui nėra nelaimė. Tai ne likimas, o pasirinkimas. Ne pasekmė, o kelias. Vienišumas – kai niekas tavęs nelaukia, kai niekas tavęs nekviečia. O vienatvė – kai tu lauki. Kai tu pats tampi laukiančiu ir kviečiančiu. Kai eini į tylą ne tam, kad pasislėptum, bet kad taptum laisvas visiems. Kristus kryžiuje – vienišas? Gal. Bet … [Skaityti toliau…]
Ar Bažnyčia nori, kad žmonės jai suneštų savo turtus? Šis klausimas kartais keliamas su nerimu, kartais su ironija, o kartais – iš nuoskaudos. Bet jis visada išreiškia gilesnį nerimą: ar institucija, skelbianti neturtą, pati juo gyvena? Evangelinis neturtas nėra tik skurdas ar turtų atsisakymas – jis apima tris esmines kryptis, kurias išryškina pati Evangelija. 1. … [Skaityti toliau…]
Adhortacija – tai katalikų Bažnyčios dokumentas, kuriuo popiežius ar sinodas kreipiasi į tikinčiuosius, kviesdamas juos gyventi Evangelija dar nuoširdžiau, giliau ir sąmoningiau. Žodis „adhortacija“ kilęs iš lotyniško veiksmažodžio adhortari, reiškiančio „raginti, skatinti, drąsinti“. Tad tai nėra įsakymas ar mokymo apibrėžimas, bet švelnus, bet rimtas kvietimas. Adhortacijos skirstomos į popiežiškąsias (kai jas rašo pats popiežius) ir … [Skaityti toliau…]
Perfectae Caritatis – tai Antrajame Vatikano susirinkime (1962–1965) priimtas dekretas, skirtas vienuolijoms ir visoms pašvęstojo gyvenimo formoms. Jo pavadinimas išvertus iš lotynų kalbos reiškia „tobuloje meilėje“, nes būtent į tokią meilę kviečia tie, kurie renkasi gyventi celibate, klusnume ir neturto dvasioje. Dokumentas buvo paskelbtas 1965 m. spalio 28 d., ir tapo viena iš svarbiausių gaires … [Skaityti toliau…]
Popiežiškoji krikščionių vienybės taryba – tai Katalikų Bažnyčios institucija, įkurta siekiant skatinti dialogą, bendradarbiavimą ir susitaikymą tarp skirtingų krikščioniškų Bažnyčių ir bendruomenių. Ji buvo įsteigta 1960 m. popiežiaus Jono XXIII, ruošiantis Antrajam Vatikano Susirinkimui, kuriame ekumenizmas pirmą kartą tapo aiškiai iškeltas kaip vienas iš Bažnyčios prioritetų. Tai reiškia, kad Katalikų Bažnyčia suvokė – Kristaus paliepimas … [Skaityti toliau…]
Martyno Liuterio 95 tezės (1517 m.) Martyno Liuterio 95 tezės – tai 1517 m. spalio 31 d. paskelbti teiginiai, kuriais Liuteris kvietė į diskusiją dėl indulgencijų (atlaidų) pardavinėjimo ir kvietė Bažnyčią grįžti prie tikrosios Evangelijos dvasios. Tezės buvo skirtos ne masėms, o teologams, bet netrukus išplito visoje Europoje ir tapo Reformacijos pradžia. Tezių esmė – … [Skaityti toliau…]
Martyno Liuterio reformacija – tai XVI amžiaus pradžioje prasidėjęs dvasinis ir visuomeninis judėjimas, pakeitęs visos Europos veidą. 1517 m. spalio 31 d. augustinų vienuolis ir teologas Martynas Liuteris, tuo metu gyvenęs Vokietijoje, prikalė savo 95 tezes prie Vitenbergo bažnyčios durų. Tai buvo kvietimas į akademinę diskusiją dėl indulgencijų – popierinių atlaidų už nuodėmes – pardavinėjimo. … [Skaityti toliau…]