Kas yra mergelių pašventinimo formulės?

Mergelių pašventinimo formulė (Consecratio Virginum) – tai senovinis Bažnyčios liturginis ritualas, per kurį moterys, dažniausiai vienuolės, iškilmingai pašvenčiamos Dievui, tapdamos „Kristaus nuotakomis“ ir įsipareigodamos gyventi skaistybėje, maldai bei tarnystei. Ši formulė, užfiksuota Romos Pontifikale, yra rezervuota vienuolėms, gyvenančioms klauzūriniuose vienuolynuose, ypač tiems, kurie laikosi popiežiškojo uždarumo (clausura papalis). Ritualas atspindi gilų dvasinį įsipareigojimą ir Bažnyčios … [Skaityti toliau…]

Afrikos dievai

Afrikos dievų pasaulis – tai ne vieningas panteonas, o gausybė gyvų, dinamiškų dvasių, kurios glaudžiai susijusios su gamta, protėviais ir žmonių kasdieniu gyvenimu. Skirtingai nuo Europos ar Azijos religijų, čia dievai dažnai veikia ne per mitus, o per ritualus, transą ir kasdienį bendravimą. Vudu dievai (Vodun) – gyvosios jėgos, kurios kalba per possessed Vudu (kilęs … [Skaityti toliau…]

Šinto dvasininkų įžadai: kami ir švaros įsipareigojimas

Šinto dvasininkų (kannushi) įžadai kyla iš seniausių Japonijos religinės praktikos tradicijų, kurios buvo užrašytos VIII amžiaus kronikose „Kojiki“ ir „Nihon Shoki“. Šinto neturi vieno įkūrėjo ar kanonizuoto šventraščio kaip kitų religijų, todėl įžadų formos susiklostė per šimtmečius, perduodamos iš kartos į kartą. Pagrindinis principas – tarnystė kami (dieviškoms būtybėms) ir asmeninė bei ritualinė švara (misogi, … [Skaityti toliau…]

Šventųjų apsireiškimai

Kai kalbame apie apsireiškimus, dažniausiai mintyse iškyla Marijos pasirodymas Lurde, Fatimoje ar Jėzaus vizijos mistikams. Tačiau krikščioniškoje tradicijoje netrūksta ir kitų – mažiau žinomų, bet ne mažiau stiprių – apsireiškimų, kai tikintiesiems pasirodydavo šventieji. Ir tai nėra tik pasenę viduramžių pasakojimai – tokie reiškiniai fiksuojami iki pat mūsų laikų. Šv. Pranciškus Asyžietis pasirodė ne vienam … [Skaityti toliau…]

Gyvūnai Biblijoje

Biblijoje gyvūnai yra simboliai, rodantys dvasines tiesas, žmogaus prigimtį, Dievo savybes ir Jo veikimą. Gyvūnai naudojami palyginimams, pranašystėms ar moraliniams mokymams, pabrėždami Dievo rūpestį visa kūrinija (Ps 104, 24–25). Kai kurie gyvūnai simbolizuoja Dievo tautą ar Jo savybes, pavyzdžiui, avys vaizduoja tikinčiuosius, o liūtas – Dievo teisumą ir galią. Kiti, tokie kaip vilkai ar šakalai, … [Skaityti toliau…]

Kas yra Jarmuko mūšis?

Jarmuko mūšis, žinomas kaip Battle of Yarmouk anglų kalboje ir معركة اليرموك (Maʿrakat al-Yarmūk) arabų kalboje, įvyko 636 m. rugpjūčio 15–20 d. netoli Jarmuko upės, dabartinėje Sirijos ir Jordanijos pasienio zonoje. Ši kova tarp musulmonų Rašidunų kalifato, vadovaujamo Khalido ibn al-Walido, ir Bizantijos imperijos, vadovaujamos imperatoriaus Heraklijaus pajėgų, tapo lemiamu momentu, atvėrusiu kelią islamo užkariavimams … [Skaityti toliau…]

Kas yra teurgija?

Teurgija (graik. Θεουργία, Theourgía) – tai religinė arba mistinė praktika, kuria siekiama užmegzti ryšį su dieviškomis būtybėmis, pritraukti jų pagalbą ar dalyvauti jų šventoje galioje. Žodis sudarytas iš graikiškų šaknų: theos (Dievas) ir ergon (darbas, veiksmas), todėl pažodžiui reiškia „dieviškąjį veikimą“ arba „darbas su Dievu“. Teurgija dažnai apima ritualus, maldas, meditaciją ar simbolinius veiksmus, kuriais … [Skaityti toliau…]

Kas yra brangakmenių kryžius?

Crux Gemmata (lot. „brangakmenių kryžius“) yra ankstyvosios krikščionių bažnyčios kryžius, gausiai puoštas brangakmeniais, auksu ar emaliu, dažnai be Kristaus atvaizdo (krucifikso). Šie kryžiai, paplitę IV–VII a., ypač Bizantijos imperijoje ir Vakarų Europoje, simbolizavo Kristaus pergalę prieš mirtį ir Jo karališkąją šlovę, o ne kančią. Crux Gemmata buvo naudojami kaip liturginiai objektai, altoriaus ar procesiniai kryžiai, … [Skaityti toliau…]

Cluny judėjimas: Bažnyčios reformos ir vienuolynų atgimimas

Cluny judėjimas, kilęs X a. pradžioje Prancūzijoje, buvo vienas svarbiausių viduramžių Katalikų Bažnyčios reformų ir vienuolynų atgimimo katalizatorių. Centruodamasis aplink Cluny vienuolyną Burgundijoje, šis judėjimas siekė atnaujinti vienuolių gyvenimo drausmę, sustiprinti Bažnyčios moralinį autoritetą ir išlaisvinti ją iš pasaulietinės valdžios įtakos. Cluny judėjimas turėjo ilgalaikį poveikį ne tik vienuolynų sistemai, bet ir visai Bažnyčios struktūrai, … [Skaityti toliau…]

Dievas stebi..

Ar Dievas mus stebi? Šis klausimas kankina ir tikinčiuosius, ieškančius paguodos, ir skeptikus, abejojančius aukštesnės jėgos egzistavimu. Religijose dažnai vaizduojamas Dievas, kuris mato kiekvieną mūsų žingsnį, žino kiekvieną mintį. Filosofai svarsto, ar toks visažinojimas palieka vietos laisvai valiai, o ateistai teigia, kad jokio stebėtojo nėra. Religiniai vaizdiniai: Dievas kaip budrus sargas Daugelyje tikėjimų Dievas laikomas … [Skaityti toliau…]

Kas yra gėdingiausias nusikaltimas?

Crimen pessimum (lot. „gėdingiausias nusikaltimas“) yra terminas, vartojamas Katalikų Bažnyčios kanonų teisėje, apibūdinantis ypač sunkius seksualinius nusikaltimus, dažniausiai susijusius su homoseksualiais veiksmais, zoofilija ar kitais laikomais „prieš gamtą“ nukrypimais. Šis terminas buvo naudojamas viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais, ypač inkvizicijos kontekste, tačiau XX a. jis dažnai siejamas su kunigų seksualiniu piktnaudžiavimu, įskaitant pedofiliją. Crimen pessimum … [Skaityti toliau…]

Lietuva – paskutinė pagoniška šalis Europoje

Tavo klausimas labai taiklus ir paliečia sudėtingą Lietuvos istorijos dalį, susijusią su kryžiuočių ordinu, krikščionybės plėtra ir šių dienų santykiais. Pabandysiu trumpai ir aiškiai paaiškinti, kaip viskas klostėsi, kodėl kryžiuočiai puolė Lietuvą, kaip priėmėme krikščionybę ir kodėl dabar su jais (ar jų palikuonimis) esame „draugai“. Kodėl kryžiuočiai puolė Lietuvą? Kaip Lietuva priėmė krikščionybę? Kodėl dabar … [Skaityti toliau…]