Adajo mokymas (sir. ܡܠܦܢܘܬܐ ܕܐܕܝ, Malpānūṯā d-Addai), kartais sutinkamas pavadinimas Adajo doktrina. Anglų kalboje Doctrine of Addai ar Teaching of Addai. Šis kūrinys priskiriamas apaštalui Adajui (Addai), kuris sirų krikščioniškoje tradicijoje laikomas vienu iš septyniasdešimt mokinių ir misionieriumi, atvykusiu į Edessą. Vis dėlto pats tekstas parašytas daug vėliau. Tyrėjai jį paprastai datuoja IV arba V … [Skaityti toliau…]
Didysis Kryžių kelias (Via Dolorosa, lot. „Skausmingasis kelias“) yra šventas piligrimystės maršrutas Jeruzalės senamiestyje, vedantis per Kristaus kančios kelią nuo teismo iki nukryžiavimo vietos – Golgotos. Šis kelias, suskirstytas į 14 stočių, rodo Evangelijose aprašytus Jėzaus kančios įvykius, pradedant Jo pasmerkimu mirčiai ir baigiant palaidojimu. Kiekviena stotis žymi konkretų momentą, o piligrimai, sekdami šiuo keliu, … [Skaityti toliau…]
Graikų mitologijoje Sizifas (senovės graikų kalba Σίσυφος, Sísyphos) yra vienas iš ryškiausių gudrumo, klastos ir dievų bausmės simbolių. Jis – Korinto (senovėje vadinto Efire) įkūrėjas ir pirmasis karalius, Thessalijos kunigaikščio, vėjas valdžiusio Eolo (Aeolus) ir Enaretės (Enarete) sūnus. Tačiau Sizifo vardas amžiams liko susijęs ne su jo valdžia ar miestu, o su amžinuoju darbu, kurį … [Skaityti toliau…]
Pastoralinis kryžius (lot. crux pastoralis, angl. Pastoral Cross) – tai bendras terminas, žymintis kryžių, kurį nešioja dvasiniai vadovai – vyskupai, popiežius, abatai – kaip savo ganytojiškos tarnystės ženklą. Tai nėra vien papuošalas ar hierarchijos simbolis. Šis kryžius liudija pašaukimą sekti Kristaus, Gerojo Ganytojo, pavyzdžiu – saugoti, vesti ir tarnauti patikėtai bendruomenei. Evangelijoje Kristus sako: „Aš … [Skaityti toliau…]
„Ipuvero perspėjimai“ (angl. The Admonitions of Ipuwer) (taip pat žinomi kaip Ipuvero papirusas arba Egiptiečių išminčiaus perspėjimai) – tai senovės Egipto literatūros kūrinys, priskiriamas Viduriniosios karalystės laikotarpiui (2040–1782 m. pr. m. e.). Vienintelis išlikęs šio kūrinio rankraštis (Papirusas Leiden 344) datuojamas Naujosios karalystės laikais (apie 1570–1069 m. pr. m. e.). Tai yra pats garsiausias išlikęs … [Skaityti toliau…]
„Neferti pranašystė“ (Prophecy of Neferti) – tai vienas žinomiausių senovės Egipto literatūros kūrinių, priskiriamas Viduriniosios karalystės laikotarpiui (nors veiksmas vyksta Senosios karalystės laikais). Dažniausiai manoma, kad šis tekstas buvo sukurtas XII dinastijos pradžioje, valdant faraonui Amenemhetui I (apie 1991–1962 m. pr. m. e.), kaip politinės propagandos ir legitimizacijos įrankis. Kūrinio veiksmas nukeliamas į praeitį, į … [Skaityti toliau…]
„Futuh al-Sham“ (arabiškai فتوح الشام) tiesiogiai išvertus reiškia „Sirijos užkariavimai“ („Futuh“ – atvėrimai/užkariavimai, „al-Sham“ – Levantas arba Didžioji Sirija). Tai yra ankstyvosios islamo istoriografijos žanras ir konkrečių knygų pavadinimas, pasakojantis apie tai, kaip VII amžiuje, iškart po pranašo Mahometo mirties, arabų musulmonų kariuomenės užkariavo Bizantijai (Rytų Romos imperijai) priklausiusius Artimuosius Rytus (dabartinę Siriją, Libaną, Jordaniją, … [Skaityti toliau…]
„Zorobabelio knyga“ (angl. Sefer Zerubbabel, hebrajų k. ספר זרובבל) – tai viduramžių žydų apokaliptinis pasaulio pabaigos vizijų tekstas, padaręs didelę įtaką tolesnei žydų eschatologinės minties raidai. Kūrinys išliko įvairiose rankraštinėse ir spausdintose redakcijose (pirmą kartą išleistas 1519 m. Konstantinopolyje, vėliau tyrinėtas ir publikuotas tokių mokslininkų kaip A. Jellinekas, I. Lévi, S. A. Wertheimeris). Dauguma šiuolaikinių … [Skaityti toliau…]
„Stepono apreiškimas“ (angl. The Revelation of Stephen, lot. Revelatio Stephani) yra ankstyvosios krikščionybės apokrifinis pasakojimas, priskiriamas prie vadinamųjų Naujojo Testamento apokrifų, tačiau neturintis jokio ryšio su kanonine tradicija. Tekstas išliko daugiausia slavų ir lotynų rankraščiuose, o į Vakarų mokslinę apyvartą pateko per M. R. James 1924 m. leidimą. Jau ankstyvaisiais amžiais šis kūrinys buvo smerkiamas: … [Skaityti toliau…]
„Apokalipsė pagal Tomą“ arba „Tomo apokalipsė“ (angl. Apocalypse of Thomas, lot. Revelatio Thomae) yra ankstyvosios krikščionybės apokrifinis tekstas, priklausantis Naujojo Testamento apokrifų apokalipsių grupei. Tai vienas iš nedaugelio išlikusių kūrinių, priskiriamų apaštalui Tomui, nors pats tekstas autoriaus neįvardija, o ankstyvoji Bažnyčia jį laikė neautentišku. Kūrinys išliko daugiausia lotyniškuose rankraščiuose, tačiau mokslininkai mano, kad originalas galėjo … [Skaityti toliau…]
Transhumanizmas vis labiau įgauna religinius bruožus, siūlydamas technologinį „išganymą” – nemirtingumą, superintelektą ir žmogaus prigimties keitimą. Vietoje Dievo čia garbinamas žmogaus protas, sustiprintas technologijų. Pagrindinės idėjos: Panašumai su religija: Problemos: Ar tai ateities religija?Transhumanizmas atsako į tuos pačius egzistencinius klausimus kaip ir tradicinės religijos, bet remiasi mokslu, o ne dieviškumu. Kol kas tai labiau technologinė … [Skaityti toliau…]
Musala – tai atvira erdvė arba mažesnė maldos vieta islamo tradicijoje, skirta šventinėms maldoms ir bendruomenės susirinkimams. Žodis musalla kilęs iš arabiško maṣallā (مصلى), reiškiančio „malda“ arba „vietą maldai“, nuo šaknies ṣalā („melstis“). Lietuvių kalboje rašomas musala (su viena „l“), tačiau islamo kontekste kartais išlaikomas arabiškas dvigubas „l“ (musalla), ypač angliškuose ar tarptautiniuose šaltiniuose. Kitomis … [Skaityti toliau…]