Malda Šv. Jurgiui

Visagali Dieve, Tu suteikei savo tarnui Jurgiui drąsos išpažinti mūsų Gelbėtojo Jėzaus Kristaus vardą prieš pasaulio valdovus ir stiprybės už šį tikėjimą mirti. Suteik ir mums tokio pat tvirtumo, kad mes visuomet būtume pasirengę duoti atsakymą apie mumyse esančią viltį ir džiaugsmingai kentėtume dėl mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, kuris gyvena ir viešpatauja su Tavimi ir … [Skaityti toliau…]

Vinčesterio katedra

Vinčesterio katedra (Winchester Cathedral) – viena seniausių ir ilgiausių viduramžių katedrų visoje Europoje. Ji stovi pietinėje Anglijoje, Hampshyre, ir yra kaip ramus senas ąžuolas – be šurmulio, be pretenzijos, bet kupinas gylio, istorijos ir tyliai kalbančio tikėjimo. Nors ji neblizga kaip Sevilija, nekyla taip drąsiai kaip Florencija, tačiau turi tai, ko daug šventovių pavydi – … [Skaityti toliau…]

Sevilijos katedra

Sevilijos katedra, dar vadinama Catedral de Santa María de la Sede, stovi Andalūzijos širdyje – kaip didžiausia gotikinė katedra pasaulyje ir viena didingiausių krikščioniškų šventovių visame Vakarų pasaulyje. Jos istorija neįprasta: ji gimė ne kaip šventos vietos tęsinys, o kaip ryžtingas pareiškimas – „pastatykime bažnyčią tokia didinga, kad ją matę palaikytų mus bepročiais.“ XII amžiuje … [Skaityti toliau…]

Nidaros katedra

Nidaros katedra, stūksanti Trondheime, yra svarbiausias Norvegijos religinis statinys ir vienas iš seniausių viduramžių piligrimų tikslų Šiaurės Europoje. Ši katedra pastatyta virš šventojo Olavo kapo – Norvegijos karaliaus, kuris 1030 m. žuvo mūšyje ir netrukus po mirties buvo paskelbtas šventuoju. Jo kapas tapo tokia stipria dvasine traukos vieta, kad Trondheimas ilgainiui buvo vadinamas šiaurės Jeruzale. … [Skaityti toliau…]

Santa Maria del Fiore (Florencijos katedra)

Santa Maria del Fiore, dar vadinama Duomo, yra ne tik Florencijos, bet ir visos Italijos architektūrinė širdis. Ši didinga katedra išaugo ne kaip greitai sumanytas projektas, o kaip kelių šimtmečių meninės valios, inžinerinio ryžto ir tikėjimo triumfas. Kai jos statybos prasidėjo 1296 metais, Florencija buvo klestintis miestas, trokštantis katedros, kuri savo didingumu pranoktų ne tik … [Skaityti toliau…]

Ką sako Biblija apie būrėjas?

Būrėjai nuo seniausių laikų kėlė dviprasmiškus jausmus – juos vieni garbino, kiti bijojo. Krikščionybėje jų veikla vertinama kritiškai, nes tai susiję su žmogaus troškimu peržengti ribas, kurias Dievas skyrė. Senajame Testamente skamba aiškus perspėjimas: „Tenebūna tarp jūsų nė vieno, kuris… būtų burtininkas, kerėtojas ar dvasių iššaukėjas“ (Pakartoto Įstatymo 18,10–12). Šie žodžiai ne tik draudžia, bet … [Skaityti toliau…]

Mišna (Mishnah)

Mišna (Mishnah) (hebrajų kalba: מִשְׁנָה, liet. „Pakartojimas“ arba „Mokymas“) yra pagrindinis žydų teisės (halacha) ir tradicijų tekstas, sudarantis Talmudo pagrindą. Parašyta hebrajų kalba, Mišna yra pirmasis sistemingas žodinės Toros (Torah she-be’al peh) rinkinys, užrašytas apie 200 m. po Kr. Judos HaNasi (Rabino Judo Princo) ir jo mokinių. Ji kodifikuoja žydų religines, teisines ir etines taisykles, … [Skaityti toliau…]

Kas yra mergelių pašventinimo formulės?

Mergelių pašventinimo formulė (Consecratio Virginum) – tai senovinis Bažnyčios liturginis ritualas, per kurį moterys, dažniausiai vienuolės, iškilmingai pašvenčiamos Dievui, tapdamos „Kristaus nuotakomis“ ir įsipareigodamos gyventi skaistybėje, maldai bei tarnystei. Ši formulė, užfiksuota Romos Pontifikale, yra rezervuota vienuolėms, gyvenančioms klauzūriniuose vienuolynuose, ypač tiems, kurie laikosi popiežiškojo uždarumo (clausura papalis). Ritualas atspindi gilų dvasinį įsipareigojimą ir Bažnyčios … [Skaityti toliau…]

Afrikos dievai

Afrikos dievų pasaulis – tai ne vieningas panteonas, o gausybė gyvų, dinamiškų dvasių, kurios glaudžiai susijusios su gamta, protėviais ir žmonių kasdieniu gyvenimu. Skirtingai nuo Europos ar Azijos religijų, čia dievai dažnai veikia ne per mitus, o per ritualus, transą ir kasdienį bendravimą. Vudu dievai (Vodun) – gyvosios jėgos, kurios kalba per possessed Vudu (kilęs … [Skaityti toliau…]

Šinto dvasininkų įžadai: kami ir švaros įsipareigojimas

Šinto dvasininkų (kannushi) įžadai kyla iš seniausių Japonijos religinės praktikos tradicijų, kurios buvo užrašytos VIII amžiaus kronikose „Kojiki“ ir „Nihon Shoki“. Šinto neturi vieno įkūrėjo ar kanonizuoto šventraščio kaip kitų religijų, todėl įžadų formos susiklostė per šimtmečius, perduodamos iš kartos į kartą. Pagrindinis principas – tarnystė kami (dieviškoms būtybėms) ir asmeninė bei ritualinė švara (misogi, … [Skaityti toliau…]

Šventųjų apsireiškimai

Kai kalbame apie apsireiškimus, dažniausiai mintyse iškyla Marijos pasirodymas Lurde, Fatimoje ar Jėzaus vizijos mistikams. Tačiau krikščioniškoje tradicijoje netrūksta ir kitų – mažiau žinomų, bet ne mažiau stiprių – apsireiškimų, kai tikintiesiems pasirodydavo šventieji. Ir tai nėra tik pasenę viduramžių pasakojimai – tokie reiškiniai fiksuojami iki pat mūsų laikų. Šv. Pranciškus Asyžietis pasirodė ne vienam … [Skaityti toliau…]

Gyvūnai Biblijoje

Biblijoje gyvūnai yra simboliai, rodantys dvasines tiesas, žmogaus prigimtį, Dievo savybes ir Jo veikimą. Gyvūnai naudojami palyginimams, pranašystėms ar moraliniams mokymams, pabrėždami Dievo rūpestį visa kūrinija (Ps 104, 24–25). Kai kurie gyvūnai simbolizuoja Dievo tautą ar Jo savybes, pavyzdžiui, avys vaizduoja tikinčiuosius, o liūtas – Dievo teisumą ir galią. Kiti, tokie kaip vilkai ar šakalai, … [Skaityti toliau…]