Jarmuko mūšis, žinomas kaip Battle of Yarmouk anglų kalboje ir معركة اليرموك (Maʿrakat al-Yarmūk) arabų kalboje, įvyko 636 m. rugpjūčio 15–20 d. netoli Jarmuko upės, dabartinėje Sirijos ir Jordanijos pasienio zonoje. Ši kova tarp musulmonų Rašidunų kalifato, vadovaujamo Khalido ibn al-Walido, ir Bizantijos imperijos, vadovaujamos imperatoriaus Heraklijaus pajėgų, tapo lemiamu momentu, atvėrusiu kelią islamo užkariavimams … [Skaityti toliau…]
Teurgija (graik. Θεουργία, Theourgía) – tai religinė arba mistinė praktika, kuria siekiama užmegzti ryšį su dieviškomis būtybėmis, pritraukti jų pagalbą ar dalyvauti jų šventoje galioje. Žodis sudarytas iš graikiškų šaknų: theos (Dievas) ir ergon (darbas, veiksmas), todėl pažodžiui reiškia „dieviškąjį veikimą“ arba „darbas su Dievu“. Teurgija dažnai apima ritualus, maldas, meditaciją ar simbolinius veiksmus, kuriais … [Skaityti toliau…]
Crux Gemmata (lot. „brangakmenių kryžius“) yra ankstyvosios krikščionių bažnyčios kryžius, gausiai puoštas brangakmeniais, auksu ar emaliu, dažnai be Kristaus atvaizdo (krucifikso). Šie kryžiai, paplitę IV–VII a., ypač Bizantijos imperijoje ir Vakarų Europoje, simbolizavo Kristaus pergalę prieš mirtį ir Jo karališkąją šlovę, o ne kančią. Crux Gemmata buvo naudojami kaip liturginiai objektai, altoriaus ar procesiniai kryžiai, … [Skaityti toliau…]
Cluny judėjimas, kilęs X a. pradžioje Prancūzijoje, buvo vienas svarbiausių viduramžių Katalikų Bažnyčios reformų ir vienuolynų atgimimo katalizatorių. Centruodamasis aplink Cluny vienuolyną Burgundijoje, šis judėjimas siekė atnaujinti vienuolių gyvenimo drausmę, sustiprinti Bažnyčios moralinį autoritetą ir išlaisvinti ją iš pasaulietinės valdžios įtakos. Cluny judėjimas turėjo ilgalaikį poveikį ne tik vienuolynų sistemai, bet ir visai Bažnyčios struktūrai, … [Skaityti toliau…]
Ar Dievas mus stebi? Šis klausimas kankina ir tikinčiuosius, ieškančius paguodos, ir skeptikus, abejojančius aukštesnės jėgos egzistavimu. Religijose dažnai vaizduojamas Dievas, kuris mato kiekvieną mūsų žingsnį, žino kiekvieną mintį. Filosofai svarsto, ar toks visažinojimas palieka vietos laisvai valiai, o ateistai teigia, kad jokio stebėtojo nėra. Religiniai vaizdiniai: Dievas kaip budrus sargas Daugelyje tikėjimų Dievas laikomas … [Skaityti toliau…]
Crimen pessimum (lot. „gėdingiausias nusikaltimas“) yra terminas, vartojamas Katalikų Bažnyčios kanonų teisėje, apibūdinantis ypač sunkius seksualinius nusikaltimus, dažniausiai susijusius su homoseksualiais veiksmais, zoofilija ar kitais laikomais „prieš gamtą“ nukrypimais. Šis terminas buvo naudojamas viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais, ypač inkvizicijos kontekste, tačiau XX a. jis dažnai siejamas su kunigų seksualiniu piktnaudžiavimu, įskaitant pedofiliją. Crimen pessimum … [Skaityti toliau…]
Tavo klausimas labai taiklus ir paliečia sudėtingą Lietuvos istorijos dalį, susijusią su kryžiuočių ordinu, krikščionybės plėtra ir šių dienų santykiais. Pabandysiu trumpai ir aiškiai paaiškinti, kaip viskas klostėsi, kodėl kryžiuočiai puolė Lietuvą, kaip priėmėme krikščionybę ir kodėl dabar su jais (ar jų palikuonimis) esame „draugai“. Kodėl kryžiuočiai puolė Lietuvą? Kaip Lietuva priėmė krikščionybę? Kodėl dabar … [Skaityti toliau…]
Mansūros mūšis, žinomas kaip Battle of Mansurah anglų kalboje ir معركة المنصورة (Maʿrakat al-Manṣūra) arabų kalboje, įvyko 1221 m. rugpjūčio 26–30 d. netoli Mansūros miesto, Nilo deltoje, Egipte, per Penktąjį kryžiaus žygį. Šis susirėmimas tapo triuškinančiu kryžiuočių pralaimėjimu, užbaigusiu jų viltis užkariauti Egiptą ir atkovoti Jeruzalę, tuo pačiu įtvirtindamas Ajubidų dominavimą regione. Penktasis kryžiaus žygis … [Skaityti toliau…]
Senovės žydų (o vėliau ankstyvųjų krikščionių plačiai naudotas) religinis kūrinys, žinomas lietuvišku pavadinimu „Ezekielio apokrifas“ (originalus graikiškas pavadinimas – Apokryphon Iezekiel, lotyniškas – Apocryphon Ezechielis). Nors kūrinys tradiciškai priskiriamas Senojo Testamento pranašui Ezekieliui, tikrasis jo autorius yra nežinomas. Manoma, kad šis tekstas buvo parašytas laikotarpiu tarp I a. pr. m. e. pabaigos ir I a. … [Skaityti toliau…]
Senovės žydų apokrifinis (nekanoninis) religinis kūrinys, žinomas lietuvišku pavadinimu „Mozės ėmimas į dangų“ (kartais dar vadinamas „Mozės testamentas“, originalus lotyniškas pavadinimas – Assumptio Moysis). Tai pseudepigrafinis veikalas – nors tekstas parašytas pirmuoju asmeniu, tarsi paties Mozės vardu jam atsisveikinant su gyvenimu ir perduodant vadovavimą Jozuai (Nūno sūnui), iš tikrųjų jį parašė nežinomas žydų autorius (greičiausiai … [Skaityti toliau…]
Šis tekstas – tai apokrifinis Naujojo Testamento raštas, vadinamas „Šventojo apaštalo Tado aktai“ (angl. Acts of the Holy Apostle Thaddæus). Kūrinio autorius yra nežinomas (anoniminis), o jis priskiriamas ankstyvosios krikščionybės apokrifinei literatūrai. Į anglų kalbą šį tekstą išvertė Alexander Walker, jis publikuojamas garsiajame ankstyvosios krikščionybės tekstų rinkinyje „Priešnikėjiniai tėvai“ (Ante-Nicene Fathers, Vol. VIII, Apocrypha of … [Skaityti toliau…]
Pseudo‑Klemento laiškas Jokūbui (lot. Epistola ad Iacobum Fratrem Domini) yra įvadinis ir programinis vadinamųjų Klementinų korpuso tekstas, priskiriamas ne tikrajam Klemensui I, bet anoniminiam vėlyvojo antikinio laikotarpio autoriui. Žodis pseudo vartojamas todėl, kad kūrinys parašytas prisidengiant Klemenso vardu, siekiant suteikti jam apaštalinį autoritetą, nors pats autorius buvo kitas ir gyveno gerokai vėliau. Kūrinys greičiausiai sukurtas … [Skaityti toliau…]