„Petro darbai“ angliškai vadinami Acts of Peter, lotyniškai – Actus Petri arba Acta Petri. Tai vienas iš ankstyvųjų krikščioniškų apokrifų, priklausantis vadinamajam „apokrifinių apaštalų darbų“ ciklui kartu su Jono, Pauliaus, Andriejaus ir Tomo darbais. Tai nėra kanoninė knyga, o ankstyvosios krikščionybės literatūros kūrinys, atsiradęs II amžiaus pabaigoje. Dauguma tyrinėtojų mano, kad autorius buvo kilęs iš … [Skaityti toliau…]
O didis Dieve, Vienas Trejyje, patikiu tau slavų tautų tikėjimo paveldą; išsaugok ir palaimink šį savo darbą! Prisimink, Visagali Tėve, tą akimirką, kai, pagal tavo valią, atėjo „laikų pilnatvė“ šioms tautoms ir nacijoms, ir šventieji misionieriai iš Salonikų ištikimai vykdė įsakymą, kurį tavo Sūnus Jėzus Kristus patikėjo savo apaštalams; sekdami jų ir jų įpėdinių pėdomis, … [Skaityti toliau…]
Žodis „schizma“ kilęs iš graikų kalbos (σχίσμα, schisma), kuris reiškia „skilimą“, „įtrūkimą“ arba „atsiskyrimą“. Šis terminas dažniausiai naudojamas apibūdinti didelį organizacinį ar ideologinį susiskaldymą, ypač religiniuose, politiniuose ar filosofiniuose kontekstuose. Panašios kilmės žodžiai: Terminas „schizma“ plačiai įsigalėjo krikščionių teologijoje, ypač apibūdinant didžiuosius religinius susiskaldymus. Jį naudojo tiek katalikų, tiek stačiatikių, tiek protestantų teologai, norėdami apibūdinti … [Skaityti toliau…]
Apaštališkąjį laišką Octogesima Adveniens 1971 m. gegužės 14 d. paskelbė popiežius Paulius VI, minėdamas 80-ąsias popiežiaus Leono XIII enciklikos Rerum Novarum metines. Šis laiškas buvo adresuotas kardinolui Maurice Roy, tuo metu vadovavusiam Pasauliečių tarybai ir Popiežiškajai teisingumo ir taikos komisijai. Lietuviški pavadinimai ir reikšmė Pavadinimas Octogesima Adveniens reiškia „Aštuoniasdešimtosioms metinėms artėjant“. Lietuviškai šis dokumentas dažnai … [Skaityti toliau…]
Šventosios Dvasios vaisiai – tai charakterio savybės, kurios atsiskleidžia tikinčiojo gyvenime, kai jis leidžia Šventajai Dvasiai save formuoti. Šie vaisiai yra Dievo malonės išraiška, o ne žmogaus pastangų rezultatas. Jie padeda tikinčiajam augti dvasiškai ir atspindėti Kristaus pavyzdį. Pirmasis ir svarbiausias Šventosios Dvasios vaisius yra meilė. Ji nėra tiesiog jausmas ar emocija, bet pasiaukojantis rūpinimasis … [Skaityti toliau…]
Isterija – tarsi nekontroliuojama audra sieloje, kai emocijos užvaldo žmogų, išsiliedamos pernelyg intensyviomis, dažnai chaotiškomis reakcijomis. Ši būsena, apibūdinama kaip emocijų protrūkis ar nekontroliuojamas elgesys, gali būti tiek psichologinė, tiek dvasinė patirtis. Žodis „isterija“ kilęs iš graikų kalbos hystera, reiškiančio „gimda“. Senovės Graikijoje buvo tikima, kad isterija yra moterų būsena, sukelta gimdos „klajojimo“ kūne, dėl … [Skaityti toliau…]
Velnio apsėdimas (arba demoniškas apsėdimas) – tai religinis ir kultūrinis įsitikinimas, kad žmogų gali užvaldyti piktoji dvasia, demonas ar velnias, paveikdamas jo elgesį, mintis ar fizinę būklę. Ši idėja giliai įsišaknijusi įvairiose religinėse tradicijose, ypač krikščionybėje, ir dažnai siejama su egzorcizmo ritualais, skirtais išvaryti piktąją dvasią. Velnio apsėdimas – tai tikėjimas, kad nadprirodinė piktoji jėga … [Skaityti toliau…]
Revoliucinė savižudybė – tai terminas, apibūdinantis kolektyvinį ar individualų savanorišką gyvybės atėmimą, motyvuotą ideologiniais, religiniais ar politiniais įsitikinimais, siekiant protestuoti prieš sistemą, valdžią ar visuomenės sąlygas. Skirtingai nuo įprastos savižudybės, kuri dažnai siejama su asmeninėmis priežastimis, revoliucinė savižudybė laikoma simboliniu aktu, skirtu išreikšti pasipriešinimą ar įkvėpti pokyčius. Revoliucinė savižudybė dažnai siejama su kraštutinėmis ideologijomis, kuriose … [Skaityti toliau…]
Salemo raganų teismai (1692–1693 m.), įvykę puritoniškoje Salemo bendruomenėje Masačusetse, JAV, yra vienas žymiausių religinio fanatizmo ir masinės isterijos epizodų istorijoje. Per šį laikotarpį daugiau nei 200 žmonių buvo apkaltinti raganavimu, 20 jų nužudyta, o bendruomenė patyrė gilią socialinę ir moralinę krizę. XVII a. pabaigos Salemo kaimas (dabartinis Danversas, Masačusetsas) buvo griežtai puritoniška bendruomenė, gyvenusi … [Skaityti toliau…]
Miunsterio sukilimas (1534–1535 m.) yra vienas dramatiškiausių religinio fanatizmo epizodų Reformacijos laikotarpiu. Radikalūs anabaptistai, vadovaujami Jano van Leideno, užėmė Miunsterio miestą Vokietijoje, paskelbdami jį „Naująja Jeruzale“ ir siekdami įkurti teokratinę utopiją. Sukilimas baigėsi tragiška miesto apgultimi ir žiauriu numalšinimu. XVI a. Reformacija sukėlė religinį ir socialinį nestabilumą Europoje. Anabaptistai, radikali protestantų atšaka, atmetė tiek katalikų, … [Skaityti toliau…]
Puritonai buvo XVI–XVII a. Anglijos protestantų judėjimas, siekęs „išvalyti“ Anglikonų Bažnyčią nuo katalikiškų elementų ir įtvirtinti griežtesnę, Šventuoju Raštu pagrįstą tikėjimo praktiką. Puritonai atsirado per Anglijos Reformaciją, ypač Elžbietos I valdymo metu (1558–1603), kai buvo įtvirtintas „Elžbietos susitarimas“, apibrėžęs Anglikonų Bažnyčią kaip „vidurio kelią“ tarp katalikybės ir protestantizmo. Daugeliui protestantų, paveiktų Johno Kalvino idėjų, Anglikonų … [Skaityti toliau…]
Marija I (1516 m. vasario 18 d. – 1558 m. lapkričio 17 d.), Anglijos ir Airijos karalienė, valdžiusi nuo 1553 iki 1558 m., yra viena prieštaringiausių figūrų Anglijos istorijoje. Dėl savo įnirtingų pastangų grąžinti Angliją į Romos katalikų tikėjimą ir protestantų persekiojimo ji pelnė „Kruvinosios Marijos“ (angl. Bloody Mary) pravardę. Marija Tudor gimė Grinviče, Anglijoje, … [Skaityti toliau…]