Galvos nukirtimas (lot. decapitatio) buvo viena seniausių ir labiausiai paplitusių mirties bausmių formų senovėje. Šis būdas buvo laikomas: Kaip tai buvo daroma? Priežastys: 2. Pavyzdžiai Šv. Brunonas Bonifacijus (1009 m.) – nukirsdintas Lietuvos pasienyje už krikščionybės skelbimą. Nukirtimas turėjo ne tik teisinę, bet ir simbolinę prasmę – tai buvo valdžios žlugimo, nusižeminimo ar kankinystės ženklas. … [Skaityti toliau…]
Epikūriečiai – tai senovės graikų filosofinės krypties sekėjai, besivadovavę Epikūro (341–270 m. pr. Kr.) mokymu. Ši filosofinė mokykla, pradėjusi formuotis Atėnuose, tapo viena iš reikšmingiausių helenistinio laikotarpio srovių, šalia stoikų ir skepticizmo atstovų. Nors šiuolaikiniame pasaulyje žodis „epikūriškas“ dažnai siejamas su malonumų siekimu ar hedonizmu, tikroji epikūrizmo esmė buvo kur kas gilesnė ir labiau susijusi … [Skaityti toliau…]
Magisteriumas yra esminė katalikų teologijos sąvoka, reiškianti Bažnyčios mokymo autoritetą. Šis autoritetas, suteiktas Kristaus, užtikrina tikintiesiems galimybę be klaidų išpažinti tikrąjį tikėjimą. Magisteriumas yra neatsiejama Bažnyčios gyvenimo dalis, padedanti išsaugoti ir autentiškai interpretuoti Dievo Žodį. Žodis „magisteriumas“ kilęs iš lotyniško žodžio „magister“, reiškiančio mokytoją. Katalikų Bažnyčioje šis terminas apibrėžia mokymo tarnystę, kurią Kristus patikėjo apaštalams … [Skaityti toliau…]
Vatikano mokymai – tai oficialūs Katalikų Bažnyčios mokymai, kuriuos skelbia Šventasis Sostas (Vatikano institucijos, ypač popiežius) kaip visuotinius tikėjimo ir moralės autoritetus. Šie mokymai apima teologines tiesas, dorovinius principus, socialines nuostatas ir dvasinius nurodymus, kuriuos katalikams siūloma laikyti privalomais ar bent labai svarbiais. Jie išreiškia Bažnyčios savivoką, misiją ir atsaką į pasaulio iššūkius. Ką apima … [Skaityti toliau…]
Pasaulinė Bažnyčių Taryba (angl. World Council of Churches, trumpinys – WCC) yra viena svarbiausių šiuolaikinio ekumeninio judėjimo organizacijų, įkurtų siekiant skatinti krikščionių vienybę visame pasaulyje. Tai tarptautinis ekumeninis forumas, vienijantis įvairių tradicijų krikščionių Bažnyčias, kurios bendradarbiauja siekdamos bendro tikėjimo liudijimo, socialinio teisingumo, taikos bei dialogo tarp skirtingų konfesijų. Pasaulinė Bažnyčių Taryba oficialiai įkurta 1948 m. … [Skaityti toliau…]
Eklezija – tai vienas iš pamatinių krikščioniškosios teologijos ir bažnytinės terminijos žodžių, reiškiantis „Bažnyčią“. Pats terminas kilo iš graikų kalbos žodžio ekklēsia, kuris iš pradžių reiškė „sambūrį“, „susirinkimą“ arba „pašauktųjų bendruomenę“. Naujajame Testamente šis žodis pradėtas vartoti konkrečiai krikščionių bendruomenei apibūdinti – tai tie, kurie yra „pašaukti“ iš pasaulio, kad priklausytų Dievui. Taigi eklezija yra … [Skaityti toliau…]
Palimpsestas – labai senas ir gražus žodis, bet jo esmė paprasta. Tai rankraštis, nuo kurio senasis tekstas buvo nuvalytas, o ant viršaus užrašytas naujas. Pergamentas senovėje buvo brangus, todėl jį naudodavo pakartotinai. Net ir nuvalius, senasis rašalas dažnai likdavo įsigėręs į odą, todėl po šimtmečių jį galima išryškinti specialiomis šviesomis ar skaitmeniniais metodais. Taip iš … [Skaityti toliau…]
Judo Tomo darbų palimpsesto fragmentai – tai vienas įdomiausių ir sudėtingiausių ankstyvosios krikščionybės tekstų sluoksnių, išlikusių ne pilna forma, o kaip vėlesniame rankraštyje perrašytas ir iš dalies nutrintas tekstas. Palimpsestas reiškia, kad senasis raštas buvo nuvalytas, o ant jo užrašytas naujas, tačiau senasis sluoksnis vis tiek išliko ir gali būti atkurtas. Šie fragmentai priklauso prie … [Skaityti toliau…]
Apaštalas Paulius yra viena iš svarbiausių ir įtakingiausių asmenybių krikščionybės istorijoje. Nors jis nepriklausė pirmiesiems dvylikai Jėzaus mokinių, jo indėlis skleidžiant naująjį tikėjimą ir formuojant ankstyvąją teologiją buvo toks didelis, kad Bažnyčia jį pelnytai vadina Tautų apaštalu. Vardo kilmė: nuo Sauliaus iki Pauliaus Aptariant šio šventojo vardo kilmę, svarbu suprasti jo dvigubą tapatybę. Jo gimtasis … [Skaityti toliau…]
„Povilo kankinystė“ (The Martyrdom of Paul) yra vienas iš brandžiausių ir dramatiškiausių apaštalų kankinystės pasakojimų, perteikiantis paskutines šventojo Povilo dienas Romoje, jo stebuklus, drąsą prieš imperatorių Neroną ir triumfuojantį tikėjimą, kuris nugali net mirtį. Šis kūrinys išlikęs arabų rankraščių tradicijoje, greičiausiai susiformavęs V–VII amžiuje Egipto krikščionių aplinkoje, kur buvo naudojamas vienuolynuose, katechezėje ir liaudies pamaldume … [Skaityti toliau…]
„Petro kankinystė“ (The Martyrdom of Peter) yra pasakojimas apie apaštalo Petro paskutines dienas, perteikiantis jo misiją Romoje, stebuklus, susidūrimą su pagoniška valdžia ir galiausiai jo mirtį. Šis apokrifas išsiskiria tuo, kad Petras čia vaizduojamas kaip senas, silpnas, bet dvasiškai galingas Kristaus tarnas, kuris, nepaisydamas baimės ir savo kūno trapumo, vykdo Viešpaties valią. Tai kūrinys, atsiradęs … [Skaityti toliau…]
„Petro ir Povilo kankinystė“ (The Martyrdom of Peter and Paul) yra vienas iš didžiausių ir teologiškai tankiausių apaštalų apokrifų, perteikiantis paskutines dviejų didžiųjų Bažnyčios stulpų dienas Romoje. Šis tekstas jungia istorinius motyvus, polemiką tarp žydų ir pagonių, konfliktą su Simonu Magu, imperatoriaus Nerono vaidmenį ir galiausiai dviejų apaštalų mirtį, kuri čia vaizduojama kaip kulminacija jų … [Skaityti toliau…]