„Andriejaus ir Matijo darbai“ (Acts of Andrew and Matthias in the City of the Man‑eaters, Acta Andreae et Matthiae apud Anthropophagos) yra vienas iš labiausiai fantastinių ankstyvosios krikščionybės apokrifų. Tai III–IV amžiaus literatūrinė legenda, priklausanti platesniam apaštalų nuotykių ciklui, kuriame apaštalai siunčiami į tolimas, pavojingas ir beveik mitines žemes. Šis kūrinys nėra istorinis dokumentas, o … [Skaityti toliau…]
Laidojimas Mėnulyje – tai palyginti nauja mirusiųjų pagerbimo forma, kai kremuoti pelenai arba DNR mėginiai išsiunčiami į kosmosą ir paliekami Mėnulio paviršiuje arba jo orbitoje. Ši praktika simbolizuoja paskutinį žmogaus žingsnį į beribį kosmosą, suteikdama galimybę ilsėtis šalia artimiausio Žemei dangaus kūno – Mėnulio. Transportavimo procesas Laidojimą Mėnulyje organizuoja specializuotos kosmoso bendrovės, tokios kaip Celestis … [Skaityti toliau…]
„Magnifica humanitas“ („Didingoji žmonija“) – tai pirmoji popiežiaus Leono XIV enciklika. Ji buvo pasirašyta 2026 m. gegužės 15 d. ir skirta žmogaus orumo apsaugai dirbtinio intelekto bei skaitmeninių technologijų eroje. Dokumente Šventasis Tėvas kviečia žmoniją rinktis tarp dviejų kelių: statyti naują Babelio bokštą – technokratinę galią, kuri gali pavergti žmogų, arba kurti „meilės civilizaciją“, kurioje … [Skaityti toliau…]
Žmonijos istorijoje tikėjimas ir mokslas dažnai buvo vaizduojami kaip nesuderinami priešai, stovintys skirtingose barikadų pusėse. Tačiau gilesnė šių dviejų žmogaus pažinimo sričių analizė atskleidžia, kad jų santykis yra kur kas sudėtingesnis ir turtingesnis, nei paprastas priešpriešinimas. Priešingai nei dažnai manoma, didžiąją žmonijos istorijos dalį religija ir mokslas nebuvo laikomi priešingybėmis. Daugelis ankstyvųjų mokslininkų buvo dvasininkai … [Skaityti toliau…]
„Povilo ir Teklės darbai“ angliškai vadinami The Acts of Paul and Thecla, lotyniškai – Acta Pauli et Theclae. Tai garsiausias ir labiausiai paplitęs epizodas iš didesnio apokrifinio rinkinio Povilo darbai. Šis pasakojimas ankstyvojoje krikščionybėje buvo toks populiarus, kad ilgą laiką cirkuliavo kaip visiškai savarankiškas kūrinys, nepriklausomai nuo viso Acta Pauli teksto. Kūrinys atsirado apie II … [Skaityti toliau…]
„Petro darbai“ angliškai vadinami Acts of Peter, lotyniškai – Actus Petri arba Acta Petri. Tai vienas iš ankstyvųjų krikščioniškų apokrifų, priklausantis vadinamajam „apokrifinių apaštalų darbų“ ciklui kartu su Jono, Pauliaus, Andriejaus ir Tomo darbais. Tai nėra kanoninė knyga, o ankstyvosios krikščionybės literatūros kūrinys, atsiradęs II amžiaus pabaigoje. Dauguma tyrinėtojų mano, kad autorius buvo kilęs iš … [Skaityti toliau…]
O didis Dieve, Vienas Trejyje, patikiu tau slavų tautų tikėjimo paveldą; išsaugok ir palaimink šį savo darbą! Prisimink, Visagali Tėve, tą akimirką, kai, pagal tavo valią, atėjo „laikų pilnatvė“ šioms tautoms ir nacijoms, ir šventieji misionieriai iš Salonikų ištikimai vykdė įsakymą, kurį tavo Sūnus Jėzus Kristus patikėjo savo apaštalams; sekdami jų ir jų įpėdinių pėdomis, … [Skaityti toliau…]
Žodis „schizma“ kilęs iš graikų kalbos (σχίσμα, schisma), kuris reiškia „skilimą“, „įtrūkimą“ arba „atsiskyrimą“. Šis terminas dažniausiai naudojamas apibūdinti didelį organizacinį ar ideologinį susiskaldymą, ypač religiniuose, politiniuose ar filosofiniuose kontekstuose. Panašios kilmės žodžiai: Terminas „schizma“ plačiai įsigalėjo krikščionių teologijoje, ypač apibūdinant didžiuosius religinius susiskaldymus. Jį naudojo tiek katalikų, tiek stačiatikių, tiek protestantų teologai, norėdami apibūdinti … [Skaityti toliau…]
Apaštališkąjį laišką Octogesima Adveniens 1971 m. gegužės 14 d. paskelbė popiežius Paulius VI, minėdamas 80-ąsias popiežiaus Leono XIII enciklikos Rerum Novarum metines. Šis laiškas buvo adresuotas kardinolui Maurice Roy, tuo metu vadovavusiam Pasauliečių tarybai ir Popiežiškajai teisingumo ir taikos komisijai. Lietuviški pavadinimai ir reikšmė Pavadinimas Octogesima Adveniens reiškia „Aštuoniasdešimtosioms metinėms artėjant“. Lietuviškai šis dokumentas dažnai … [Skaityti toliau…]
Šventosios Dvasios vaisiai – tai charakterio savybės, kurios atsiskleidžia tikinčiojo gyvenime, kai jis leidžia Šventajai Dvasiai save formuoti. Šie vaisiai yra Dievo malonės išraiška, o ne žmogaus pastangų rezultatas. Jie padeda tikinčiajam augti dvasiškai ir atspindėti Kristaus pavyzdį. Pirmasis ir svarbiausias Šventosios Dvasios vaisius yra meilė. Ji nėra tiesiog jausmas ar emocija, bet pasiaukojantis rūpinimasis … [Skaityti toliau…]
Isterija – tarsi nekontroliuojama audra sieloje, kai emocijos užvaldo žmogų, išsiliedamos pernelyg intensyviomis, dažnai chaotiškomis reakcijomis. Ši būsena, apibūdinama kaip emocijų protrūkis ar nekontroliuojamas elgesys, gali būti tiek psichologinė, tiek dvasinė patirtis. Žodis „isterija“ kilęs iš graikų kalbos hystera, reiškiančio „gimda“. Senovės Graikijoje buvo tikima, kad isterija yra moterų būsena, sukelta gimdos „klajojimo“ kūne, dėl … [Skaityti toliau…]
Velnio apsėdimas (arba demoniškas apsėdimas) – tai religinis ir kultūrinis įsitikinimas, kad žmogų gali užvaldyti piktoji dvasia, demonas ar velnias, paveikdamas jo elgesį, mintis ar fizinę būklę. Ši idėja giliai įsišaknijusi įvairiose religinėse tradicijose, ypač krikščionybėje, ir dažnai siejama su egzorcizmo ritualais, skirtais išvaryti piktąją dvasią. Velnio apsėdimas – tai tikėjimas, kad nadprirodinė piktoji jėga … [Skaityti toliau…]