Kartais ateina toks laikas, kai viskas viduje nutyla. Maldos, kurios anksčiau atrodė gyvos, pasidaro sausos. Mišios – kaip ritualas. Dvasinės knygos – kaip žodžių kratinys. Ir tas keistas tuštumos jausmas pradeda augti. Atrodo, lyg Dievas būtų pasitraukęs. Lyg būtų užsidaręs duris, neatsiliepia, nors tu beldi. Ką daryti tada, kai nebejauti Dievo? Pirmas dalykas – nepradėti … [Skaityti toliau…]
Tai vienas intymiausių klausimų, kylančių žmogui, kuris nuoširdžiai bando gyventi tikėjime: kaip žinoti, ar tai, ką jaučiu ar galvoju, yra Dievas, o ne aš pats? Kai širdyje kyla mintis, raginimas, įkvėpimas – kaip suprasti, ar tai ne tiesiog mano pačio fantazija, baimė, noras, troškimas? O gal iš tiesų – Dievo kvietimas? Dievo balsas nėra triukšmingas. … [Skaityti toliau…]
Mano Jėzau, tikiu, kad esi Švenčiausiajame Sakramente. Myliu Tave labiau už viską ir trokštu Tavęs visa siela. Kadangi dabar negaliu priimti Tavęs sakramentiškai, į mano širdį ateik dvasiškai. Apkabinu Tave atėjusįjį, vienijuosi su tavimi, neleisk man niekada nuo Tavęs atsiskirti. Mano Jėzau, tikiu, kad esi Švenčiausiame Sakramente su savo kūnu ir siela, su dievyste ir … [Skaityti toliau…]
Šv. Teresė Avilietė, XVI a. karmeličių reformatorė ir mistikė, savo raštuose išsakė gilią mintį: „Mirtis man yra tik vartai į Kristaus glėbį.“ Ši frazė, kupina tikėjimo ir vilties, atspindi ne tik jos asmeninę dvasinę patirtį, bet ir krikščioniškąją perspektyvą į mirtį kaip perėjimą į amžinąjį gyvenimą. Šv. Teresė Avilietė (1515–1582) buvo ispanų karmelitė, kurios raštai, … [Skaityti toliau…]
Hedonizmas – tai filosofinė doktrina, teigianti, kad pagrindinis žmogaus gyvenimo tikslas yra malonumo siekimas ir skausmo vengimas. Ši idėja, giliai įsišaknijusi Vakarų kultūroje, kviečia atrasti džiaugsmą tiek kasdieniuose, tiek išskirtiniuose momentuose. Hedonizmas kilęs iš graikų kalbos žodžio hēdonē, reiškiančio „malonumą“. Tai filosofija, kuri malonumą laiko aukščiausia vertybe ir gyvenimo tikslu. Hedonistika, kaip šios doktrinos tyrimas, … [Skaityti toliau…]
Klauzūra – terminas, neatsiejamas nuo vienuolių gyvenimo, ypač moterų vienuolynų, kuriuose laikomasi popiežiškojo uždarumo. Šis žodis slepia ne tik fizinio atsiskyrimo, bet ir dvasinės disciplinos prasmę, formuojančią kontempliatyvų gyvenimą. Žodis „klauzūra“ kildinamas iš lotynų kalbos žodžio clausura, kuris reiškia „uždarymas“, „aptvėrimas“ arba „atskirtis“. Šis terminas kilęs nuo veiksmažodžio claudere – „uždaryti“, „užrakinti“. Originalo pavadinimas lotynų … [Skaityti toliau…]
Vienuolių gyvenimas nuo seno siejamas su atsidavimu Dievui, malda ir atsiskyrimu nuo pasaulio. Vienas pagrindinių šio gyvenimo aspektų yra uždarumas – taisyklės, ribojančios vienuolių kontaktą su išoriniu pasauliu, kad būtų lengviau sutelkti dėmesį į dvasinį gyvenimą. Popiežiškasis uždarumas, aprašytas Apostolinėje Konstitucijoje „Sponsa Christi“, yra griežčiausia uždarumo forma, skirta moterų vienuolynams, ir skirstoma į didįjį ir … [Skaityti toliau…]
Dokumentas „Sponsa Christi“ (liet. „Kristaus sužadėtinė“) yra apaštališkoji konstitucija, paskelbta popiežiaus Pijaus XII motu proprio forma – tai reiškia, jog jis buvo paskelbtas paties popiežiaus iniciatyva, be išankstinio kolegialaus patarimo. Nors pagrindinė dokumento data yra 1950 m. lapkričio 21 d., galutinai jis buvo patvirtintas ir išplatintas 1951 m. kovo 1 d. „Sponsa Christi“ skirtas kontempliatyviosioms … [Skaityti toliau…]
Terminas fašizmas kilo iš italų kalbos žodžio fascio (liet. „ryšulys, sąjunga“), kuris savo ruožtu siejasi su lotynišku fascis – specialiu simboliniu rykščių ryšuliu, kurį senovės Romoje nešdavo liktoriai kaip valdžios simbolį. 1919 m. Benito Mussolini savo judėjimą pavadino Fasci Italiani di Combattimento („Italų kovos sąjungos“), o vėliau – Partito Nazionale Fascista („Nacionalinė fašistų partija“). Fašizmas … [Skaityti toliau…]
Ar Mozė, stovėdamas Sinajaus kalno papėdėje prieš daugiau nei 3000 metų, galėjo nujausti, kad jo tauta laukia žmogaus, kuris pakeis istoriją? Ar Abraomas, sudarydamas sandorą su Dievu, turėjo bent menkiausią užuominą apie Mesiją? O gal paprasti piemenys, tremtiniai ar pranašai, gyvenę šimtmečiais anksčiau, nešiojo širdyje viltį, kurią vėliau krikščionys atpažins kaip Jėzaus laukimą? Tiesiogiai niekas … [Skaityti toliau…]
Incestas – tai seksualiniai santykiai tarp artimų kraujo giminaičių arba tarp asmenų, laikomų artimais pagal socialinius ar teisėtus ryšius, pavyzdžiui, įtėvių ir įvaikių. Šis reiškinys yra visuotinis moralinis ir kultūrinis tabu, aptinkamas beveik visose žmonių visuomenėse, nors kiekvienoje kultūroje skiriasi ribos, kur prasideda ir baigiasi „per arti giminystė“. Žodis incestas kilęs iš lotynų kalbos incestus, … [Skaityti toliau…]
„De Civitate Dei“ (lot. „Apie Dievo valstybę (pažodžiui – miestą“) – tai vienas žymiausių Šv. Augustino filosofinių ir teologinių veikalų, rašytas nuo 413 iki 426 metų Hipono mieste Šiaurės Afrikoje. Tai nebuvo dokumentas siaurąja prasme, kaip kokia nors popiežiaus enciklika, bet išsamus teologinis traktatas, turėjęs ir iki šiol turintis didžiulę įtaką Vakarų krikščioniškajai mąstysenai, valstybinei … [Skaityti toliau…]