Žodis „hermeneutika“ kilęs iš senovės graikų kalbos, nuo žodžio hermēneutikḗ (ἑρμηνευτική), kuris reiškia „aiškinimo menas“ arba „interpretacijos mokslas“. Šaknis hermēneúō (ἑρμηνεύω) reiškia „aiškinti“, „versti“ arba „perteikti“. Graikų mitologijoje su šiuo žodžiu siejamas dievas Hermis, kuris buvo dievų pasiuntinys, tarpininkaujantis tarp dievų ir žmonių, todėl laikomas komunikacijos ir interpretacijos simboliu. Iš graikų kalbos terminas pateko į … [Skaityti toliau…]
Foucauldian analizė – tai netradicinis, bet labai įtakingas tyrimo požiūris, kilęs iš prancūzų filosofo Michel Foucault darbų. Ji skirta ne tiek aiškinti, kas yra tiesa, kiek suprasti, kaip tam tikros „tiesos“ buvo sukurtos, kodėl vieni dalykai laikomi savaime suprantamais, o kiti – neįmanomais ar net pavojingais. Tai analizė, kuri abejoja pačia žinojimo forma, tyrinėja, kaip … [Skaityti toliau…]
Žodis mimikrija kilęs iš graikų kalbos žodžio mīmēsis (μίμησις), kuris reiškia „pamėgdžiojimą“, „imitavimą“. Šis terminas jau buvo vartojamas Antikoje, ypač Platono ir Aristotelio filosofijoje, kur jis reiškė meninį pasaulio atspindėjimą arba vaizdavimą. Tačiau mimikrija kaip sąvoka įgijo savarankišką gyvenimą ne tik meninėje, bet ir biologinėje, psichologinėje, kultūrinėje bei socialinėje srityse. Biologinė mimikrija Gamtoje mimikrija – … [Skaityti toliau…]
Kontinuumas – tai sąvoka, kuri savo šaknimis siekia matematikos gelmes, tačiau peržengia jos ribas, paliesdama filosofinius ir net religinius apmąstymus apie begalybę, vientisumą ir tikrovės prigimtį. Matematikoje kontinuumas dažniausiai siejamas su realiųjų skaičių aibe, kurios kardinalumas („dydis“) yra didesnis nei natūraliųjų skaičių begalybė, o filosofijoje ir religijoje jis atspindi idėjas apie nenutrūkstamą būties ar dieviškosios … [Skaityti toliau…]
Žodis „hegemonija“ kilęs iš senovės graikų kalbos. Jo šaknis – žodis hēgemonía (ἡγεμονία), kuris reiškia „vadovavimas“, „lyderystė“ arba „valdžia“. Šis terminas sudarytas iš žodžio hēgemṓn (ἡγεμών) – „vadas“, „lyderis“, ir priesagos, nurodančios būseną ar procesą. Hēgemṓn savo ruožtu siejamas su veiksmažodžiu hēgéomai (ἡγέομαι) – „vadovauti“, „vesti“. Iš graikų kalbos žodis pateko į lotynų kalbą (hegemonia), … [Skaityti toliau…]
2025 m. straipsnis „Kvantinė fizika ir teologiniai klausimai apie Dievo prigimtį“ buvo paskelbtas Zygon: Journal of Religion and Science, akademiniame leidinyje, skirtame mokslo ir religijos dialogui. Tyrimą atliko dr. Emily Qureshi-Hurst, Oksfordo universiteto filosofijos ir teologijos mokslų daktarė, bendradarbiaudama su dr. Johnu Polkinghorne’u, Kembridžo universiteto emerituotu fiziku ir teologu, bei kitais mokslininkais iš Čikagos universiteto … [Skaityti toliau…]
2025 m. OnePoll apklausa, pavadinta „Z karta ir religijos atgimimas“, buvo atlikta Jungtinėje Karalystėje ir užsakyta Christopherio Gassono, autoriaus, tyrinėjančio šiuolaikinę spiritualumą, knygos leidybai. Tyrimas siekė išnagrinėti Z kartos (gimusių po 1996 m.) požiūrį į dvasingumą ir religiją, lyginant jį su vyresnių kartų nuostatomis. Apklausą vykdė OnePoll, tarptautinė rinkos tyrimų agentūra, žinoma dėl plataus masto … [Skaityti toliau…]
2025 m. straipsnis „Visatos subtilus suderinamumas ir Dievas“ buvo paskelbtas akademiniame leidinyje, orientuotame į mokslo ir religijos dialogą. Autorius, dr. Adam D. Hincks, yra Kanados Britų Kolumbijos universiteto astrofizikas ir jėzuitų kunigas, žinomas dėl savo darbų kosmologijos ir teologijos sankirtoje. Straipsnis nagrinėja vadinamąjį „fine-tuning“ (subtilaus suderinamumo) argumentą, kuris teigia, kad visatos fizinių konstantų tikslus suderinamumas, … [Skaityti toliau…]
2024 m. straipsnis „Geri darbai siejami su religingumu“ buvo paskelbtas per mokslinį leidinį The Debrief. Tyrimą atliko dr. Colin Holbrook, Kalifornijos universiteto Mercedo (UC Merced) psichologijos ir kognityvinių mokslų docentas, bendradarbiaudamas su kolegomis iš UC Merced Socialinės psichologijos laboratorijos. Tyrimas siekė išnagrinėti, kaip visuomenė suvokia ryšį tarp moralinio elgesio ir religingumo, ypač atsižvelgiant į stereotipus, … [Skaityti toliau…]
2024 m. straipsnis „Malda ir smegenų veikla: neuroteologinis požiūris“ buvo paskelbtas Tarptautiniame mokslo ir tyrimų archyve. Tyrimą atliko tarptautinė mokslininkų grupė, vadovaujama dr. Andrew Newbergo, Harvardo universiteto neuroteologijos eksperto, ir dr. Ingos Griškovos-Bulanovos, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro neuromokslininkės. Tyrimas siekė išnagrinėti, kaip intensyvios maldos ir meditacijos praktikos veikia smegenų veiklą, pasitelkiant neuroteologinį požiūrį, kuris … [Skaityti toliau…]
Vienas dažniausiai kylančių klausimų, kai kalbama apie katalikų maldos praktiką, yra toks: kodėl meldžiamasi ne tik Dievui, bet ir šventiesiems, ypač Mergelei Marijai? Ar tai nėra Dievo vietos užėmimas? Ar nepažeidžiama pirmoji Dekalogo nuostata – „neturėk kitų dievų“? Į šį klausimą aiškiai ir autoritetingai atsakė Tridento Susirinkimas, įvykęs XVI a. kaip atsakas į Reformaciją. Tridento … [Skaityti toliau…]
Popiežius Leonas XIII, valdęs nuo 1878 iki 1903 metų, pelnė išskirtinį vardą – „Rožinio popiežius“. Šį titulą jis užsitarnavo ne atsitiktinai, o dėl savo nuoseklios, atkaklios ir dvasiniu požiūriu gilios meilės Švč. Mergelės Marijos Rožinio maldai. Per savo pontifikatą jis paskelbė net vienuolika enciklikų apie Rožinį, kas iki šiol yra unikalus atvejis visoje Bažnyčios istorijoje. … [Skaityti toliau…]