Archimedo palimpsestas (Archimedes Palimpsest): matematikos lobis, paslėptas po maldaknyge. Įsivaizduokite storą, senovinį pergamento tomą, ant kurio vienas tekstas slepia kitą – tarsi knyga, turinti slaptą puslapį, kurį galima perskaityti tik specialia šviesa ar cheminėmis priemonėmis. Būtent toks yra palimpsestas (graik. palimpsestos – „vėl nugremžtas“ arba „iš naujo ištrintas“). Tai rankraštis, kurio originalus tekstas buvo sąmoningai … [Skaityti toliau…]
Archeologinis Efraimo palimpsestas (Codex Ephraemi Rescriptus): Biblijos lobis, paslėptas po šv. Efraimo pamokymais. Įsivaizduokite storą, senovinį pergamento tomą, ant kurio vienas tekstas slepia kitą – tarsi knyga, turinti slaptą puslapį, kurį galima perskaityti tik specialia šviesa ar cheminėmis priemonėmis. Būtent toks yra palimpsestas (graik. palimpsestos – „vėl nugremžtas“ arba „iš naujo ištrintas“). Tai rankraštis, kurio … [Skaityti toliau…]
Sinajaus palimpsestas – vienas įspūdingiausių ir svarbiausių ankstyvosios krikščionybės rankraščių pasaulyje. Šis dokumentas žinomas daugybe pavadinimų: Codex Sinaiticus Syriacus, Syriac Sinaiticus, Sinaitic Palimpsest, Sinai Syr. 30 arba tiesiog Old Syriac Gospels (senosios sirų Evangelijos). Sirų kalba jis vadinamas Evangelion da-Mepharreshe („Atskirų Evangelijų knyga“). Tai ne tik seniausias išlikęs beveik pilnas keturių kanoninių Evangelijų vertimas į … [Skaityti toliau…]
Po Vatikano II Susirinkimo (1962–1965 m.) Katalikų Bažnyčia, siekdama atnaujinti savo liturginį ir pastoracinį gyvenimą, atsigręžė į turtingą ankstyvosios Bažnyčios patirtį. Vienas reikšmingiausių šio atsinaujinimo vaisių – Suaugusiųjų įkrikščioninimo apeigų (RCIA), lotyniškai Ordo Initiationis Christianae Adultorum (RCIA), atkūrimas ir įdiegimas. Tai struktūruotas ir laipsniškas procesas, skirtas suaugusiesiems, norintiems tapti Katalikų Bažnyčios nariais. SĮA yra ne … [Skaityti toliau…]
Ankstyvoji krikščionybė nebuvo tikėjimas, į kurį buvo galima įšokti lengvai ir greitai. Norint tapti visaverčiu Bažnyčios nariu, reikėjo pereiti ilgą ir kruopštų pasiruošimo laikotarpį, vadinamą katechumenatas, o patys besiruošiantieji buvo vadinami katechumenais. Šis procesas buvo gyvybiškai svarbus formuojant tvirtą ir sąmoningą krikščionių bendruomenę dažnai priešiškoje pagoniškoje aplinkoje. Žodis „katechumenas“ kilęs iš graikų kalbos žodžio κατηχούμενος … [Skaityti toliau…]
„Silpnoji lytis“ (sexus fragilis / weaker sex): lotyniškas bažnytinis terminas, kuris šimtmečius formavo požiūrį į moteris. „Silpnoji lytis“ – tai vienas iš labiausiai paplitusių ir ilgiausiai gyvavusių Viduramžių bei ankstyvosios modernybės krikščioniškosios teologijos posakių. Lotyniškai jis skamba sexus fragilis („trapi lytis“) arba sexus infirmior („silpnesnė lytis“), o anglų kalboje – weaker sex arba weaker vessel. … [Skaityti toliau…]
„Ievos dukterys“ (filiae Evae): lotyniškas bažnytinis terminas, kuris šimtmečius formavo požiūrį į moteris. „Ievos dukterys“ – tai vienas ilgiausiai gyvavusių Viduramžių bei ankstyvosios modernybės krikščioniškosios teologijos terminų. Lotyniškai jis skamba filiae Evae (arba filiae Hevae). Šis pavadinimas nebuvo tik poetinis vaizdinys – jis tapo oficialia bažnytine sąvoka, kuri moteris siejo su pirmosios moters Ievos nuodėme, … [Skaityti toliau…]
Misoginija – tai vienas tų žodžių, kurį šiandien girdime dažnai: žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose, politinėse diskusijose ar net kasdienėse pokalbėse. Bet ką jis iš tiesų reiškia? Kodėl jis atsirado ir kaip per amžius formavo žmonių požiūrį į moteris? Žodžio kilmė: iš senovės graikų kalbos į šiuolaikinį pasaulį Žodis „misoginija“ kilo iš senovės graikų kalbos. Jis susideda … [Skaityti toliau…]
Akmenėlis su skylute, vadinamas Vištų dievu, yra vienas įdomesnių liaudies prietarų, kuris atskleidžia seną žmogaus norą apsaugoti savo ūkį ir buitį. Toks akmuo randamas natūraliai – jūros ar upės bangų nugludintas, su skylute viduryje. Suradęs jį žmogus laikė dideliu sėkmės ženklu. Lietuvoje sakydavo, kad tokį akmenėlį reikia pasikabinti ant kaklo ar bent laikyti namuose, o … [Skaityti toliau…]
Įsivaizduokite milžinišką, visą pasaulį apimantį laivą. Jo keleiviai – visa žmonija, su savo džiaugsmais, skausmais, viltimis ir iššūkiais. Šiam laivui reikia ne tik tvirto korpuso ir galingų variklių, bet ir patikimo kompaso, rodančio kryptį į saugesnį, teisingesnį ir oresnį uostą. Būtent tokio kompaso vaidmenį Katalikų Bažnyčioje šiandien atlieka Tarnystės integraliai žmogaus pažangai dikasterija (it. Dicastero … [Skaityti toliau…]
Ar kada susimąstėte, kaip Katalikų Bažnyčia, globali institucija, koordinuoja savo milžinišką labdaros ir humanitarinės pagalbos veiklą? Kaip užtikrinama, kad pagalba pasiektų kenčiančius žmones žemės drebėjimų, potvynių, karų ar bado ištiktose vietovėse? Daugelį metų už šios gyvybiškai svarbios misijos vairo stovėjo ypatinga Vatikano institucija – Popiežiškoji taryba Cor Unum. Nors jos pavadinimas šiandien jau yra istorinis, … [Skaityti toliau…]
Apaštališkąjį laišką „Rosarium Virginis Mariae” (liet. „Mergelės Marijos Rožinis”) parašė Popiežius Jonas Paulius II. Laiškas buvo paskelbtas 2002 metų spalio 16 dieną, minint jo pontifikato dvidešimt penktųjų metų pradžią. Pagrindinė priežastis parašyti šį laišką buvo siekis atgaivinti ir pagilinti Rožinio maldą krikščionių bendruomenėje, ypač naujojo tūkstantmečio pradžioje. Popiežius matė Rožinį kaip svarbią priemonę kontempliuoti Kristaus … [Skaityti toliau…]