Žodis „protestantas“ kilęs iš lotyniško termino protestari, kuris reiškia „viešai pareikšti, prieštarauti“. Šis pavadinimas atsirado XVI a., kai kai kurios Vokietijos kunigaikštystės ir miestai protestavo prieš Šventosios Romos imperijos sprendimą uždrausti Martinui Liuteriui ir jo sekėjams skelbti savo religines idėjas. Pirmą kartą terminas „protestantai“ buvo panaudotas 1529 m. Speyerio Reichstage, kai evangelikų kunigaikščiai ir miestų … [Skaityti toliau…]
Anglikonų Bažnyčia buvo oficialiai įkurta XVI amžiuje, per Anglijos Reformaciją – reikšmingą istorinį įvykį, kuris iš esmės pakeitė Anglijos religinę, politinę ir kultūrinę raidą. Šis lūžis įvyko 1534 metais, kai karalius Henrikas VIII paskelbė Aukščiausiosios valdžios aktą (angl. Act of Supremacy), kuriuo jis paskelbė save „vieninteliu aukščiausiu vadovu žemėje“ (Supreme Head on Earth) Anglijos Bažnyčios. … [Skaityti toliau…]
Anglikonų Bažnyčia, dažnai vadinama Anglijos Bažnyčia (Church of England), yra viena iš reikšmingiausių krikščioniškų denominacijų pasaulyje, turinti gilias istorines šaknis ir unikalią teologinę tapatybę. Šis straipsnis apžvelgia jos įkūrimą, istoriją, veiklą, doktriną ir skirtumus nuo žemyninės Europos bažnyčių bei tikėjimų. Anglikonų Bažnyčia oficialiai laikoma įkurta XVI a., per Anglijos Reformaciją, kai 1534 m. Anglijos karalius … [Skaityti toliau…]
Transubstanciacija yra teologinė doktrina, ypač svarbi Romos katalikų Bažnyčiai, kuri aiškina, kad Eucharistijos metu, kai kunigas ištaria konsekracijos žodžius („Tai yra mano kūnas“ ir „Tai yra mano kraujas“), duona ir vynas iš tikrųjų tampa Jėzaus Kristaus kūnu ir krauju. Ši transformacija vyksta ne jusliškai – duona ir vynas išlaiko išorines, fizines savybes (skonį, kvapą, išvaizdą) … [Skaityti toliau…]
Trisdešimt devyni straipsniai – tai pagrindinis Anglikonų bažnyčios doktrininis tekstas, kuriame išdėstyti esminiai tikėjimo principai. Jie buvo patvirtinti 1563 m. ir galutinai suformuluoti 1571 m., valdant karalienei Elžbietai I. Šie straipsniai tapo kompromisiniu dokumentu, siekusiu suvienyti protestantiškus reformacijos siekius su istorine katalikiška Bažnyčios sandara. Straipsniai buvo sudaryti Anglijos Reformacijos metu, kai šalies dvasininkija ir monarchai … [Skaityti toliau…]
Budizme anatta (pali k. „anattā“, sanskrito k. „anātman“) reiškia „ne savastį“ arba „savasties nebuvimą“. Tai viena iš trijų pamatinių tiesų, kurios atskleidžia tikrovės prigimtį. Anatta moko, kad nėra pastovios, nekintančios „aš“ ar „sielos“, kurią mes dažnai laikome savo esybės pagrindu. Vietoje to, žmogus ir visi reiškiniai sudaryti iš penkių laikinų elementų, vadinamų skandhais: kūno (rūpa), … [Skaityti toliau…]
Numerologija – tai ezoterinė sistema, kuri teigia, kad skaičiai turi vibraciją, prasmę ir įtaką žmogaus gyvenimui, charakteriui bei likimui. Pagal ją vardas, gimimo data ir kiti skaičiai nėra atsitiktiniai – jie atspindi kosminį planą arba dvasinę energiją. Trys pagrindinės numerologijos šakos šiandien Pitagoriškoji (vakarų klasikinė)Kilmė: Pitagoras (VI a. pr. Kr.) ir jo mokykla Krotono mieste. … [Skaityti toliau…]
Kartais ateina toks laikas, kai viskas viduje nutyla. Maldos, kurios anksčiau atrodė gyvos, pasidaro sausos. Mišios – kaip ritualas. Dvasinės knygos – kaip žodžių kratinys. Ir tas keistas tuštumos jausmas pradeda augti. Atrodo, lyg Dievas būtų pasitraukęs. Lyg būtų užsidaręs duris, neatsiliepia, nors tu beldi. Ką daryti tada, kai nebejauti Dievo? Pirmas dalykas – nepradėti … [Skaityti toliau…]
Tai vienas intymiausių klausimų, kylančių žmogui, kuris nuoširdžiai bando gyventi tikėjime: kaip žinoti, ar tai, ką jaučiu ar galvoju, yra Dievas, o ne aš pats? Kai širdyje kyla mintis, raginimas, įkvėpimas – kaip suprasti, ar tai ne tiesiog mano pačio fantazija, baimė, noras, troškimas? O gal iš tiesų – Dievo kvietimas? Dievo balsas nėra triukšmingas. … [Skaityti toliau…]
Mano Jėzau, tikiu, kad esi Švenčiausiajame Sakramente. Myliu Tave labiau už viską ir trokštu Tavęs visa siela. Kadangi dabar negaliu priimti Tavęs sakramentiškai, į mano širdį ateik dvasiškai. Apkabinu Tave atėjusįjį, vienijuosi su tavimi, neleisk man niekada nuo Tavęs atsiskirti. Mano Jėzau, tikiu, kad esi Švenčiausiame Sakramente su savo kūnu ir siela, su dievyste ir … [Skaityti toliau…]
Šv. Teresė Avilietė, XVI a. karmeličių reformatorė ir mistikė, savo raštuose išsakė gilią mintį: „Mirtis man yra tik vartai į Kristaus glėbį.“ Ši frazė, kupina tikėjimo ir vilties, atspindi ne tik jos asmeninę dvasinę patirtį, bet ir krikščioniškąją perspektyvą į mirtį kaip perėjimą į amžinąjį gyvenimą. Šv. Teresė Avilietė (1515–1582) buvo ispanų karmelitė, kurios raštai, … [Skaityti toliau…]
Hedonizmas – tai filosofinė doktrina, teigianti, kad pagrindinis žmogaus gyvenimo tikslas yra malonumo siekimas ir skausmo vengimas. Ši idėja, giliai įsišaknijusi Vakarų kultūroje, kviečia atrasti džiaugsmą tiek kasdieniuose, tiek išskirtiniuose momentuose. Hedonizmas kilęs iš graikų kalbos žodžio hēdonē, reiškiančio „malonumą“. Tai filosofija, kuri malonumą laiko aukščiausia vertybe ir gyvenimo tikslu. Hedonistika, kaip šios doktrinos tyrimas, … [Skaityti toliau…]