Setianai (gr. Σηθιανοί, Sethianoi) – viena seniausių, įtakingiausių ir paslaptingiausių gnostinių sektų (II–IV a.). Jie save laikė „Seto palikuonimis“ – dvasine gimine trečiojo Adomo sūnaus Seto, kurį laikė tikruoju „dieviškosios kibirkšties“ nešėju. Setianų gnosticizmas laikomas „klasikiniu“ gnosticizmu – radikaliausiu ir kosmologiškiausiu.
Seto tekstai sudaro didžiausią Nag Hammadi bibliotekos dalį (13 iš 52 traktatų):
- Zostrianas (Zostrianos)
- Apokrifinė Jono evangelija (Apocryphon of John) – ilgoji ir trumpoji versijos
- Trimorfė Protennoja (Trimorphic Protennoia)
- Egipto evangeliečiai (The Gospel of the Egyptians)
- Melkizedeko knyga (Melchizedek)
- Marsanas (Marsanes)
- „Jėzaus Išmintis“ (Sophia Jesu Christi)
- Allogenes („Kitatautis“) (Allogenes)
- Trys Seto stelos (Three Steles of Seth)
- Šventoji Seto knyga (The Holy Book of the Great Invisible Spirit
Šaltiniai: Ireniejus (Adversus haereses I.29–30), Hipolitas, Epifanijus, Plotinas (Enneados 2.9 – „Prieš gnostikus“).
Setianų kosmologija: trys pasauliai
- Pleroma – dieviškoji pilnatvė
Aukščiausiasis Dievas – Nematomasis Tėvas (Bythos, Monada).
Pirmoji triada: Tėvas → Barbelo (pirmoji mintis, motina) → Autogenės („Savigimdis“, Kristus-aeonas).
Iš jų kyla aeonai – dieviškosios esybės (pvz., Sofija – Išmintis). - Žemesnioji Sofija ir Demiurgas
Žemiausioji Sofija (Achamoth) „be vyro“ pagimdo Jaldabaotą (arba Saklą, Samą) – arogantišką, neišmanantį kūrėją.
Jaldabaotas sukuria materialų pasaulį ir skelbia: „Aš esu Dievas, ir nėra kito šalia manęs“ (plagijuodamas Iš 45:5). - Žmonija
Žmonės turi tris prigimtis:
- Pneumatikoi – Seto palikuonys, gnostikai, turi dievišką kibirkštį.
- Psychikoi – Adomo palikuonys, gali būti išgelbėti.
- Hylikoi – Kaino palikuonys, pasmerkti.
Setianai save laikė „nekintama gimine“ – dvasiniais Seto palikuonimis, kurie niekada nebuvo pavergti Demiurgo.
Išganymas: gnosis ir „penki antspaudžiai“
Išganymas – tik pažinimas (gnosis).
Ritualas – „penki antspaudžiai“ (baptisma quinquies): penkis kartus panardinimas vandens, šviesos, ugnies, vėjo ir garso ritualuose – simbolizuoja sielos grįžimą į pleromą.
Kristus ir Sofija
Kristus – Autogenės (arba Barbelo) emanacija, „Didysis Setas“, nusileidęs išgelbėti savo giminės.
Sofija – pagrindinė veikėja: jos „klystanti aistra“ sukuria pasaulį, bet vėliau ji atgailauja ir padeda gnostikams.
Palikimas ir įtaka
Setianai – „gryniausias“ gnosticizmas. Jų tekstai paveikė:
- Valentiniečius,
- Manichėjus,
- Kabalą (Sefirot idėja),
- Vėlyvąją antiką (Plotinas juos kritikavo kaip „savo mokinius išdavikus“).
Setianai – „Seto vaikai“, kurie sakė: „Mes ne Adomo, ne Kaino, o Seto palikuonys. Mūsų Tėvas – ne Jaldabaotas, o Nematomasis Viršuje.“ Tai radikaliausia gnostinė vizija: pasaulis – klaida, kūnas – kalėjimas, o išganymas – pažinti, kad esi dieviškosios kibirkšties nešėjas iš kito pasaulio.