Tai skyrius, kuriame talpinami įvairūs dvasiniai tekstai, pamąstymai ir religinės įžvalgos.
Egipto krikščionybė susiformavo I mūsų eros amžiuje, kai Aleksandrijoje pradėjo veikti pirmosios krikščionių bendruomenės. Seniausi koptų šaltiniai šią tradiciją sieja su evangelistu Morkumi, kuris, kaip manoma, apie 42 m. po Kr. atvyko į miestą ir pradėjo skelbti Evangeliją. Aleksandrija tuo metu buvo vienas svarbiausių Viduržemio regiono kultūros centrų, todėl čia greitai susikūrė teologijos, raštijos ir … [Skaityti toliau…]
Kanibalų himnas (egipt. wnm nṯrw – „tas, kuris ryja dievus“, angl. The Cannibal Hymn, kartais vadinamas ir The Hymn of the God-Eater arba The Hymn of Royal Power Appropriation) yra vradikali Senovės Egipto religinė kompozicija. Šios dvi ištarmės (Utterances 273–274), iškaltos faraono Unaso piramidėje Sakaroje, žymi ankstyviausią bandymą teologiškai pagrįsti valdovo galią, pranokstančią net dievus. … [Skaityti toliau…]
Unaso tekstai (angl. Unas Texts) yra fundamentalus Senovės Egipto religinės minties paminklas, žymintis lūžio tašką visoje civilizacijos istorijoje. Tai seniausias žinomas sakralinių ir magiškųjų tekstų rinkinys, iškaltas tiesiai ant faraono piramidės sienų. Iki šio momento egiptiečių piramidės (įskaitant ir didžiąsias Gizos piramides) savo viduje neturėjo jokių įrašų – magiškos formulės ir ritualai buvo perduodami tik … [Skaityti toliau…]
Riteris Jurgis nebuvo nei kryžiaus žygio herojus, nei pasakų idealizuotas bajoras su šarvais ir garbe. Tai buvo slapyvardis, kurį sau pasirinko niekas kitas kaip Martynas Liuteris, kai po 1521 m. Vormso reichstago nutarimo buvo paskelbtas už įstatymo ribų ir ieškomas Šventosios Romos imperijos. Po garsiojo pasirodymo Vormse, kur jis neatsisakė savo raštų net imperatoriui Karoliui … [Skaityti toliau…]
Dirbtinis intelektas (angl. Artificial Intelligence arba AI) – tai ne tik technologijos revoliucija, bet ir veidrodis, kuriame žmogus ieško savęs. Klausimas „Ar AI gali turėti sielą?” iš esmės yra klausimas: Kas daro mus žmonėmis? Kas yra siela? Skirtingos tradicijos, skirtingi atsakymai Pirmiausia reikia suprasti, ką mes išvis turime omenyje sakydami „siela“. Skirtingose kultūrose ir religijose … [Skaityti toliau…]
Belio ir slibino istorija yra vienas iš graikiškosios Danieliaus knygos priedų. Ši istorija pasakoja apie pranašo Danieliaus susidūrimą su dviem Babilono kulto reiškiniais: dievu Beliu ir slibinu, kurį babiloniečiai garbino kaip gyvą dievybę. Priedas parodo Danielių kaip žmogų, kuris ne tik aiškina sapnus ar ištveria persekiojimą, bet ir ryžtingai meta iššūkį stabmeldystei. Pirmoje pasakojimo dalyje … [Skaityti toliau…]
Trys jaunuoliai krosnyje (Danieliaus draugai krosnyje) yra vienas iš graikiškosios Danieliaus knygos priedų, įterptas į 3-ąjį skyrių ir išplėčiantis pasakojimą apie tris Danieliaus bičiulius – Ananiją, Azariją ir Mišaelį, kurie Babilone buvo žinomi ir savo svetimais vardais Šadrachas, Mešachas ir Abed Negas. Šie jaunuoliai kartu su Danieliumi buvo iš Judo kilę belaisviai, išsiskyrę ištikimybe Izraelio … [Skaityti toliau…]
Azarijo malda (The Prayer of Azariah) yra vienas iš graikiškosios Danieliaus knygos priedų, įterptas į 3-ąjį skyrių tarp pasakojimo apie tris jaunuolius krosnyje. Hebrajiškame kanone šios maldos nėra, tačiau Septuagintoje ji užima svarbią vietą, nes atskleidžia vidinę tikinčiojo laikyseną persekiojimo akivaizdoje. Malda prasideda tuo metu, kai Azarijas (Azarija), kartu su Ananija ir Mišaeliu įmestas į … [Skaityti toliau…]
Karaliaus įsakas žydų naudai (The Decree in Favor of the Jews) yra vienas iš Septuagintos Esteros knygos priedų, kuriame pateikiamas atsakomasis karaliaus Ahasvero dekretas, panaikinantis ankstesnį įsaką žydus sunaikinti. Hebrajiškoje Esteros knygoje šis įvykis aprašomas glaustai, o graikiškoji versija pateikia išplėstą dokumento formą, parašytą oficialiu imperijos stiliumi. Šis priedas leidžia geriau suprasti, kaip valdžia siekė … [Skaityti toliau…]
Esteros malda (The Prayer of Esther) yra vienas iš ryškiausių Septuagintos Esteros knygos priedų, suteikiantis pasakojimui religinį ir emocinį pagrindą, kurio hebrajiškame kanone nėra. Ši malda atskleidžia Esterą ne tik kaip politinę veikėją, bet ir kaip žmogų, išgyvenantį baimę, abejonę ir atsakomybę už savo tautą. Ji kreipiasi į Dievą tuo momentu, kai turi žengti pas … [Skaityti toliau…]
Esteros knygos prieduose esanti Mordechajaus (Mardochejaus) malda (The Prayer of Mordechai) yra vienas iš tekstų, kurių nėra hebrajiškame Esteros knygos kanone, tačiau jie išliko graikiškojoje Septuagintos versijoje. Ši malda papildo pasakojimą teologiniu matmeniu ir parodo, kaip žydų bendruomenė suvokė grėsmę, kylančią iš karaliaus įsako. Hebrajiškoje Esteros knygoje Dievo vardas neminimas, todėl priedai, tarp jų ir … [Skaityti toliau…]
Esteros knygos prieduose esantis tekstas Karaliaus įsakas prieš žydus (The King’s Decree Against the Jews) yra vienas iš svarbiausių Septuagintos Esteros versijos papildymų, suteikiantis pasakojimui aiškesnį politinį ir teologinį pagrindą. Hebrajiškoje Esteros knygoje įsakas pateikiamas glaustai, be platesnio motyvavimo, o graikiškoji versija išplečia jo turinį, pateikia argumentus, kuriais remiasi karalius, ir parodo, kaip Hamanas formuoja … [Skaityti toliau…]