Sofija: Dievo moteriškoji pusė?

Krikščionybės istorijoje Dievas dažniausiai vaizduojamas kaip Tėvas, transcendentiška ir vyriška figūra, tačiau tam tikrose teologinėse ir mistinėse tradicijose iškyla intriguojanti idėja – Dievas turi „moterišką dievybės pusę“, dažnai siejamą su Sofija (gr. Sophia – „Išmintis“). Sofija kartais laikoma dieviškąja moteriškąja esybe, Dievo aspektu ar net atskira būtybe, įkūnijančia išmintį, kūrybą ir motinišką globą. Bet ar … [Skaityti toliau…]

Beprasmybės šešėlyje: Kamiu Maro kronika

Alberto Kamiu „Maras“ (1947) yra vienas ryškiausių egzistencializmo kūrinių, nagrinėjantis žmogaus kovą su kančia, mirtimi ir prasmės paieška pasaulyje, kuriame Dievas dažnai atrodo tylintis. Parašytas po Antrojo pasaulinio karo, šis romanas, vykstantis Alžyro Orano mieste, yra ne tik alegorija apie blogio prigimtį, bet ir gilus apmąstymas apie tikėjimą, maištą ir žmogiškąją atsakomybę. „Maras“ pasakoja apie … [Skaityti toliau…]

Ar mirtis – tik perėjimas į kitą Dievo sapną?

Jei gyvenimas yra sapnas, tada mirtis – tai pabudimas. Bet galbūt ne į tikrovę, o į kitą sapną, gilesnį už šį. Ši mintis, kad mūsų egzistencija yra Dievo vizija, senesnė nei daugelis religijų. Ji randama senovės Indijos „Upanišadose“, kur sakoma: „Visa, kas yra, yra Dievo svajonė – Brahmano sapnas, kuriame Dievas pats save stebi.“ Jei … [Skaityti toliau…]

Hafizo divanas

Hafizo Divanas (Divan-e-Hafez, persų kalba: ديوان حافظ) yra poezijos rinkinys, sudarytas vieno žymiausių persų poetų Šamsuddino Mahometo Hafizo (apie 1315–1390 m.), gyvenusio Širaze, Persijoje (dabartinis Iranas). „Divanas“ (pažodžiui „rinkinys“ arba „antologija“) yra pagrindinis Hafizo kūrinys, apimantis apie 500 gazelių (ghazal), keletą kasidų (qasida), rubajatų (ruba‘i) ir kitų poetinių formų. Šis rinkinys laikomas persų literatūros ir … [Skaityti toliau…]

Krikšto pažadai

Krikšto pažadai atsirado pirmųjų krikščionių bendruomenėse, dar I–II amžiuje. Jau tais laikais katechumenai (krikšto besiruošiantieji) prieš krikštą viešai atsisakydavo blogio ir išpažindavo tikėjimą į Dievą Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią. Šie pažadai remiasi Naujojo Testamento mokymu: „Atsiverskite ir būkite pakrikštyti kiekvienas“ (Apd 2, 38) bei „Atsisakykite senojo žmogaus… ir apsivilkite nauju žmogumi“ (Ef 4, 22–24). … [Skaityti toliau…]

Angelų apsireiškimai

Angelų apsireiškimai yra reikšminga krikščionybės, ypač katalikų tradicijos, dalis, rodanti Dievo siunčiamų dvasinių būtybių veikimą žmogaus gyvenime. Angelai, pagal Šventąjį Raštą, yra Dievo tarnai ir pasiuntiniai, kurie perteikia Jo valią, saugo tikinčiuosius ar įspėja apie dvasinius pavojus. Skirtingai nuo Mergelės Marijos ar Jėzaus Kristaus apsireiškimų, angelų regėjimai dažnai yra konkretūs, susiję su apsauga, vadovavimu ar … [Skaityti toliau…]

Nuo Popiežiaus valstybės iki Vatikano

Bažnyčios valdomos žemės ir jų politinė įtaka per istoriją keitėsi dramatiškai – nuo plačių teritorijų, sudariusių Popiežiaus valstybę, iki dabartinės mažytės Vatikano miesto valstybės. Popiežiaus valstybės pradžia siejama su VIII a., kai 756 m. Prancūzijos karalius Pipinas Trumpasis padovanojo popiežiui Steponui II žemes Italijos pusiasalyje, žinomas kaip Pipino dovana. Šios teritorijos, apėmusios Romą, Raveną ir … [Skaityti toliau…]

Kryžių kalnas

Kryžių kalnas (Kryžių kalnas, lietuviškai) yra unikalus piligrimystės ir kultūros objektas, esantis apie 12 km į šiaurę nuo Šiaulių, šiaurės Lietuvoje. Šis nedidelis kalnelis, padengtas šimtais tūkstančių kryžių, krucifiksų, Mergelei Marijai skirtų statulų, rožinių ir kitų religinių simbolių, yra vienas įspūdingiausių kryžių kompleksų pasaulyje. Kryžiai, įvairių dydžių, formų ir medžiagų – nuo medinių rankų darbo … [Skaityti toliau…]

Atleisti reikia iki 77 kartų

Ši citata iš Mato evangelijos 18, 21–22 aprašo, kaip Petro klausimas Jėzui apie atleidimą tampa proga paaiškinti krikščioniškojo atleidimo ribas (arba, tiksliau, jų nebuvimą). Petro klausimas išreiškia tam tikrą žmonių požiūrį į atleidimą, o Jėzaus atsakymas parodo beribės atleidimo dvasios svarbą. „Tada priėjo Petras ir paklausė: „Viešpatie, jei mano brolis nusidėtų prieš mane, kiek kartų … [Skaityti toliau…]

Kartą Dievas tarė, du kartus girdėjau

Frazė „Kartą Dievas tarė, du kartus girdėjau“ yra paimta iš Psalmės 62, 11. Ši ištrauka Biblijoje skamba taip: „Kartą Dievas tarė, du kartus girdėjau: galybė priklauso Dievui.“ Ši frazė yra būdas išreikšti Dievo žodžio galybę ir svarbą. „Kartą tarė, du kartus girdėjau“ yra hebrajiška išraiška, kuri reiškia, kad tai, ką Dievas sako, yra labai svarbu … [Skaityti toliau…]

Viešpats atėjo ir suskaičiavo žvaigždes

Frazė „Viešpats atėjo ir suskaičiavo žvaigždes“ yra paimta iš Psalmės 147, 4: „Jis nustato žvaigždžių skaičių ir jas visas vadina vardais.“ (Ps 147, 4). Ši eilutė pabrėžia Dievo visagalybę, išmintį ir valdžią visai kūrinijai. Dievas ne tik sukūrė visas žvaigždes, bet ir žino kiekvienos jų skaičių ir vadina jas vardais. Tai rodo Dievo visuotinį žinojimą … [Skaityti toliau…]

Ar Jėzus žinojo kad mirs, kai įžengs į Jeruzalę?

Jėzus žinojo, kad įžengimas į Jeruzalę galiausiai ves prie Jo mirties. Jis sąmoningai ėjo į Jeruzalę, suprasdamas, kad ten Jo laukia kančia, nukryžiavimas ir mirtis. Šią žinią Jėzus ne kartą dalijosi su savo mokiniais ir pranašavo savo būsimą auką. Įrodymai, kad Jėzus žinojo apie savo mirtį: Jėzus aiškiai žinojo, kad įžengimas į Jeruzalę atneš Jam … [Skaityti toliau…]