Tai skyrius, kuriame talpinami įvairūs dvasiniai tekstai, pamąstymai ir religinės įžvalgos.
Esteros malda (The Prayer of Esther) yra vienas iš ryškiausių Septuagintos Esteros knygos priedų, suteikiantis pasakojimui religinį ir emocinį pagrindą, kurio hebrajiškame kanone nėra. Ši malda atskleidžia Esterą ne tik kaip politinę veikėją, bet ir kaip žmogų, išgyvenantį baimę, abejonę ir atsakomybę už savo tautą. Ji kreipiasi į Dievą tuo momentu, kai turi žengti pas … [Skaityti toliau…]
Esteros knygos prieduose esanti Mordechajaus (Mardochejaus) malda (The Prayer of Mordechai) yra vienas iš tekstų, kurių nėra hebrajiškame Esteros knygos kanone, tačiau jie išliko graikiškojoje Septuagintos versijoje. Ši malda papildo pasakojimą teologiniu matmeniu ir parodo, kaip žydų bendruomenė suvokė grėsmę, kylančią iš karaliaus įsako. Hebrajiškoje Esteros knygoje Dievo vardas neminimas, todėl priedai, tarp jų ir … [Skaityti toliau…]
Esteros knygos prieduose esantis tekstas Karaliaus įsakas prieš žydus (The King’s Decree Against the Jews) yra vienas iš svarbiausių Septuagintos Esteros versijos papildymų, suteikiantis pasakojimui aiškesnį politinį ir teologinį pagrindą. Hebrajiškoje Esteros knygoje įsakas pateikiamas glaustai, be platesnio motyvavimo, o graikiškoji versija išplečia jo turinį, pateikia argumentus, kuriais remiasi karalius, ir parodo, kaip Hamanas formuoja … [Skaityti toliau…]
Esteros knygos prieduose esantis pasakojimas Mordechajaus sapnas (The Dream of Mordechai) yra biblinės literatūros epizodas, kuriame sapnas pateikiamas kaip pranašiškas ženklas ir įvadas į visą Esteros istoriją. Šis priedas priklauso graikiškajai Septuagintos (Esteros knyga) versijai ir suteikia pasakojimui aiškesnį teologinį pagrindą, kurio hebrajiškame kanone nėra. Sapnas čia atlieka interpretacinę funkciją: jis padeda suprasti tautinį ir … [Skaityti toliau…]
Žmonija nuo seniausių laikų jautė ypatingą ryšį su augalais. Jie maitino, gydė kūną, tapo tiltu į dvasinį pasaulį. Įvairiose kultūrose augalai buvo laikomi dievų dovanomis, jų šaknys, lapai ar vaisiai simbolizavo gyvybę, išmintį, atsinaujinimą ir apsaugą. Kiekvienas šventas augalas turi savo istoriją: kur jis augo, kaip buvo naudojamas, kokius ritualus lydėjo ir kokią dvasinę prasmę … [Skaityti toliau…]
Turovo evangelija (Тураўскае евангелле) yra XI amžiaus slavų pergamentinis rankraštis, priklausantis trumpojo aprakoso tipui. Turovo evangelija yra seniausia Lietuvoje saugoma knyga. Išliko tik dešimt jos lapų, tačiau jie leidžia tiksliai nustatyti tiek knygos liturginę paskirtį, tiek jos rašymo laiką ir meninę tradiciją. Rankraštis rastas 1865 m. Turovo Spaso–Perkeitimo cerkvėje ir tais pačiais metais perduotas į … [Skaityti toliau…]
Kairė pusė religinėse tradicijose turi sudėtingą ir daugialypę reikšmę. Nors dešinė pusė paprastai siejama su šventumu, galia ir palaiminimu, kairė pusė neretai atspindi dualistinę pasaulėžiūrą, simbolizuodama tamsą, nuodėmę, chaosą ar net paslėptą išmintį. Tačiau kairės simbolika nėra vien neigiama – kai kuriose religijose ji siejama su moteriškąja energija, intuicija ar pusiausvyra. Kairė pusė įvairiose religijose … [Skaityti toliau…]
Šv. Augustino ordinas, dar vadinamas Augustinų ordinu (Ordo Sancti Augustini, OSA), yra viena seniausių katalikų vienuolijų, kilusi iš šventojo Augustino iš Hipono, IV–V a. Bažnyčios tėvo, mokymų ir dvasinio palikimo. Šis ordinas jungia vienuolius, kurie siekia gyventi pagal Augustino idealus – bendruomeniškumą, maldą ir tarnystę Dievui bei žmonėms. Jo istorija, veikla ir išskirtiniai bruožai atspindi … [Skaityti toliau…]
Bažnyčios, mečetės, šventyklos – šios šventos erdvės saugo ne tik tikinčiųjų tikėjimą, bet ir neįkainojamus turtus: auksines ikonas, relikvijas, šventus akmenis. Po istorinių vagysčių, tokių kaip Mekos Kaabos akmens grobstymas ar Jasna Góra karūnų vagystė, šventovės tapo tvirtovėmis. Kaip jos apsaugo savo šventenybes? Šiuolaikinės šventovės naudoja pažangiausias technologijas, kad apsisaugotų nuo vagių. Vatikano Šv. Petro … [Skaityti toliau…]
Persefonės pagrobimo mitas, užrašytas Homero „Himne Demetrai“ ir Ovidijaus „Metamorfozėse“, yra viena giliausių graikų mitologijos istorijų, aiškinanti metų laikų kaitą ir žmogaus ryšį su gamta. Persefonė, jaunystės ir pavasario įsikūnijimas, buvo pagrobta Hado, požemio dievo, o jos motina Demetra, žemdirbystės deivė, savo sielvartu sustabdė pasaulio žydėjimą. Šis mitas, kupinas dieviškų intrigų ir žmogiškos širdgėlos, tapo … [Skaityti toliau…]
Senasis ir Naujasis Testamentai yra dvi didžiosios Biblijos dalys, kurios kartu sudaro Šventąjį Raštą. Jie nėra supriešinti — tai skirtingais laikais parašyti tekstai, atspindintys skirtingus Dievo ir žmogaus santykio etapus. Senasis Testamentas pasakoja apie pasaulio sukūrimą, Izraelio tautos istoriją, Sandorą ir pranašystes, o Naujasis Testamentas liudija Jėzaus Kristaus gyvenimą, mokymą, mirtį, prisikėlimą ir pirmųjų krikščionių … [Skaityti toliau…]
Šventasis Raštas (hebr. Tanakh, gr. Ἡ Γραφή / Ta Biblia, lot. Scriptura Sacra, angl. Holy Scripture) yra kanoninių žydų ir krikščionių religijos tekstų visuma, laikoma Dievo įkvėptu žodžiu ir pagrindiniu tikėjimo bei teologijos šaltiniu. Šis pavadinimas apima tiek Senąjį, tiek Naująjį Testamentą, kurie kartu sudaro vieną organišką visumą, atskleidžiančią Dievo veikimą istorijoje, žmogaus santykį su … [Skaityti toliau…]