Tekstai

Bažnyčios, cerkvės, mečetės ar budistų šventyklos – tai šventos erdvės, kur tikintieji ieško ramybės, o vagys… brangenybių. Per amžius šventovės traukė plėšikus, godumo apakintus kryžiuočius ar šiuolaikinius aferistus. Apie vagystes ir relikvijas.. Per Prancūzijos revoliuciją vien Notre-Dame katedros lobynas prarado daugiau nei 200 kg aukso dirbinių, išlydytų naujos respublikos monetoms kaldinti. Vagystės iš šventovių – … [Skaityti toliau…]

Žydų ir musulmonų santykiai prasidėjo ne iš priešiškumo, o iš bendro tikėjimo Dievu. Pranašo Muchamedo laikais arabų pusiasalyje gyveno daugybė žydų bendruomenių, ypač Medinoje (tuomet vadintoje Jatrib). Iš pradžių pranašas su jais palaikė draugiškus ryšius – kai persikėlė iš Mekos į Mediną (622 m.), jis pasirašė Medinos chartiją, kurią galima laikyti pirmuoju religiniu ir pilietiniu … [Skaityti toliau…]

Sąvoka „Dievo šlovės buveinė“, dažnai lydima lotyniško termino Gloria arba hebrajiško Shekhinah, yra viena mistiškiausių ir giliausių religinės minties koncepcijų. Ji žymi ne tiesiog vietą žemėlapyje, o tašką, kuriame begalinis, neapčiuopiamas Dievas tampa matomas, juntamas ir „apsigyvena“ materialiame pasaulyje. Nors ši idėja ryškiausiai išskleista etiopų epas „Kebra Nagast“, jos šaknys driekiasi per seniausias civilizacijas, jungdamos … [Skaityti toliau…]

XI a. viduryje krikščioniškasis pasaulis nebuvo tik rami tikinčiųjų bendruomenė – tai buvo intelektualinis ir politinis katilas, kuriame virė kova dėl bažnytinės viršenybės. Svarbu suprasti, kad 1054 m. Didysis skilimas (Schisma Magnum) neprasidėjo nuo ginčo dėl kepinių. Tikrosios priežastys buvo gerokai gilesnės: Konstantinopolio siekis išsaugoti kanoninę nepriklausomybę, lotyniškasis Filioque priedas, dvasininkų celibatas bei fundamentalus klausimas … [Skaityti toliau…]

Liber Linteus Zagrabiensis (dar vadinama Zagrebo lininė knyga, lot. Liber Linteus) – vienintelis išlikęs etruskų tekstas, parašytas ant lino, ir ilgiausias mums žinomas etruskų kalbos rašto paminklas. Knyga datuojama maždaug III–II a. pr. Kr., o jos turinys siejamas su religiniu kalendoriumi, kuriame nurodomos apeigos, aukos ir šventinės dienos. Nors etruskų kalba nėra pilnai iššifruota, iš … [Skaityti toliau…]

Elefantinos papirusai (angl. Elephantine Papyri) – dokumentų rinkinys, rastas Elefantinos saloje Nilo upėje, ties Asuanu. Šie tekstai parašyti aramėjų kalba ir datuojami 5–4 a. pr. Kr., kai saloje gyveno žydų samdinių bendruomenė. Papirusai atskleidžia jos teisinę, religinę ir socialinę struktūrą, santykius su persų administracija ir kitomis salos grupėmis. Tai vienas svarbiausių šaltinių, leidžiančių suprasti judaizmo … [Skaityti toliau…]

Mana (angl. manna) Senajame Testamente aprašoma kaip maistas, kuriuo Izraelio tauta buvo kasdien maitinama keliaudama per dykumą. Hebrajiškai ji vadinama man hu – „kas tai?“ – nes pirmą kartą ją pamatę žmonės nesuprato, kas tai per medžiaga. Angliškai ji vadinama manna. Pasakojama, kad mana krisdavo naktimis kartu su rasa, o rytais ją rasdavo ant žemės … [Skaityti toliau…]

Sandoros skrynia (hebrajiškai Aron ha‑Brit) yra viena iš paslaptingiausių ir švenčiausių relikvijų, kada nors minėtų religiniuose tekstuose. Judaizmo tradicijoje ji buvo laikoma Dievo buvimo ženklu tarp žmonių, o jos viduje, pagal Senąjį Testamentą, buvo saugomos Dešimt Dievo įsakymų plokštės, Aarono lazda (kunigystės teisėtumo ženklas, stebuklingai pražydusi kaip Dievo pasirinkimo įrodymas) ir mana (dangiškas maistas, kuriuo … [Skaityti toliau…]

Piramidžių tekstai (egipt. Rau nu peret em heru, taip pat vadinami Piramidžių užrašais) yra seniausi žinomi religiniai tekstai žmonijos istorijoje. Jie iškalti ant V ir VI dinastijų faraonų piramidžių sienų Sakaroje ir datuojami maždaug 2400–2300 m. pr. Kr. Tai pirmasis didelės apimties rašytinis religinių formulių rinkinys, kuriame užfiksuotos ankstyvosios Egipto pomirtinio pasaulio idėjos, mitai ir … [Skaityti toliau…]

Senovės Egipto civilizacijoje faraono statusas buvo išskirtinis ir neturėjo tiesioginių analogų kitose senovės kultūrose. Klausimai, kurie šiandien dažnai keliami — ar faraonas yra dievas, ar faraonas tapo dievu — kyla būtent dėl šio neįprasto valdovo vaidmens. Jis nebuvo suvokiamas kaip paprastas žmogus, tačiau nebuvo ir dievas tokiu pačiu būdu kaip Ra, Ozyris ar Horas. Faraono … [Skaityti toliau…]

Mastabų įrašai – tai ant Senosios Karalystės laikotarpio (apie 2686–2181 m. pr. Kr.) kapaviečių, vadinamų mastabomis, iškalti tekstai ir užrašai. Mastabos (egipt. pr‑djt – „amžinybės namai“) buvo stačiakampės kapavietės, statytos Memfio regione, ypač Sakaroje, Gizoje ir Abusire. Šiuose įrašuose pateikiama informacija apie mirusiojo gyvenimą, pareigas, šeimą, religinius tikėjimus ir pomirtinio pasaulio sampratą. Tai yra vieni … [Skaityti toliau…]

Sakaros sąrašas (egipt. nṯrw nswt – „karalių dievai“), dar vadinamas Sakaros plokšte, Sakaros karalių sąrašu, taip pat Saqqara King List arba Saqqara Tablet, yra vienas svarbiausių Senovės Egipto valdovų chronologijos šaltinių. Tai akmeninė stela, rasta Sakaros nekropolyje raštininko Tenrio (Tjuneroy) kape, datuojama XIX dinastija, valdant Ramziui II (apie 1279–1213 m. pr. Kr.). Plokštėje iškaltas 58 … [Skaityti toliau…]