Tai skyrius, kuriame talpinami įvairūs dvasiniai tekstai, pamąstymai ir religinės įžvalgos.
Esteros knygos prieduose esantis pasakojimas Mordechajaus sapnas (The Dream of Mordechai) yra biblinės literatūros epizodas, kuriame sapnas pateikiamas kaip pranašiškas ženklas ir įvadas į visą Esteros istoriją. Šis priedas priklauso graikiškajai Septuagintos (Esteros knyga) versijai ir suteikia pasakojimui aiškesnį teologinį pagrindą, kurio hebrajiškame kanone nėra. Sapnas čia atlieka interpretacinę funkciją: jis padeda suprasti tautinį ir … [Skaityti toliau…]
Žmonija nuo seniausių laikų jautė ypatingą ryšį su augalais. Jie maitino, gydė kūną, tapo tiltu į dvasinį pasaulį. Įvairiose kultūrose augalai buvo laikomi dievų dovanomis, jų šaknys, lapai ar vaisiai simbolizavo gyvybę, išmintį, atsinaujinimą ir apsaugą. Kiekvienas šventas augalas turi savo istoriją: kur jis augo, kaip buvo naudojamas, kokius ritualus lydėjo ir kokią dvasinę prasmę … [Skaityti toliau…]
Turovo evangelija (Тураўскае евангелле) yra XI amžiaus slavų pergamentinis rankraštis, priklausantis trumpojo aprakoso tipui. Turovo evangelija yra seniausia Lietuvoje saugoma knyga. Išliko tik dešimt jos lapų, tačiau jie leidžia tiksliai nustatyti tiek knygos liturginę paskirtį, tiek jos rašymo laiką ir meninę tradiciją. Rankraštis rastas 1865 m. Turovo Spaso–Perkeitimo cerkvėje ir tais pačiais metais perduotas į … [Skaityti toliau…]
Kairė pusė religinėse tradicijose turi sudėtingą ir daugialypę reikšmę. Nors dešinė pusė paprastai siejama su šventumu, galia ir palaiminimu, kairė pusė neretai atspindi dualistinę pasaulėžiūrą, simbolizuodama tamsą, nuodėmę, chaosą ar net paslėptą išmintį. Tačiau kairės simbolika nėra vien neigiama – kai kuriose religijose ji siejama su moteriškąja energija, intuicija ar pusiausvyra. Kairė pusė įvairiose religijose … [Skaityti toliau…]
Šv. Augustino ordinas, dar vadinamas Augustinų ordinu (Ordo Sancti Augustini, OSA), yra viena seniausių katalikų vienuolijų, kilusi iš šventojo Augustino iš Hipono, IV–V a. Bažnyčios tėvo, mokymų ir dvasinio palikimo. Šis ordinas jungia vienuolius, kurie siekia gyventi pagal Augustino idealus – bendruomeniškumą, maldą ir tarnystę Dievui bei žmonėms. Jo istorija, veikla ir išskirtiniai bruožai atspindi … [Skaityti toliau…]
Bažnyčios, mečetės, šventyklos – šios šventos erdvės saugo ne tik tikinčiųjų tikėjimą, bet ir neįkainojamus turtus: auksines ikonas, relikvijas, šventus akmenis. Po istorinių vagysčių, tokių kaip Mekos Kaabos akmens grobstymas ar Jasna Góra karūnų vagystė, šventovės tapo tvirtovėmis. Kaip jos apsaugo savo šventenybes? Šiuolaikinės šventovės naudoja pažangiausias technologijas, kad apsisaugotų nuo vagių. Vatikano Šv. Petro … [Skaityti toliau…]
Persefonės pagrobimo mitas, užrašytas Homero „Himne Demetrai“ ir Ovidijaus „Metamorfozėse“, yra viena giliausių graikų mitologijos istorijų, aiškinanti metų laikų kaitą ir žmogaus ryšį su gamta. Persefonė, jaunystės ir pavasario įsikūnijimas, buvo pagrobta Hado, požemio dievo, o jos motina Demetra, žemdirbystės deivė, savo sielvartu sustabdė pasaulio žydėjimą. Šis mitas, kupinas dieviškų intrigų ir žmogiškos širdgėlos, tapo … [Skaityti toliau…]
Senasis ir Naujasis Testamentai yra dvi didžiosios Biblijos dalys, kurios kartu sudaro Šventąjį Raštą. Jie nėra supriešinti — tai skirtingais laikais parašyti tekstai, atspindintys skirtingus Dievo ir žmogaus santykio etapus. Senasis Testamentas pasakoja apie pasaulio sukūrimą, Izraelio tautos istoriją, Sandorą ir pranašystes, o Naujasis Testamentas liudija Jėzaus Kristaus gyvenimą, mokymą, mirtį, prisikėlimą ir pirmųjų krikščionių … [Skaityti toliau…]
Šventasis Raštas (hebr. Tanakh, gr. Ἡ Γραφή / Ta Biblia, lot. Scriptura Sacra, angl. Holy Scripture) yra kanoninių žydų ir krikščionių religijos tekstų visuma, laikoma Dievo įkvėptu žodžiu ir pagrindiniu tikėjimo bei teologijos šaltiniu. Šis pavadinimas apima tiek Senąjį, tiek Naująjį Testamentą, kurie kartu sudaro vieną organišką visumą, atskleidžiančią Dievo veikimą istorijoje, žmogaus santykį su … [Skaityti toliau…]
„Pranašysčių kompendiumas“ (Compendium revelationum) yra vienas žymiausių Girolamo Savonarolos tekstų, išleistas 1495 m. Florencijoje. Tai veikalas, kuriame dominikonas, pamokslininkas ir politinis reformatorius Savonarola surinko savo regėjimus, pranašystes ir jų aiškinimus. Knyga greitai paplito po Europą ir tapo vienu iš labiausiai žinomų jo raštų, nes buvo suvokiama kaip liudijimas, kad jo skelbiami įspėjimai ir vizijos jau … [Skaityti toliau…]
Girovagai vienuoliai (gyrovagi lotynų kalba) yra viena iš keturių vienuolių kategorijų, aprašytų šv. Benedikto reguloje (Regula Benedicti), parašytoje apie 529 m. Kartu su Sarakostais (sarabaites), girovagai laikomi „blogaisiais“ vienuoliais, nes jų klajokliškas ir nedrausmingas gyvenimo būdas prieštaravo Benedikto vizijai apie struktūruotą, bendruomeninį vienuolinį gyvenimą. Girovagai vienuoliai buvo ankstyvosios krikščionybės (IV–VI a.) fenomenas, atsiradęs tuo metu, … [Skaityti toliau…]
Rudolfo Otto veikalas „Das Heilige“ (1917), lietuviškai verčiamas kaip „Šventybė“, o angliškai žinomas pavadinimu „The Idea of the Holy“, yra XX a. religijotyros tekstas, kuriame Otto siekia apibrėžti tai, ką vadina šventybės patirtimi, ir parodyti, kad religijos esmė slypi ne doktrinose ar moralinėse normose, bet ypatingoje žmogaus reakcijoje į tai, kas pranoksta kasdienę tikrovę. Otto … [Skaityti toliau…]