Ankstyvosios Bažnyčios istorijoje egzistavo tekstas, kėlęs didžiulį susidomėjimą tarp Bažnyčios tėvų – tai Nazariečių evangelija (taip pat žinoma kaip Evangelija pagal nazariečius, Nazarėnų evangelija; lot. Evangelium Nazaraeorum). Šis kūrinys buvo naudojamas nazariečių bendruomenės – žydų kilmės krikščionių, kurie pripažino Jėzų Mesiju, tačiau toliau griežtai laikėsi Mozės Įstatymo ir žydiškų papročių.
Nors šis tekstas iki mūsų dienų pilna apimtimi neišliko, apie jo egzistavimą žinome iš gausių ankstyvųjų rašytojų, tokių kaip Hegesipas, Origenas, Eusebijus Cezarietis ir ypač Šv. Jeronimas, citatų bei liudijimų.
Ryšys su Mato evangelija
Pagrindinis šio dokumento išskirtinumas – jo kalba ir kilmė. Šv. Jeronimas teigė, kad Evangelija pagal nazariečius yra ne kas kita, kaip originali, aramėjiška Mato evangelijos versija. Anot jo, evangelistas Matas pirmiausia parašė savo tekstą hebrajų (aramėjų) rašmenimis Judėjos tikintiesiems, o tik vėliau jis buvo išverstas į graikų kalbą ir tapo kanonine Mato evangelija, kurią žinome šiandien.
Mokslinėje literatūroje ši aramėjiška Mato evangelijos versija dažnai apibūdinama kaip specifinis perdirbinys. Nors ji buvo struktūriškai ir turinio prasme labai artima kanoniniam tekstui, joje būta unikalių intarpų, kurie geriau atitiko žydų krikščionių teologinius poreikius.
Specifiniai žydiški akcentai
Išlikę fragmentai rodo, kad Nazariečių evangelija pasižymėjo tam tikrais archajiškais ir žydiškais niuansais, kurie graikiškame kanone buvo supaprastinti arba praleisti:
- Kalbinė aplinka: Tekste vartojami terminai ir posakiai buvo artimesni Palestinos aramėjų tarmei, kuria kalbėjo pats Jėzus ir jo mokiniai.
- Teisumo samprata: Daugiau dėmesio skirta santykiui su žydų religine tradicija ir pranašystėms, kurios įrodo Jėzaus kaip žydų laukto Mesijo statusą.
- Teksto skirtumai: Pavyzdžiui, pasakojime apie turtuolį, klausiantį apie amžinąjį gyvenimą, šis variantas pateikia detalesnę Jėzaus reakciją, pabrėžiant meilę artimui ir rūpestį vargšais.
Mokslinės diskusijos ir išvados
Šiuolaikiniai biblistai diskutuoja, ar Evangelium Nazaraeorum tikrai buvo Mato evangelijos pirmtakas, ar vėlesnis graikiško teksto vertimas atgal į aramėjų kalbą, pritaikant jį vietinei bendruomenei. Visgi faktas, kad Šv. Jeronimas asmeniškai lankėsi Berojoje (dab. Alepas, Sirija), kur nazariečiai jam leido nusirašyti šį tekstą, patvirtina didžiulę jo vertę ankstyvajai tradicijai.
Ši Nazariečių evangelija išliko gyva kaip liudijimas apie sudėtingą laikotarpį, kai krikščionybė dar nebuvo galutinai atsiskyrusi nuo savo žydiškų šaknų. Ji primena, kad pirmieji tikintieji Jėzaus mokymą priėmė ne tik per graikišką kultūrą, bet ir per gyvąją aramėjišką tradiciją.
Nazariečių evangelija
Nazariečių evangelija neišliko kaip atskiras rankraštis. Iki mūsų dienų išliko tik Bažnyčios Tėvų cituoti fragmentai, todėl čia pateikiamas tekstas yra visų žinomų išlikusių nuotrupų vertimas.
Paralelė Mt 2:13-15, 22-23
Jiems iškeliavus, štai Viešpaties angelas pasirodė Juozapui sapne, tardamas: „Kelkis, imk kūdikį bei jo motiną ir bėk į Egiptą. Pasilik ten, kol tau pasakysiu, nes Erodas ieškos kūdikio, norėdamas jį pražudyti.“
Jis atsikėlė, nakčia pasiėmė kūdikį bei motiną ir pasitraukė į Egiptą. Ten jis išbuvo iki Erodo mirties, kad išsipildytų Viešpaties žodžiai, pasakyti per pranašą: „Iš Egipto pašaukiau savo sūnų.“
Tačiau išgirdęs, kad Judėjoje vietoj savo tėvo Erodo karaliauja Archelajas, jis pabūgo ten vykti. Įspėtas sapne, jis pasitraukė į Galilėjos sritį, atėjo ir apsigyveno mieste, vadinamame Nazaretu, kad išsipildytų tai, kas buvo pasakyta per pranašus: „Jį vadins Nazarėnu.“
Papildymas tarp Mt 3:12 ir 3:13
„…o pelus jis sudegins neužgesinama ugnimi.“
Štai Viešpaties motina ir jo broliai jam kalbėjo: „Jonas Krikštytojas krikštija nuodėmėms atleisti; eikime ir mes pas jį krikštytis.“ Jis jiems tarė: „Kuo aš nusidėjau, kad man reikėtų jo krikšto? Nebent tai, ką tik pasakiau, yra nežinojimo nuodėmė.“
Tada Jėzus atėjo iš Galilėjos prie Jordano pas Joną, kad būtų jo pakrikštytas.
Variantas Mt 4:5-6
Tada velnias paėmė jį į Jeruzalę, pastatė ant šventyklos šelmens ir tarė jam: „Jei esi Dievo Sūnus, pulk žemyn, nes parašyta: „Jis lieps savo angelams tave saugoti“ ir „Jie nešios tave ant rankų, kad neužsigautum kojos į akmenį“.
Variantas Mt 5:21-22
Jėzus tarė: „Jūs girdėjote, kad protėviams buvo pasakyta: „Nežudyk“; o kas nužudo, turės atsakyti teisme. O aš jums sakau: kiekvienas, kuris pyksta ant savo brolio, turės atsakyti teisme; kas pasako savo broliui: „Raka!“, turės stoti prieš tarybą; o kas pasako: „Beproti!“, degs Gehenos ugnyje.“
Variantas Mt 6:9-13
Jėzus tarė: „Melskitės taip: Tėve mūsų danguje, teesie šventas tavo vardas. Teateinie tavo Karalystė. Teesie tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje. Duok mums šiandien mūsų rytojaus duonos. Ir atleisk mums mūsų skolas, kaip ir mes atleidžiame savo skolininkams. Ir nevesk mūsų į pagundą, bet gelbėk mus nuo piktojo.“
Variantas Mt 7:5
Jei esate mano prieglobstyje, bet nevykdote mano Tėvo danguje valios, aš atstumsiu jus nuo savo krūtinės.
Variantas Mt 10:16
„Štai aš siunčiu jus kaip avis tarp vilkų. Todėl būkite išmintingesni už žalčius ir neklastingi kaip balandžiai.“
Variantas Mt 11:12
Nuo Jono Krikštytojo dienų iki dabar Dangaus Karalystė kenčia prievartą, ir smurtininkai ją grobia.
Variantas Mt 11:25
Tuo metu Jėzus atsiliepė: „Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams.“
Papildymas Mt 12:9-13
Jis pasitraukė iš ten ir atėjo į jų sinagogą. Ir štai ten buvo žmogus su padžiūvusia ranka. Jis tarė: „Aš buvau mūrininkas, savo rankomis pelnantis pragyvenimą. Maldauju tave, Jėzau, grąžink man sveikatą, kad man nereikėtų gėdingai elgetauti maisto.“ Jie paklausė jį: „Ar galima šabo dieną gydyti?“, norėdami jį apkaltinti. Jis jiems atsakė: „Kas iš jūsų, turėdamas vieną avį, jeigu ji šabo dieną įkris į duobę, jos nečiuops ir neištrauks? Kiek gi vertingesnis už avį žmogus! Taigi šabo dieną galima daryti gera.“ Tuomet jis tarė tam žmogui: „Ištiesk ranką.“ Šis ištiesė, ir ji tapo sveika kaip ir kita.
Variantas Mt 12:39-40
Bet Jėzus jiems atsakė: „Pikta ir svetimaujanti karta reikalauja ženklo, bet jai nebus duota jokio kito ženklo, tik pranašo Jonos ženklas. Kaip Jona išbuvo tris dienas ir tris naktis banginio pilve, taip Žmogaus Sūnus išbus žemės širdyje.“
Variantas Mt 15:3-6
Jėzus jiems atsakė: „O kodėl jūs laužote Dievo įsakymą dėl savo tradicijos? Juk Dievas įsakė: „Gerbk savo tėvą ir motiną“ ir: „Kas piktžodžiauja tėvui ar motinai, mirtimi tenumanoma“. O jūs sakote: „Kas pasako tėvui ar motinai: „Tai, ką iš manęs galėjai gauti, yra korbanas (auka Dievui)“, tas neprivalo gerbti savo tėvo ar motinos.“ Taip jūs niekais pavertėte Dievo įsakymą dėl savo tradicijos.“
Variantas Mt 16:1-4
Atėjo fariziejų ir sadukiejų. Mėgindami jį, jie prašė parodyti ženklą iš dangaus. Jis jiems atsakė: „Pikta ir svetimaujanti karta reikalauja ženklo, bet jai nebus duota jokio kito ženklo, tik Jonos ženklas.“ Ir, palikęs juos, jis nuėjo.
Variantas Mt 16:15-17
Jis paklausė jų: „O kuo jūs mane laikote?“ Simonas Petras atsakė: „Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus.“ Jėzus jam tarė: „Palaimintas tu, Simonai, Jono sūnau! Nes ne kūnas ir kraujas tau tai apreiškė, bet mano Tėvas, kuris yra danguje.“
Variantas/Papildymas Mt 18:21-22
„Jei tavo brolis“, – sako Jėzus, – „nusideda tau žodžiu ir atsiprašo, priimk jį septynis kartus per dieną.“ Jo mokinys Simonas tarė jam: „Septynis kartus per dieną?“ Viešpats jam atsakė: „Sakau tau: iki septyniasdešimt septynių kartų. Nes net pranašuose, net po to, kai šventoji dvasia juos patepė, atsirasdavo nuodėmingos kalbos.“
Variantas/Papildymas Mt 19:14-24
Kitas turtuolis tarė jam: „Mokytojau, ką gero turiu daryti, kad gyvenčiau?“ Jis jam atsakė: „Žmogau, vykdyk įstatymą ir pranašus.“ Šis atsakė: „Aš juos įvykdžiau.“ Jis tarė jam: „Eik, parduok viską, ką turi, išdalyk vargšams ir ateik, sek paskui mane.“ Bet turtuolis pradėjo kasytis galvą, ir tai jam nepatiko. Ir Viešpats jam tarė: „Kaip gali sakyti: „Aš įvykdžiau įstatymą ir pranašus“? Juk įstatyme parašyta: „Mylėk savo artimą kaip save patį“, o štai daugybė tavo brolių, Abraomo sūnų, yra apsirengę mėšlu ir miršta iš bado, tuo tarpu tavo namai pilni gėrybių, ir iš jų niekas tiems žmonėms neatitenka.“ Ir atsigręžęs į Simoną, savo mokinį, sėdintį šalia, tarė: „Simonai, Jono sūnau, lengviau kupranugariui įlįsti pro adatos ausį, negu turtuoliui į Dangaus Karalystę.“
Variantas Mt 23:35
„Jūs žalčiai, angių išperos, kaip jūs ištrūksite iš pasmerkimo į pragarą? Todėl aš siunčiu pas jus pranašus, išminčius ir Rašto aiškintojus. Kai kuriuos iš jų jūs nužudysite ir nukryžiuosite, o kitus plaksite savo sinagogose ir persekiosite nuo miesto iki miesto, kad ant jūsų kristų visas teisingas kraujas, pralietas žemėje: nuo nekaltojo Abelio kraujo iki Zecharijo, Jojados sūnaus, kraujo, kurį jūs nužudėte tarp šventyklos ir aukuro. Iš tiesų sakau jums: visa tai ištiks šią kartą.“
Variantas Mt 25:14-30
„Nes bus kaip su žmogumi, kuris, išvykdamas į kelionę, pasišaukė tarnus ir patikėjo jiems savo turtą. Vienam jis davė penkis talentus, kitam du, trečiam vieną – kiekvienam pagal jo gabumus. Ir išvyko. Tas, kuris gavo penkis talentus, tuojau pat nuėjo ir iššvaistė turtą su paleistuvėmis ir fleitininkėmis. Tas, kuris gavo du talentus, uždirbo dar du. O tas, kuris gavo vieną, nuėjo, iškasė duobę žemėje ir paslėpė savo šeimininko pinigus.
Praėjus daug laiko, tų tarnų šeimininkas grįžo ir pradėjo su jais apyskaitą. […]
Atėjo tas, kuris buvo gavęs du talentus, atnešė kitus du ir tarė: „Šeimininke, davei man du talentus, štai uždirbau kitus du.“ Šeimininkas jam tarė: „Gerai, gerasis ir ištikimasis tarne! Buvai ištikimas mažuose dalykuose, aš tau pavesiu didelius. Eikš į savo šeimininko džiaugsmą.“
Atėjo ir tas, kuris buvo gavęs vieną talentą, ir tarė: „Šeimininke, aš žinojau, kad esi kietas žmogus: pjauni, kur nesėjai, ir renki, kur nebarstei. Pabijojęs nuėjau ir paslėpiau tavo talentą žemėje. Štai, turėk, kas tavo.“
Šeimininkas jam atsakė: „Blogasis ir tingusis tarne! Tu žinojai, kad aš pjaunu, kur nesėjau, ir renku, kur nebarsčiau? Taigi privalėjai atiduoti mano pinigus bankininkams, o aš sugrįžęs būčiau atsiėmęs juos su palūkanomis. Todėl atimkite iš jo talentą ir atiduokite tam, kuris turi keturis talentus. Nes kiekvienam, kas turi, bus duota, ir jis turės perteklių, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis turi. O šį niekam tikusį tarną išmeskite į kalėjimą. Ten bus verksmas ir dantų griežimas.“
Variantas Mt 26:73-74
Po valandėlės priėjo ten stovėjusieji ir sakė Petrui: „Tikrai ir tu esi vienas iš jų, nes tavo tarmė tave išduoda.“ Tada jis pradėjo neigti, prisiekinėti ir prakeikė save: „Aš nepažįstu to žmogaus.“
Papildymas Mt 27:16
Tada jie turėjo garsų kalinį, vadinamą Barabu, jų mokytojo sūnumi, kuris buvo nuteistas už maištą ir žmogžudystę.
Variantas Mt 27:51
Ir štai didžiulė šventyklos sąrama lūžo ir perskilo. Žemė sudrebėjo ir uolos ėmė skeldėti.
Papildymas Mt 27:65-66
Pilotais jiems tarė: „Jūs turite kareivių sargybą. Eikite ir saugokite, kaip išmanote.“ Ir jis davė jiems ginkluotų vyrų, kad šie sėdėtų tiesiai priešais urvą ir saugotų jį dieną bei naktį. Tad jie nuėjo ir pasirūpino kapo apsauga: užantspaudavo akmenį ir pastatė sargybą.
Neaiški vieta
Aš pasirinksiu sau šiuos dalykus: labai labai puikūs yra tie, kuriuos mano Tėvas, esantis danguje, man davė.