Tai skyrius, kuriame talpinami įvairūs dvasiniai tekstai, pamąstymai ir religinės įžvalgos.
Blombos urvo ochra (Blombos Cave, Blomboso ola) yra vienas svarbiausių ankstyvojo Homo sapiens simbolinio elgesio įrodymų, datuojamas maždaug 70–100 tūkstančių metų senumo laikotarpiu. Urvas yra Pietų Afrikos pietinėje pakrantėje, netoli Mossel Bėjaus, ir jame rasta įvairių artefaktų, rodančių, kad tuo metu gyvenę žmonės jau naudojo pigmentus, kūrė geometrinius ženklus ir gamino papuošalus. Tai konkretus archeologinis … [Skaityti toliau…]
Hohle Fels Venera (Venus of Hohle Fels, Venera iš Tuščiosios olos) yra viena seniausių žinomų žmogaus sukurtų moters figūrėlių, datuojama maždaug 35–40 tūkstančių metų senumo laikotarpiu. Ji rasta Hohle Fels oloje pietų Vokietijoje, Švabijos Alpių regione, ir priskiriama aurignacinei kultūrai – vienai pirmųjų Homo sapiens kultūrų Europoje. Figūrėlė išdrožta iš mamuto ilties, todėl yra ne … [Skaityti toliau…]
VIII a. viduryje, pačiame Omejadų kalifato centre – Damaske, krikščionių vienuolis ir teologas Jonas Damaskietis užbaigė savo grandiozinį veikalą „Žinių šaltinis“. Antrojoje jo dalyje, pavadintoje „Apie erezijas“ (lot. De Haeresibus, gr. Περὶ αἱρέσεων), pačiame šio sąrašo gale, jis aprašė reiškinį, kurį šiandien vadiname islamu, tačiau tuo metu jis buvo žinomas kitu vardu – izmailitų klaida. … [Skaityti toliau…]
„Apie erezijas“ (gr. Περὶ αἱρέσεων, lot. De Haeresibus, angl. On Heresies) yra antroji Jono Damaskiečio didžiojo veikalo „Žinių šaltinis“ (gr. Πηγή Γνώσεως, lot. Fons Scientiae, angl. The Fount of Knowledge) dalis. Ši knyga susideda iš trijų dalių: Dialectica, De Haeresibus ir De Fide Orthodoxa. „Apie erezijas“ eina būtent viduryje — po filosofinių apibrėžimų ir prieš … [Skaityti toliau…]
Šv. Jono Damaskiečio palikimas – tai teologiniai tekstai ir ištisa intelektualinė tvirtovė, pastatyta pačiame Arabų kalifato įkarštyje. Jo svarbiausias veikalas, tapęs krikščioniškosios minties ašimi, lotyniškai vadinamas Fons Scientiae, originalo kalba (graikiškai) – Πηγή Γνώσεως (Pēgē gnōseōs), angliškai – The Fount of Knowledge, o lietuviškai paprastai įvardijamas kaip Žinių šaltinis (arba Išminties šaltinis). Šią „teologijos enciklopediją“ … [Skaityti toliau…]
Žmonijos istorijoje netrūksta utopijų vizijų, tačiau viena šiurpiausių pamokų apie tai, kas nutinka pasiekus „absoliutų komfortą“, atėjo ne iš filosofų traktatų, o iš Merilando valstijos laboratorijų. Šis eksperimentas, žinomas kaip „Visata 25“ (Universe 25), tapo veidrodžiu, kuriame šiandienos visuomenė vis dažniau pamato savo pačios dvasinio sąstingio bruožus. Pavadinimas „Visata 25“ tiesiog nurodo eilės numerį – … [Skaityti toliau…]
Yajurveda yra viena iš keturių pagrindinių hinduizmo Vedų, laikoma šventąja dėl savo ryšio su dieviškąja išmintimi ir ritualų tradicija. Yajurveda (sanskrito k. यजुर्वेद, „aukojimo žinių Veda“) yra šventasis hinduizmo tekstas, sudarytas apie 1200–1000 m. pr. Kr. Jos pavadinimas kilęs iš žodžių yajus („aukojimo formulė“) ir veda („žinojimas“), atspindinčių pagrindinį tikslą – pateikti giesmes, mantras ir … [Skaityti toliau…]
VII a. viduryje, arabų užkariavimams pasiekus Siriją ir Mesopotamiją, krikščionių bendruomenės susidūrė su nauja politine ir religine realybe. Vienas ankstyviausių šio susidūrimo liudijimų yra tekstas, originalo sirų kalba vadinamas Egarta d‑Mar Yuhannon d‑Sedreh (arba Egarta d‑Yuhannon Patriarqa, taip pat Mamlālā d‑Yoḥannan d‑Sedre). Lotyniškoje mokslinėje tradicijoje jis žinomas kaip Homilia Ioannis Sedrensis, Epistula Ioannis Sedrensis, Disputatio … [Skaityti toliau…]
„Aleksandro romanas“ (Pseudo‑Callisthenes Alexander Romance) – tai vienas keisčiausių ir įtakingiausių senovės kūrinių, nors jis niekada nebuvo nei istorinis šaltinis, nei religinis kanonas. Tai fantastinis pasakojimas apie Aleksandrą Didįjį, parašytas graikų kalba (Ἀλεξάνδρου τοῦ Μακεδόνος πράξεις καὶ βίος) maždaug II–III amžiuje po Kristaus. Autorius nežinomas, todėl tradiciškai vadinamas Pseudo‑Kalistenas – tarsi netikras Aleksandro istorikas. Šis … [Skaityti toliau…]
Daugelio bažnyčių, cerkvių, šventyklų ir kitų religinių pastatų stogai ar kupolai, vadinami „auksiniais“, žavi savo spindesiu ir kelia klausimų: ar tai tikras auksas, ir ar tokia puošyba atitinka religijos dvasią, ar tai tik pompastika ir prabanga? Ar tai tikras auksas? „Auksiniai“ stogai ne visada padengti grynu auksu. Dažnai naudojama aukso lapeliai (gold leaf) – ploni … [Skaityti toliau…]
„Pseudo‑Metodijaus Apokalipsė“ (lot. Apocalypsis Pseudo‑Methodii, gr. Ἀποκάλυψις Ψευδομεθοδίου, angl. Apocalypse of Pseudo‑Methodius) – vienas įtakingiausių viduramžių politinės eschatologijos paminklų, akademinėje aplinkoje dažnai vadinamas ir „Sirų apokalipse“. Nors tekstas ilgą laiką buvo priskiriamas kankiniui šv. Metodijui iš Olimpų (mirė apie 311 m.), šiandien tvirtai sutariama, kad tai VII a. pabaigos pseudoniminis kūrinys. Jo autorius – anoniminis … [Skaityti toliau…]
Kunigo ordinacijos priesaika turi šaknis ankstyvojoje krikščionybėje, kai įšventinamieji kunigai prieš bendruomenę ir vyskupą pasižadėdavo ištikimai vykdyti savo tarnystę. Pirmieji panašių pažadų paminėjimai randami jau III–IV amžiaus Bažnyčios apeigynuose. Viduramžiais priesaika buvo įtraukta į Pontificale Romanum – oficialų katalikų Bažnyčios šventimų apeigyną, kuris iki šiol naudojamas. Priesaiką duoda diakonas, kuris per ordinacijos apeigas yra šventinamas … [Skaityti toliau…]