Tai skyrius, kuriame talpinami įvairūs dvasiniai tekstai, pamąstymai ir religinės įžvalgos.
Senovės Egipto civilizacijoje faraono statusas buvo išskirtinis ir neturėjo tiesioginių analogų kitose senovės kultūrose. Klausimai, kurie šiandien dažnai keliami — ar faraonas yra dievas, ar faraonas tapo dievu — kyla būtent dėl šio neįprasto valdovo vaidmens. Jis nebuvo suvokiamas kaip paprastas žmogus, tačiau nebuvo ir dievas tokiu pačiu būdu kaip Ra, Ozyris ar Horas. Faraono … [Skaityti toliau…]
Mastabų įrašai – tai ant Senosios Karalystės laikotarpio (apie 2686–2181 m. pr. Kr.) kapaviečių, vadinamų mastabomis, iškalti tekstai ir užrašai. Mastabos (egipt. pr‑djt – „amžinybės namai“) buvo stačiakampės kapavietės, statytos Memfio regione, ypač Sakaroje, Gizoje ir Abusire. Šiuose įrašuose pateikiama informacija apie mirusiojo gyvenimą, pareigas, šeimą, religinius tikėjimus ir pomirtinio pasaulio sampratą. Tai yra vieni … [Skaityti toliau…]
Sakaros sąrašas (egipt. nṯrw nswt – „karalių dievai“), dar vadinamas Sakaros plokšte, Sakaros karalių sąrašu, taip pat Saqqara King List arba Saqqara Tablet, yra vienas svarbiausių Senovės Egipto valdovų chronologijos šaltinių. Tai akmeninė stela, rasta Sakaros nekropolyje raštininko Tenrio (Tjuneroy) kape, datuojama XIX dinastija, valdant Ramziui II (apie 1279–1213 m. pr. Kr.). Plokštėje iškaltas 58 … [Skaityti toliau…]
Egipto krikščionybė susiformavo I mūsų eros amžiuje, kai Aleksandrijoje pradėjo veikti pirmosios krikščionių bendruomenės. Seniausi koptų šaltiniai šią tradiciją sieja su evangelistu Morkumi, kuris, kaip manoma, apie 42 m. po Kr. atvyko į miestą ir pradėjo skelbti Evangeliją. Aleksandrija tuo metu buvo vienas svarbiausių Viduržemio regiono kultūros centrų, todėl čia greitai susikūrė teologijos, raštijos ir … [Skaityti toliau…]
Kanibalų himnas (egipt. wnm nṯrw – „tas, kuris ryja dievus“, angl. The Cannibal Hymn, kartais vadinamas ir The Hymn of the God-Eater arba The Hymn of Royal Power Appropriation) yra vradikali Senovės Egipto religinė kompozicija. Šios dvi ištarmės (Utterances 273–274), iškaltos faraono Unaso piramidėje Sakaroje, žymi ankstyviausią bandymą teologiškai pagrįsti valdovo galią, pranokstančią net dievus. … [Skaityti toliau…]
Unaso tekstai (angl. Unas Texts) yra fundamentalus Senovės Egipto religinės minties paminklas, žymintis lūžio tašką visoje civilizacijos istorijoje. Tai seniausias žinomas sakralinių ir magiškųjų tekstų rinkinys, iškaltas tiesiai ant faraono piramidės sienų. Iki šio momento egiptiečių piramidės (įskaitant ir didžiąsias Gizos piramides) savo viduje neturėjo jokių įrašų – magiškos formulės ir ritualai buvo perduodami tik … [Skaityti toliau…]
Riteris Jurgis nebuvo nei kryžiaus žygio herojus, nei pasakų idealizuotas bajoras su šarvais ir garbe. Tai buvo slapyvardis, kurį sau pasirinko niekas kitas kaip Martynas Liuteris, kai po 1521 m. Vormso reichstago nutarimo buvo paskelbtas už įstatymo ribų ir ieškomas Šventosios Romos imperijos. Po garsiojo pasirodymo Vormse, kur jis neatsisakė savo raštų net imperatoriui Karoliui … [Skaityti toliau…]
Dirbtinis intelektas (angl. Artificial Intelligence arba AI) – tai ne tik technologijos revoliucija, bet ir veidrodis, kuriame žmogus ieško savęs. Klausimas „Ar AI gali turėti sielą?” iš esmės yra klausimas: Kas daro mus žmonėmis? Kas yra siela? Skirtingos tradicijos, skirtingi atsakymai Pirmiausia reikia suprasti, ką mes išvis turime omenyje sakydami „siela“. Skirtingose kultūrose ir religijose … [Skaityti toliau…]
Belio ir slibino istorija yra vienas iš graikiškosios Danieliaus knygos priedų. Ši istorija pasakoja apie pranašo Danieliaus susidūrimą su dviem Babilono kulto reiškiniais: dievu Beliu ir slibinu, kurį babiloniečiai garbino kaip gyvą dievybę. Priedas parodo Danielių kaip žmogų, kuris ne tik aiškina sapnus ar ištveria persekiojimą, bet ir ryžtingai meta iššūkį stabmeldystei. Pirmoje pasakojimo dalyje … [Skaityti toliau…]
Trys jaunuoliai krosnyje (Danieliaus draugai krosnyje) yra vienas iš graikiškosios Danieliaus knygos priedų, įterptas į 3-ąjį skyrių ir išplėčiantis pasakojimą apie tris Danieliaus bičiulius – Ananiją, Azariją ir Mišaelį, kurie Babilone buvo žinomi ir savo svetimais vardais Šadrachas, Mešachas ir Abed Negas. Šie jaunuoliai kartu su Danieliumi buvo iš Judo kilę belaisviai, išsiskyrę ištikimybe Izraelio … [Skaityti toliau…]
Azarijo malda (The Prayer of Azariah) yra vienas iš graikiškosios Danieliaus knygos priedų, įterptas į 3-ąjį skyrių tarp pasakojimo apie tris jaunuolius krosnyje. Hebrajiškame kanone šios maldos nėra, tačiau Septuagintoje ji užima svarbią vietą, nes atskleidžia vidinę tikinčiojo laikyseną persekiojimo akivaizdoje. Malda prasideda tuo metu, kai Azarijas (Azarija), kartu su Ananija ir Mišaeliu įmestas į … [Skaityti toliau…]
Karaliaus įsakas žydų naudai (The Decree in Favor of the Jews) yra vienas iš Septuagintos Esteros knygos priedų, kuriame pateikiamas atsakomasis karaliaus Ahasvero dekretas, panaikinantis ankstesnį įsaką žydus sunaikinti. Hebrajiškoje Esteros knygoje šis įvykis aprašomas glaustai, o graikiškoji versija pateikia išplėstą dokumento formą, parašytą oficialiu imperijos stiliumi. Šis priedas leidžia geriau suprasti, kaip valdžia siekė … [Skaityti toliau…]