Fatimos apsireiškimai

Fatimos apsireiškimai, įvykę 1917 m. Portugalijoje, yra vieni žymiausių ir įtakingiausių Mergelės Marijos apsireiškimų katalikų tikėjime. Šie įvykiai, kai Marija pasirodė trims piemenukams – Liucijai Santos bei jos pusbroliams Jacintai ir Pranciškui Marto – turėjo didžiulę įtaką XX a. katalikybei, ypač pabrėždami maldos, atgailos ir atsivertimo svarbą. Fatimos žinia, lydima stebuklų ir pranašiškų paslapčių, paveikė … [Skaityti toliau…]

Kunigas, kuris nustatė, kad visata plečiasi

Didysis sprogimas (Big Bang) yra šiuolaikinės kosmologijos teorija, teigianti, kad Visata turėjo pradžią ir išsiplėtė iš itin tankios ir karštos būsenos. Šios teorijos autorius yra belgų kunigas ir fizikas Georges Lemaître (Džordžas Lemetras), kuris 1927 m. pirmasis matematiškai apskaičiavo, kad Visata plečiasi ir turi pradžios momentą. Tai buvo mokslinis darbas, paremtas Einsteino bendrosios reliatyvumo teorijos … [Skaityti toliau…]

Qafzeh ir Skhul laidojimo ritualai

Qafzeh ir Skhul laidojimo ritualai (Qafzeh, Skhul) yra vieni seniausių žinomų žmonių palaidojimo pavyzdžių, datuojami maždaug 90–120 tūkstančių metų senumo laikotarpiu. Abu radiniai aptikti dabartinio Izraelio teritorijoje, o juose rasti Homo sapiens palaikai rodo, kad ankstyvieji žmonės jau turėjo aiškiai apibrėžtą elgesį, susijusį su mirusiųjų tvarkymu. Tai nėra atsitiktiniai kaulų telkiniai ar natūralūs procesai – … [Skaityti toliau…]

Blombos urvo ochra (Blombos Cave)

Blombos urvo ochra (Blombos Cave, Blomboso ola) yra vienas svarbiausių ankstyvojo Homo sapiens simbolinio elgesio įrodymų, datuojamas maždaug 70–100 tūkstančių metų senumo laikotarpiu. Urvas yra Pietų Afrikos pietinėje pakrantėje, netoli Mossel Bėjaus, ir jame rasta įvairių artefaktų, rodančių, kad tuo metu gyvenę žmonės jau naudojo pigmentus, kūrė geometrinius ženklus ir gamino papuošalus. Tai konkretus archeologinis … [Skaityti toliau…]

Hohle Fels Venera

Hohle Fels Venera (Venus of Hohle Fels, Venera iš Tuščiosios olos) yra viena seniausių žinomų žmogaus sukurtų moters figūrėlių, datuojama maždaug 35–40 tūkstančių metų senumo laikotarpiu. Ji rasta Hohle Fels oloje pietų Vokietijoje, Švabijos Alpių regione, ir priskiriama aurignacinei kultūrai – vienai pirmųjų Homo sapiens kultūrų Europoje. Figūrėlė išdrožta iš mamuto ilties, todėl yra ne … [Skaityti toliau…]

Kas yra izmailitai?

VIII a. viduryje, pačiame Omejadų kalifato centre – Damaske, krikščionių vienuolis ir teologas Jonas Damaskietis užbaigė savo grandiozinį veikalą „Žinių šaltinis“. Antrojoje jo dalyje, pavadintoje „Apie erezijas“ (lot. De Haeresibus, gr. Περὶ αἱρέσεων), pačiame šio sąrašo gale, jis aprašė reiškinį, kurį šiandien vadiname islamu, tačiau tuo metu jis buvo žinomas kitu vardu – izmailitų klaida. … [Skaityti toliau…]

Apie erezijas (De Haeresibus)

„Apie erezijas“ (gr. Περὶ αἱρέσεων, lot. De Haeresibus, angl. On Heresies) yra antroji Jono Damaskiečio didžiojo veikalo „Žinių šaltinis“ (gr. Πηγή Γνώσεως, lot. Fons Scientiae, angl. The Fount of Knowledge) dalis. Ši knyga susideda iš trijų dalių: Dialectica, De Haeresibus ir De Fide Orthodoxa. „Apie erezijas“ eina būtent viduryje — po filosofinių apibrėžimų ir prieš … [Skaityti toliau…]

Žinių šaltinis (Fons Scientiae)

Šv. Jono Damaskiečio palikimas – tai teologiniai tekstai ir ištisa intelektualinė tvirtovė, pastatyta pačiame Arabų kalifato įkarštyje. Jo svarbiausias veikalas, tapęs krikščioniškosios minties ašimi, lotyniškai vadinamas Fons Scientiae, originalo kalba (graikiškai) – Πηγή Γνώσεως (Pēgē gnōseōs), angliškai – The Fount of Knowledge, o lietuviškai paprastai įvardijamas kaip Žinių šaltinis (arba Išminties šaltinis). Šią „teologijos enciklopediją“ … [Skaityti toliau…]

Rojus, virtęs karstu (Visata 25)

Žmonijos istorijoje netrūksta utopijų vizijų, tačiau viena šiurpiausių pamokų apie tai, kas nutinka pasiekus „absoliutų komfortą“, atėjo ne iš filosofų traktatų, o iš Merilando valstijos laboratorijų. Šis eksperimentas, žinomas kaip „Visata 25“ (Universe 25), tapo veidrodžiu, kuriame šiandienos visuomenė vis dažniau pamato savo pačios dvasinio sąstingio bruožus. Pavadinimas „Visata 25“ tiesiog nurodo eilės numerį – … [Skaityti toliau…]

Yajurveda: aukojimo žinių Veda

Yajurveda yra viena iš keturių pagrindinių hinduizmo Vedų, laikoma šventąja dėl savo ryšio su dieviškąja išmintimi ir ritualų tradicija. Yajurveda (sanskrito k. यजुर्वेद, „aukojimo žinių Veda“) yra šventasis hinduizmo tekstas, sudarytas apie 1200–1000 m. pr. Kr. Jos pavadinimas kilęs iš žodžių yajus („aukojimo formulė“) ir veda („žinojimas“), atspindinčių pagrindinį tikslą – pateikti giesmes, mantras ir … [Skaityti toliau…]

Jono iš Sedros laiškas

VII a. viduryje, arabų užkariavimams pasiekus Siriją ir Mesopotamiją, krikščionių bendruomenės susidūrė su nauja politine ir religine realybe. Vienas ankstyviausių šio susidūrimo liudijimų yra tekstas, originalo sirų kalba vadinamas Egarta d‑Mar Yuhannon d‑Sedreh (arba Egarta d‑Yuhannon Patriarqa, taip pat Mamlālā d‑Yoḥannan d‑Sedre). Lotyniškoje mokslinėje tradicijoje jis žinomas kaip Homilia Ioannis Sedrensis, Epistula Ioannis Sedrensis, Disputatio … [Skaityti toliau…]

Aleksandro romanas

„Aleksandro romanas“ (Pseudo‑Callisthenes Alexander Romance) – tai vienas keisčiausių ir įtakingiausių senovės kūrinių, nors jis niekada nebuvo nei istorinis šaltinis, nei religinis kanonas. Tai fantastinis pasakojimas apie Aleksandrą Didįjį, parašytas graikų kalba (Ἀλεξάνδρου τοῦ Μακεδόνος πράξεις καὶ βίος) maždaug II–III amžiuje po Kristaus. Autorius nežinomas, todėl tradiciškai vadinamas Pseudo‑Kalistenas – tarsi netikras Aleksandro istorikas. Šis … [Skaityti toliau…]