Tekstai

Devynioliktojo amžiaus pabaigoje, vaikščiodamas po Sils-Marijos Alpes Šveicarijoje, vokiečių filosofas Friedrichas Nietzsche suformavo vieną šiurpiausių ir labiausiai pranašiškų savo filosofijos koncepcijų. Veikale „Taip kalbėjo Zaratustra“ (Also sprach Zarathustra, parašytas 1883–1885 m.), jis pristatė Paskutinį žmogų (Der letzte Mensch) – būtybę, kuri yra visiška priešingybė jo išsvajotam Antžmogiui (Übermensch). Jei Antžmogis yra kūrėjas, peržengiantis savo ribas, … [Skaityti toliau…]

Ketvirtojo amžiaus pabaigoje Sirijos ir Mažosios Azijos krikščionių bendruomenėse pasirodė grupė, kurią aplinkiniai praminė entuziastais (gr. Enthousiastai – „įkvėptieji“ arba „tie, kuriuose mąsto Dievas“). Šis pavadinimas nebuvo savivardis – tai buvo aplinkinių reakcija į jų neįprastą, dažnai ekstatišką elgesį. Šventasis Epifanijus Salaminietis savo veikale „Panarion“ (80 skyriuje) entuziastus tapatina su mesalijonais (euchitais), tačiau pabrėžia būtent … [Skaityti toliau…]

Šv. Irenėjus Lionietis (Irenaeus Lugdunensis) apie 180 metus parašė vieną svarbiausių ankstyvosios krikščionybės teologinių veikalų – „Adversus Haereses“ (Prieš erezijas). Šis penkių knygų traktatas yra pirmasis išsamus bandymas sistemingai aprašyti ir paneigti įvairias II amžiuje paplitusias gnostines mokyklas, ypač valentinijonus, basilidininkus, simonininkus ir kitas Kristaus vardu prisidengusias, bet nuo apaštalinės tradicijos nutolusias grupes. Irenėjus, būdamas … [Skaityti toliau…]

Epifanijus Salaminietis, kurio veikalas „Panarion“ (gr. Πανάριον, pažodžiui „vaistinėlė“ arba „vaistų dėžė“) yra vienas didžiausių ir išsamiausių IV amžiaus krikščioniškosios literatūros kūrinių, skirtų erezijų aprašymui ir jų paneigimui. Pats autorius, Kipro Konstantijos vyskupas Epifanijus, veikalo pradžioje paaiškina, kad erezijos yra tarsi dvasiniai nuodai, o jo knyga – priešnuodžių rinkinys, skirtas apsaugoti tikinčiuosius nuo klaidamokslių. Šis … [Skaityti toliau…]

Gnostinėje teologijoje Pirmoji Mintis (gr. Ἔννοια, Ennoia) yra pirmasis dieviškasis emanacijos aktas, kylantis iš aukščiausiojo Dievo, vadinamo Begalybe arba Monada. Tai nėra abstrakti idėja, bet gyva, asmeninė dvasinė būtybė — Dievo savirefleksija, iš kurios sklinda visa dvasinė tikrovė. Ennoia yra pirmasis Dievo „žingsnis“ į išorę, pirmasis šviesos spindulys, iš kurio vėliau kyla eonai, pleroma ir … [Skaityti toliau…]

Tarp ankstyvojo krikščioniškojo pasaulio paraščių egzistavo tekstas, kurio šiandien nebeturime, tačiau kurio šešėlis nuolat išnyra iš Bažnyčios Tėvų raštų. Tai vadinamoji Elkasajo knyga (lot. Liber Elkesai, graik. τὸ βιβλίον Ἐλκεσαΐ), paslaptingas II–III amžiaus apreiškimo tekstas, kurį naudojo elkesaitai – judaizuojanti krikščionių bendruomenė, veikusi Sirijoje, Arabijoje ir Mesopotamijoje. Ši knyga niekada nebuvo įtraukta į kanoną, tačiau … [Skaityti toliau…]

Penktojo amžiaus pradžioje Konstantinopolis buvo krikščioniškojo pasaulio centras, kuriame politinės intrigos pynėsi su giliais teologiniais ginčais. 428 metais į šio miesto patriarcho sostą sėdo iš Antiochijos atvykęs vienuolis Nestorijus (Nestorius). Jis garsėjo puikiomis iškalbos dovanomis, tačiau netrukus jo pamokslai sukėlė neregėtą audrą. Nestorijus pabandė atsakyti į klausimą, kuris kankino daugelį: kaip Jėzus gali būti ir … [Skaityti toliau…]

Antrajame amžiuje krikščionybė dar tik ieškojo savo galutinės formos, o Romos gatvėse ir intelektualų rateliuose skambėjo vardas, kuris galėjo pakeisti visą Bažnyčios istoriją. Tas žmogus buvo Valentinas (Valentinus), kilęs iš Egipto ir išsilavinimą gavęs Aleksandrijoje. Jis buvo toks charizmatiškas ir iškalbingas, kad netgi pretendavo tapti Romos vyskupu. Tačiau pralaimėjęs rinkimus, Valentinas pasuko kitu keliu ir … [Skaityti toliau…]

Religinės motyvacijos muzika – tai tiek liturginiai giesmės, tiek modernūs žanrų mišiniai, kuriuose atsispindi tikėjimo paieškos, dvasiniai klausimai ar tiesioginis garbinimas. Štai esminiai kūriniai, kurie palietė širdis ir liko kultūros pavelde: 1. „Messiah“ (1741) Autorius: Georg Friedrich HändelOratorija, kurioje garsiausias fragmentas – „Hallelujah Chorus“, tapęs simboliu dėkingumui Dievui. Händelio kūrinys perteikia Kristaus gyvenimą nuo gimimo … [Skaityti toliau…]

Advento penktadieniai – tai ypatingos dienos, kai tikintieji kviečiami į tylą, pasninką ir dvasinį susikaupimą, laukdami Kristaus gimimo. Nors šie penktadieniai nėra tokie griežti kaip Gavėnios metu, jie išlaiko atgailos ir susilaikymo dvasią, kuri yra viso Advento esmė. Kada būna Advento penktadienis? Adventas prasideda ketvirtą sekmadienį prieš Kalėdas, todėl priklausomai nuo metų, jame gali būti … [Skaityti toliau…]

„Dievas davė rankas – pats dirbk, o ne lauk stebuklo“ – ši lietuviška patarlė primena, kad žmogus yra aktyvus Dievo kūrybos dalyvis, o ne tik pasyvus stebuklų laukiantis stebėtojas. Posakis akcentuoja labai svarbų dvasinį principą – pasitikėjimas Dievu ir Jo malonėmis nereiškia, jog turime atsisakyti pastangų ar veiksmų savo gyvenime. Biblijoje aiškiai atsispindi šis principas: … [Skaityti toliau…]

613 įsakymų (hebr. תרי״ג מצוות – taryag micvot) yra tradicinis judaizmo mokymas, teigiantis, kad Tora apima 613 dieviškų nurodymų, skirtų Izraelio tautos gyvenimui reguliuoti. Šis skaičius nėra pačioje Toroje įvardytas tiesiogiai; jis atsirado rabinų interpretacinėje tradicijoje, ypač II–VIII a. laikotarpiu, kai buvo sisteminamas įsakymų turinys ir jų teologinė reikšmė. Skaičius 613 tapo kanoniniu daugiausia dėl … [Skaityti toliau…]