Tekstai

Etiopija, viena seniausių krikščioniškų valstybių pasaulyje, savo dvasinėje širdyje saugo unikalų lobį – Biblijos kanoną, vadinamą Mäṣḥafä Qeddusān (መጽሐፍ ቅዱስ, „Šventieji Raštai“), tarptautiniuose šaltiniuose žinomą kaip Ethiopian Biblical Canon, Ethiopian Orthodox Biblical Canon, Ethiopian Orthodox Tewahedo Canon arba tiesiog Etiopų kanonas. Šis tekstas nėra tiesiog įprastas Šventojo Rašto leidimas; tai didžiausias krikščioniškojo pasaulio kanonas, kurį … [Skaityti toliau…]

Mahajanos budistų kanonas – tai monumentalus šventųjų tekstų rinkinys, sudarantis Rytų Azijos budizmo (Kinijos, Japonijos, Korėjos, Vietnamo) doktrininį pagrindą. Jis žinomas įvairiais vardais: Mahajanos budistų kanonas, Didysis raštų lobynas, Didžioji sutrų saugykla, Dàzàngjīng (大藏经, tariama: dadzangdzing), Daizōkyō (大蔵経, tariama: daidzokiō), taip pat Rytų Azijos budistinis kanonas. Visi šie pavadinimai nurodo tą patį didžiulį tekstyną, kurio … [Skaityti toliau…]

Šventoji kongregacija De Propaganda Fide, įsteigta 1622 m. popiežiaus Grigaliaus XV bule Inscrutabili Divinae, buvo pagrindinė Romos katalikų bažnyčios institucija, atsakinga už misijų veiklą ir katalikybės plėtrą visame pasaulyje. XVII a. jos išleistos instrukcijos, dažnai slaptos, buvo skirtos misionieriams, dirbantiems nekrikščioniškuose kraštuose, siekiant apeiti vietos valdžias ir efektyviai skleisti tikėjimą. Šios gairės, dabar viešai studijuojamos … [Skaityti toliau…]

Samsonas nuo pat gimimo buvo pažadėtas Dievui. Jo motina, iki tol nevaisinga, sulaukė angelo apsilankymo. Tas angelas pasakė, kad jos sūnus bus naziriejus – žmogus, pasišventęs Viešpačiui. Naziriejui galiojo griežtos taisyklės: negerti vyno, neliesti nieko mirusio ir – svarbiausia – niekada nekirpti plaukų. Tai nebuvo tiesiog keistas įžadas. Tai buvo ženklas, kad Samsonas priklauso ne … [Skaityti toliau…]

Biblijoje medžiai reiškia gyvybę, Dievo palaiminimą, vaisingumą ir dvasinį augimą. Jie vaizduojami kaip Dievo kūrinijos grožio ir Jo rūpesčio žmogumi ženklai. Medžiai teikė maistą, pavėsį ir medieną, todėl buvo gyvybiškai svarbūs senovės Artimųjų Rytų visuomenėms. Dvasiškai medžiai simbolizuoja teisumą (Ps 1, 3: „Jis yra kaip medis, pasodintas prie vandens srovių“), Dievo karalystę (Mt 13, 31–32, … [Skaityti toliau…]

Nuo ankstyvųjų laikų krikščionybėje buvo laikomasi požiūrio, kad žmogaus kūnas po mirties turėtų būti palaidotas žemėje, laukiant prisikėlimo dienos. Ši tradicija remiasi Šventojo Rašto mokymu, kuris aiškiai parodo, kad kūnas nėra tik laikinas indas, bet ir Dievo kūrinys, kuris bus atnaujintas per Kristaus pažadėtą prisikėlimą. Biblijoje dažnai kartojama mintis, kad žmogus yra sukurtas iš žemės … [Skaityti toliau…]

Sikhizmo religijoje šventraštis nėra tik knyga ar tekstų rinkinys. Tai centrinė figūra, laikoma gyvu, amžinuoju dvasiniu mokytoju. Shri Guru Granth Sahib (tariama Šri Guru Grant Sahib) yra sikhų dvasinės tapatybės ašis, jų etikos, metafizikos ir gyvenimo būdo pamatas. Tai vienintelis pasaulio religinis tekstas, kurį jo išpažinėjai traktuoja kaip asmenybę, turinčią aukščiausią autoritetą. Knygos gimimas: Nuo … [Skaityti toliau…]

Vienos ir Liono bažnyčių laiškas (gr. Ἐπιστολὴ τῶν ἐκκλησιῶν Βιέννης καὶ Λουγδούνου, lot. Epistola Ecclesiarum Viennensis et Lugdunensis, angl. Letter of the Churches of Vienne and Lyons) yra vienas seniausių ir labiausiai sukrečiančių ankstyvosios krikščionybės dokumentų. Tai liudytojų pasakojimas apie 177 m. po Kr., valdant imperatoriui Markui Aurelijui, vykusius žiaurius krikščionių persekiojimus Galijoje (dabartinė Prancūzija). … [Skaityti toliau…]

Estijos religijos istorija yra unikali, nes šalis per amžius patyrė daugybę kultūrinių ir dvasinių įtakų. Seniausiais laikais vietiniai gyventojai praktikavo pagoniškas apeigas, kuriose buvo garbinami gamtos reiškiniai, dvasios ir protėviai. Tikėjimas buvo glaudžiai susijęs su gyvenimo ritmu, žemdirbyste ir bendruomenės papročiais. Krikščionybė Estijoje pradėjo plisti XII–XIII amžiuje, kai į regioną atvyko Livonijos ordinas ir danų … [Skaityti toliau…]

Trečiojo amžiaus Roma buvo tikras religinis katilas, kuriame virė ne tik oficialus krikščionių mokymas, bet ir dešimtys paslaptingų, mistinių ir dažnai radikalių grupių. Šio chaoso sūkuryje stovėjo viena griežčiausių ir intelektualiausių ano meto figūrų – Hipolitas Romietis (apie 170–235 m.). Jo monumentalus veikalas „Visų erezijų paneigimas“ (gr. Κατὰ πασῶν αἱρέσεων ἔλεγχος, lot. Refutatio Omnium Haeresium, … [Skaityti toliau…]

Nors traktatas „De Mundo“ (liet. Apie visatą, gr. Περὶ Κόσμου, lot. De Mundo, angl. On the Universe, pranc. Du monde, vok. Über das Weltall, it. Del mondo) ilgą laiką puošėsi Aristotelio vardu, šiandien mokslininkai sutaria: tai buvo meistriškas „mokslinis populiarinimas“, parašytas greičiausiai tarp I a. pr. m. e. ir II a. m. e. Tai nebuvo … [Skaityti toliau…]

Ankstyvosios krikščionybės amžiais kova dėl „teisingo tikėjimo“ vyko ne laboratorijose, o raštinėse ir prie sakyklų. Traktatas „Prieš aštuonias erezijas“ – graikiškai Κατὰ ὀκτὼ αἱρέσεων, lotyniškai Contra Octo Haereses, taip pat vadinamas De Octo Haeresibus – tai paslaptingas, tik fragmentais mus pasiekęs dokumentas, priskiriamas Ireniejui Lioniečiui (II a. pab.). Nors Ireniejus geriausiai žinomas dėl savo milžiniško … [Skaityti toliau…]