ai vienas drąsiausių ir labiausiai prieštaringų XVII a. filosofinių veikalų. Baruchas (Benediktas) Spinoza (1632–1677), olandų žydų kilmės filosofas, jį parašė lotyniškai ir anonimiškai, nes puikiai suprato, kad tekstas sukels audringą reakciją. Leidinyje net ant viršelio buvo nurodyta klaidinga leidimo vieta ir leidėjas – viskas dėl saugumo.
Tractatus Theologico-Politicus buvo skirtas paaiškinti religijos ir politikos santykį bei apginti minties laisvę. Pagrindinės idėjos:
- Biblijos interpretacija: Spinoza teigė, kad Bibliją reikia skaityti kaip istorinį dokumentą, sukurtą žmonių, turintį įvairių autorių, redaktorių, net klaidų. Ji nėra Dievo „tiesioginė kalba“. Tai buvo radikalus požiūris, nes iki tol Raštas laikytas neklystamu.
- Pranašystės: jis aiškino, kad pranašai buvo ne antgamtinių vizijų turėtojai, o paprasti žmonės, perteikę moralines idėjas savo amžiaus kalba ir vaizdiniais.
- Religiniai autoritetai: Spinoza kritikavo dvasininkus, kurie manipuliuoja tikėjimu, kad išlaikytų valdžią. Jo nuomone, religija dažnai naudojama politinei kontrolei.
- Valstybė ir laisvė: jis pabrėžė, kad pilietinė valdžia turi būti aukščiau už religines institucijas. Tik valstybė užtikrina taiką, o tikėjimo klausimai yra asmens sąžinės reikalas.
- Minties laisvė: žmogui turi būti leista mąstyti ir kalbėti laisvai, nes be šios laisvės nei valstybė, nei mokslas negali klestėti. Spinoza tvirtino, kad laisvas mąstymas nėra pavojus tikėjimui ar politikai, bet jų garantija.
Spinoza rašė ramiai, sistemingai, filosofiniu tonu, tačiau pats turinys buvo sprogstamas. Jis sujungė filologinę Biblijos analizę, istorinius pavyzdžius, loginius argumentus. Veikale juntamas Renesanso humanizmo, Reformacijos ir naujųjų laikų mokslo poveikis.
Knyga pasirodė 1670 m. Amsterdame, ir netrukus kilo skandalas. Ji buvo pasmerkta tiek žydų bendruomenės, tiek kalvinistų dvasininkų, tiek ir katalikų. Vienas olandų teologas ją pavadino „demonų įkvėptu veikalu, parašytu iš pragaro“.
1674 m. knyga buvo oficialiai uždrausta Nyderlanduose, įtraukta į Index Librorum Prohibitorum, ir daugelį metų galėjo plisti tik pogrindyje.
Spinoza jau anksčiau buvo ekskomunikuotas iš žydų bendruomenės (1656 m.), tad jam nebuvo naujiena būti izoliuotam. Jis gyveno gana atsiskyrėliškai, dirbo lęšių šlifuotoju, o jo filosofiniai veikalai plito siaurame rate. Nors „Tractatus“ jam neatnešė oficialios šlovės, jis sustiprino jo, kaip pavojingo, bet nepaprastai gilaus mąstytojo reputaciją.
Įtaka
- Filosofijoje šis veikalas tapo pirmuoju modernios biblinės kritikos pavyzdžiu – jis pradėjo tradiciją, kurioje Šventasis Raštas nagrinėjamas istorijos, filologijos ir literatūros mokslo metodais.
- Politinėje mintyje Spinoza laikomas vienu iš liberalizmo ir sekuliarios valstybės pradininkų – jo idėjos apie sąžinės laisvę, valstybės neutralumą religijos atžvilgiu, piliečių lygiateisiškumą buvo naujoviškos ir įtakingos.
- Jo drąsa įkvėpė vėlesnius Apšvietos filosofus, tokius kaip Pierre Bayle, Voltaire, Diderot.
Tractatus Theologico-Politicus buvo knyga, kuri XVII a. atrodė pavojinga kaip bomba. Ji griovė autoritetus, kėlė klausimus apie tikėjimą, mokslą ir valstybę. Šiandien ji laikoma klasikiniu moderniosios filosofijos ir politinės teorijos kūriniu, o Spinoza – vienu iš pirmųjų, kurie išdrįso pasakyti, kad žmogaus protas ir laisvė yra svarbesni už tradiciją ir baimę.
Citatos
- „Scriptura non docet res naturales, sed tantum pietatem.“
„Šventasis Raštas nemoko apie gamtos dalykus, o tik apie pamaldumą.“ - „Sacrae Scripturae sensus non potest colligi ex ejusdem ipsius, sed tantum ex historia.“
„Šventojo Rašto prasmė negali būti nustatyta pačiu Raštu, bet tik per istoriją.“ - „Prophetae non alio lumine praestabant quam fervida imaginatione.“
„Pranašai neišsiskyrė jokia ypatinga šviesa, tik karšta vaizduote.“ - „Fides non in cognitione, sed in obedientia consistit.“
„Tikėjimas slypi ne pažinime, o klusnume.“ - „Nulla res in sacra Scriptura traditur, quae non sit simplicissima, atque vulgo accommodata.“
„Nėra nieko, kas būtų Šventajame Rašte, kas nebūtų visiškai paprasta ir pritaikyta liaudžiai.“ - „Sacra Scriptura non est philosophiae ancilla.“
„Šventasis Raštas nėra filosofijos tarnaitė.“ - „Religio vera non est in superstitione, sed in amore erga proximum.“
„Tikroji religija yra ne prietaruose, o meilėje artimui.“ - „Magistri religionis plus student imperio quam veritati.“
„Religijos mokytojai labiau siekia valdžios nei tiesos.“ - „Leges divinas nihil aliud esse quam praecepta caritatis.“
„Dievo įstatymai nėra niekas kita kaip meilės priesakai.“ - „Homo liber de nulla re minus quam de morte cogitat, et ejus sapientia non mortis sed vitae meditatio est.“
„Laisvas žmogus mažiausiai galvoja apie mirtį, o jo išmintis yra ne mirties, bet gyvenimo apmąstymas.“ - „Unicus veri religionis fundamentum est: amare Deum et proximum.“
„Vienintelis tikros religijos pagrindas yra: mylėti Dievą ir artimą.“ - „In libera republica unicuique licet quod sentit dicere et quod dicit sentire.“
„Laisvoje valstybėje kiekvienam leidžiama sakyti tai, ką jis galvoja, ir galvoti tai, ką jis sako.“ - „Cogitandi libertas absolute necessaria est ad veritatem.“
„Minties laisvė yra absoliučiai būtina tiesai.“ - „Nulla res magis adversa paci quam religionis praetextu imperium.“
„Nėra nieko labiau priešingo taikai nei valdžia, dangstoma religija.“ - „Scriptura populum tantum docet, non philosophos.“
„Raštas skirtas mokyti liaudį, o ne filosofus.“ - „Obedientia sola hominem pium facit, non scientia.“
„Vien klusnumas daro žmogų pamaldų, o ne žinojimas.“ - „Qui volunt imperium suum firmare, superstitionem fovent.“
„Tie, kurie nori stiprinti savo valdžią, palaiko prietarus.“ - „Reipublicae finis revera libertas est.“
„Tikrasis valstybės tikslas yra laisvė.“ - „In religione non requiritur veritas, sed pietas.“
„Religijoje nereikalaujama tiesos, bet pamaldumo.“ - „Ubi libertas cogitandi tollitur, ibi etiam libertas loquendi perit.“
„Kur panaikinama minties laisvė, ten žlunga ir žodžio laisvė.“