Kufa, arabų kalba al-Kūfa, glūdi centrinėje Irako dalyje, 170 kilometrų į pietus nuo Bagdado, ant Eufrato upės kranto, kur smėlio lygumos susilieja su palmėmis ir senais moliniais namais. Žodis reiškia „smėlėtą žemę” arba „vietą, kur susirenka kariai” – iš senosios arabų kalbos, nurodant karinę stovyklą, kuri virto miestu. Ši prasmė gimė iš jo pradžių: 638 … [Skaityti toliau…]
Kiotas, vakarinėje Honšiu saloje, apsuptas žalių kalnų ir upių, kur sakuros žydi pavasarį, o rudenį lapai raudonuoja kaip ugnis, buvo Japonijos sostinė daugiau nei tūkstantį metų. Žodis „Kyoto” reiškia „sostinės miestas” – iš „kyo” (sostinė) ir „to” (miestas). Ši prasmė atspindi jo vaidmenį: ne tik imperatoriškąjį centrą, bet ir budizmo bei šinto šventovių lopšį, kur … [Skaityti toliau…]
Kenterberis, Kent grafystėje pietryčių Anglijoje, kur Stour upė vingiuoja pro pievas ir senas sienas, garsėja kaip Anglijos bažnyčios motina. Žodis kilęs iš anglosaksų „Cantwareburh” – „Kent žmonių tvirtovė”, reiškiantis stiprią gyvenvietę. Ši prasmė siejasi su religine esme: miestas tapo krikščionybės forpostu, kur tikėjimas įsitvirtino kaip uola, o katedra – dvasine tvirtove. Religinė istorija ir lemtingi … [Skaityti toliau…]
Karbala, įsikūrusi centrinėje Irako dalyje, prie Eufrato intako, kur dykuma susilieja su palmėmis ir minaretų šešėliais, traukia kaip magnetas šiitų pasaulį. Žodis kilęs iš aramėjų kalbos „karbala” – „kančios sodas” arba „minkštas dirvožemis”, kur kraujas lengvai susigeria. Arabai vadina ją Karbala, o ši prasmė gimė iš tragiškos istorijos: čia 680 metais pralietas kraujas pavertė paprastą … [Skaityti toliau…]
Kandy, singalų kalba Maha Nuwara – „Didysis miestas”, įsikūręs centrinėje Šri Lankos provincijoje, apsuptas žalių kalnų ir ežero, kur rūmai ir šventyklos atspindi vandenyje. Žodis „Kandy” kilęs iš portugalų „Cande”, o šis – iš singalų „Kanda Uda Rata” – „kalnų šalis”. Ši prasmė puikiai tinka: miestas – theravada budizmo tvirtovė, kur Budos dantis saugo karalius … [Skaityti toliau…]
Kairouanas, Tuniso šiaurės centre, stepėse tarp kalnų ir Viduržemio jūros, kur palmės ir minaretai kyla iš smėlio, laikomas ketvirtu švenčiausiu islamo miestu po Mekos, Medinos ir Jeruzalės. Žodis kilęs iš arabų „qayrawan” – „karavanas” arba „stovyklavietė”, nes 670 metais Uqba ibn Nafi čia įkūrė karinę stovyklą, pavadindamas ją „pergale”. Ši prasmė atspindi miesto vaidmenį: ne … [Skaityti toliau…]
Hebronas, arabų kalba Al-Khalil, stovi Vakarų Kranto pietuose, kur kalvos slenka žemyn prie senų olų ir akmeninių sienų, apsuptos vynuogynų ir alyvmedžių giraičių. Žodis hebroniečių kalba reiškia „sąjungininkas” arba „draugas”, o arabų pavadinimas – „draugas”, abu siejami su Abrahamu, Dievo draugu, kuris čia apsistojo. Miestas minimas Biblijoje kaip Kiriath Arba, keturių milžinų miestas, bet vėliau … [Skaityti toliau…]
Haridvaras, įsikūręs Utarakhando valstijos šiaurėje, kur Ganga išteka iš Himalajų į lygumas, apsuptas kalnų ir šventų ghatų – laiptuotų upės krantinių. Sanskrito žodis „hari” reiškia Višnu, o „dvara” – vartai, taigi „Višnu vartai” arba „Dievo vartai”. Ši prasmė atspindi miesto vaidmenį hinduizme: čia prasideda šventa upės kelionė, o maudynės nuplauna nuodėmes, atveria kelią į mokšą … [Skaityti toliau…]
Gvadalupė, vietovė netoli Meksiko miesto, kur Tepejako kalnas kilo virš ežerų ir kaktusų, garsėja kaip vieta, kur 1531 metais Marija pasirodė vietiniam indėnui. Pavadinimas kilęs iš ispanų kalbos, remiantis Ispanijos šventove Extremadūroje, bet čia jis įgavo naują atspalvį – tapo simboliu, jungiančiu senąsias meksikiečių tradicijas su krikščionybe. Vietiniai vadina ją „la morenita” – mažąją rudąją, … [Skaityti toliau…]
Šv. Pauliaus siena Damasko senamiestyje – viena iš tų vietų, kur istorija, tikėjimas ir legenda persipina taip, kad beveik nebesvarbu, kur baigiasi faktai. Tai ne tik akmeninė miesto gynybinės sienos dalis, bet ir gyvas pasakojimas apie vieną dramatiškiausių Naujojo Testamento momentų – Sauliaus iš Tarso pabėgimą, kai jis dar tik žengė pirmuosius žingsnius tapdamas apaštalu … [Skaityti toliau…]
Jobaro sinagoga – viena seniausių žydų šventovių pasaulyje, esanti Sirijos sostinės Damasko priemiestyje Jobare. Pasakojama, kad jos ištakos siekia net VIII amžių prieš Kristų. Tradicija teigia, kad pranašas Elijas (Elijah) kadaise slėpėsi oloje po šiuo pastatu, o jo mokinys Eliziejus (Elisha) ten meldėsi. Dėl to vieta tapo šventa ne tik žydams, bet ir kai kuriems … [Skaityti toliau…]
Damaskas, įsikūręs Sirijos pietvakariuose, kur Barados upė drėkina žalią oazę tarp dykumų ir kalnų, laikomas seniausiu nuolat gyvenamu miestu pasaulyje. Žodis kilęs iš aramėjų kalbos „darmaśeq”, reiškiantis „gerai laistoma vieta” – tarsi rojus vidury sausrų, kur vanduo teka kaip Dievo malonė. Ši prasmė siejasi su religine miesto aura: čia susipina judaizmas, krikščionybė ir islamas, o … [Skaityti toliau…]