Apija glūdi Upolu salos šiaurinėje pakrantėje, Samoa sostinėje, kur vandenynas skalauja žalius krantus. Žodis kilęs iš senosios samoiečių kalbos ir reiškia „atvira erdvė” arba „susibūrimas” – tarsi vieta, kur bendruomenė renkasi prie uosto, prekybos ir maldų. Ši prasmė puikiai tinka miestui, kuris nuo XIX amžiaus vidurio tapo ne tik uostu, bet ir dvasiniu centru, kur krikščionybė įsišaknijo greta senųjų fa’a samo tradicijų.
Krikščionybės atėjimas ir pagrindiniai įvykiai
Apijos religinė istorija prasideda 1830 metais, kai Londono misionierių draugijos narys Johnas Williamsas atvyko į Samoa su tahtičiais ir kuko salų pagalbininkais. Jis greitai atsivertė Malietoa Vainu’upo, vienijusį salas karo keliu, o šis įsakė visai tautai priimti naująjį tikėjimą. Per kelis metus Samoa virto krikščioniška – misionieriai statė bažnyčias, mokė skaityti ir rašyti, o senieji dievai kaip Tagaloa, kūrėjas, ir Mafui’e, žemės drebėjimų valdovas, liko tik pasakose. Apija tapo šios transformacijos centru: čia susikūrė pirmosios parapijos, o 1840-aisiais – pirmoji spausdintinė Biblija samoiečių kalba, išversta misionierių rankomis.
XIX amžiuje miestas virė kolonijinių intrigų katilas. 1889 metais vokiečių, britų ir amerikiečių laivai susirinko Apijos uoste, pasiruošę karui dėl salų kontrolės. Bet taifūnas nuskandino flotiles, o šis „dieviškas įsikišimas” tapo legenda – Samoa liko neutrali, o krikščionys matė jame Viešpaties ranką. Civiliniai karai tarp šeimų, remtųjų užsienio galiomis, baigėsi 1899 metais, kai Apiją apšaudė britų ir amerikiečių laivai, remdami princą Tanu prieš maištininkus. Šie neramumai nepaliovė misionierių darbo: metodistai, katalikai ir kongregacionalistai dalijosi teritorijomis, o Apija virto dvasinių mokyklų lopšiu.
XX amžiuje krikščionybė susiliejo su fa’a samo – krikščioniškąja bendruomenės sistema, kur kaimo vyresnieji renka konfesiją šeimoms. 1918–1919 metais gripas nusinešė penktadalį gyventojų, bet bažnyčios tapo prieglobsčiu, organizuodamos pagalbą. Po Antrojo pasaulinio karo mormonai (Jėzaus Kristaus Bažnyčia Paskutinių Dienų Šventųjų) atėjo stipriai: 1888 metais įkurta misija Apijos apylinkėse, o 1903-iaisiais išversta Knyga Mormono samoiečių kalba. 1981 metais atidarytas Apijos Samoa šventykla – pirmoji Polinezijoje, skirta mirusiųjų krikštui ir amžinoms sandoroms. Ji sudegė 2003 metais per gaisrą, bet atstatyta 2005-aisiais, o jos bokštai su auksiniu Moroni simboliu traukia piligrimus iš Fidžio ir Tongos. Netoliese, Tiapapatoje, stovi Bahá’í šventykla, pastatyta 1984 metais ir pašventinta karaliumi Malietoa Tanumafili II, Bahá’í tikinčiuoju – vienuoliktuoju Oomoto ordino globėju.
Šie įvykiai pakeitė Samoa: 2017 metais konstitucija paskelbė krikščionybę valstybine religija, remdamasi Samao tradicijomis. Apija čia – tiltas tarp senojo ir naujo, kur misionierių atminimas gyvas muziejuose ir kapinėse.
Šiuolaikinė religinė svarba ir kasdienis pulsas
Apija lieka Samoa dvasiniu centru, kur krikščionybė – ne tik malda, bet ir gyvenimo ritmas. Mulivai katedra, pradėta statyti 1885 metais ir baigta per du dešimtmečius, stovi prie upės žiočių – jos varpinės skambesys žymi sekmadienius. Čia meldžiasi katalikai, sudarantys 19 procentų gyventojų, o netoliese – Matafele metodistų bažnyčia, įkurta 1835 metais tongiečio kunigo dėka. Mormonai, 18 procentų, renkasi šventykloje, kur šeimos ieško amžinos vienybės. Kongregacionalistai, 27 procentai, valdo seniausias parapijas, o asamblėjos Dievo bažnyčia auga su 10 procentų.
Šventės Apijoje – bendruomenės širdis. Velykos ir Kalėdos tampa kaimo fiestomis: procesijos su giesmėmis, feasting ir šokiai siva, kur vyrai imituoja karį su vėzdu. White Monday, vaikų diena po Velykų, mini misionierius – vaikai dainuoja himnus, o sua – tradiciniai audiniai – puošia bažnyčias. 2013 metais Jėzaus Kristaus Bažnyčia prisijungė prie Samoa Bažnyčių tarybos, bendradarbiaudama su kitomis konfesijomis socialinėse programose, kaip pagalba po 2009 metų cunamio, nusinešusio 22 mormonus.
Miesto reikšmė slypi tame, kad jis saugo Samoa krikščionybės unikalumą: čia fa’a samo susipina su evangelija, kur vyresnieji matai vadovauja maldų namams. Gimė ir mirė figūros kaip Malietoa Tanumafili II (1913–2007), paskutinis monarchas ir Bahá’í lyderis, kurio laidotuvės Apijoje sutraukė tūkstančius. Netoliese, Vaea kalne, palaidotas rašytojas Robertas Luisas Stevensonas, kurio poema „Requiem” skaitoma bažnyčiose kaip pagarbos žodžiai. Sukurta knygų kaip Lalomilo Kamu „Samoa kultūra ir krikščioniškoji Evangelija” (Apija, 1990), nagrinėjanti, kaip tikėjimas keitė tradicijas.
Su 40 tūkstančių gyventojų, Apija – gyvas krikščioniškos Polinezijos pavyzdys. Uoste girdėti giesmės, o bažnyčių šviesos naktį primena, kad tikėjimas išgyveno taifūnus, karus ir cunamį. Čia Samoa jaučiasi kaip namai Dievui – atvira erdvė visiems, ieškantiems ramybės.