Ajodhja, glūdi šiaurės Indijoje, Utaro Pradešo valstijoje, kur Saraju upė teka pro smėlėtus krantus ir senus akmenis. Žodis sanskrite reiškia „neįveikiama” arba „kur negali būti karo” – tarsi vieta, kur taika nugali priešus, o dievai globoja žmones. Ši prasmė glaudžiai susijusi su miesto vaidmeniu hinduizme: čia gimė Rama, Ramajanos herojus, o legenda sako, kad jo buvimas padarė žemę amžinai šventą.
Religinė istorija ir svarbiausi įvykiai
Miesto praeitis siekia tūkstančius metų, bet hinduizme jis minimas kaip Kosalos karalystės sostinė. Valmikio Ramajana, seniausias epas, pasakoja, kaip Rama, Višnu įsikūnijimas, gimė karaliaus Dašaratos rūmuose Ajodhjoje apie 7000 metų prieš Kristų – data, kurią mini kai kurie tradicinetai. Jo gyvenimas – tremtis, Sitos grobimas, demono Ravanos nugalėjimas – paverčia miestą piligrimystės centru. VII amžiuje kinų keliautojas Siuan Cangas aprašė šventas vietas: Ramakotą, kalvą su Rama šventykla, ir Hanuman Garhi, beždžionės dievo šventyklą. Viduramžiais miestas klestėjo, o 1528 metais baburų karvedys Miras Baqi pastatė Babri mečetę ant tariamo Ramos gimimo vietos – tai sukėlė šimtmečius trukusį ginčą tarp musulmonų ir hinduistų.
XVIII amžiuje Ajodhja tapo karų lauke: navabai ir radžputai kovojo už kontrolę, bet religija liko stipri. 1853 metais pirmieji neramumai prie mečetės – hinduistai meldėsi apačioje, musulmonai viršuje. Britų kolonijiniu laikotarpiu 1885 metais teismas uždraudė hinduistams lipti ant mečetės, bet piligrimai vis tiek lankė. 1949 metais, po nepriklausomybės, idolos Rama ir Sitos atsirado mečetės viduje – Indijos vyriausybė uždarė vietą, bet tai įžiebė judėjimą. 1980-aisiais Vishva Hindu Parishad pradėjo kampaniją Ram Mandir statybai, o 1990 metais karavanas su Rath Yatra, vadovaujamas L.K. Advanio, sukėlė šalies mastu neramumus. Kulminacija – 1992 metų gruodžio 6 diena, kai 150 tūkstančių karštos galvos sugriovė mečetę, žuvo du tūkstančiai per susirėmimus. Teisėtas ginčas tęsėsi: 2010 metais Alahabado teismas padalijo žemę, bet 2019 metais Aukščiausiasis teismas suteikė 2,77 akrus hinduistams, o musulmonams – kitą sklypą mečetei.
Šie įvykiai pakeitė Indiją: BJP partija pakilo į valdžią, o 2020 metų rugpjūtį, prieš rinkimus, Rama šventykla pašventinta – 2024-aisiais ji tapo piligrimystės traukos centru su 50 milijonais lankytojų. Šventykloje – Ram Lalla idolas, o architektūra maišanti senovės stilius su modernumu.
Šiandienos religinė gyvybė ir vieta pasaulyje
Ajodhja dabar – hinduistų širdis, kur Ram Mandir traukia iš visos Indijos. Šventykla, 360 metrų ilgio, su septyniais aukštais, saugo Ramą kaip vaiką – piligrimai eina daršana, apžiūri Sito Swayamvar salę ir Hanumano statulą, aukščiausią pasaulyje. Kitos vietos: Kanak Bhavan, aukso rūmai Sitai, ir Nageshwaran šventykla, skirta Šivai. Diwali šventė čia ypatinga – Ramas grįžta iš tremties, o Ram Navami kovo mėnesį sutraukia procesijas su drambliais ir giesmėmis. Kumbh Mela, vykstanti kas 12 metų, apjungia milijonus prie Saraju, kur maudynės nuplauna nuodėmes.
Miesto svarba – Rama kulto centras: čia prasidėjo bhakti judėjimas, o Tulsidaso XVI amžiaus Ramcharitmanas, parašytas Ajodhjoje, tapo liaudies evangelija. Gimė Rama, mirė jo broliai netoliese, o šventykla – politinis simbolis, rodantis hinduizmo atgimimą. Net musulmonai lanko, ieškodami taikos, o vyriausybė stato oro uostą ir traukinių stotį piligrimams.