Martyno vasara

Martyno vasara – tai trumpas, netikėtas šilumos atokvėpis lapkričio pradžioje. Po pirmųjų šalnų ir Vėlinių rūko dangus staiga prašviesėja, o saulė vėl glosto žemę kelioms dienoms ar net savaitei. Europoje žinoma kaip Saint Martin’s Summer, été de la Saint-Martin ar Veranillo de San Martín, o Lietuvoje – tiesiog Martyno vasara, liaudyje siejama su lapkričio 11-ąja, Šv. Martyno diena. Meteorologai aiškina paprastai: anticiklonas atneša aukštą slėgį, išsisklaido debesys, ir ruduo trumpam apsimeta pavasariu. Dažniausiai tai būna lapkričio 9–14 dienos – tarsi mažas pavasaris prieš advento rimtį.

Legenda kilo iš paties šventojo laidotuvių 397 metais: dangus buvo apsiniaukęs, bet staiga prašviesėjo, sušilo oras, ir žmonės tai palaikė ženklu iš dangaus. Viduramžių kronikose rašoma, kad „pražydo gėlės, sugrįžo paukščiai“ – simboliška, bet tikra: žmonėms atrodė, kad šiluma tapo Martyno gailestingumo atgarsiu, kaip jis dalijosi apsiaustu su elgeta. Lotyniškuose tekstuose vadinta „Ver sancti Martini“ – Šv. Martyno pavasariu. Liaudyje sakydavo: „Jei per Martyną šilta – per Kalėdas bus balta.“ Ar atvirkščiai: „Martynas be vasaros – Kalėdos be sniego“.

Europoje papročiai įvairūs, bet visi sukasi aplink dalijimąsi ir šventę. Prancūzijoje ragaujamas naujas vynas – „vin nouveau“, žymintis derliaus pabaigą. Vokietijoje ir Austrijoje kepamos riebios žąsys, vaikai eina su žibintais, giedodami apie šilumą ir gerumą. Ispanijoje – kaimo mugės su medumi, Anglijoje – tylus džiaugsmas trumpu atšilimu. Lietuvoje tai buvo laikas pasidžiaugti saule prieš Kalėdų šalčius, o Lenkijoje – priminimas, kad žiema dar palauks. Martyno vasara – kaip trumpa malonė: dalinkis ja, kol ji trunka, nes po jos ateina tikroji žiema.

Lentelėje – Martyno vasaros pavadinimai, papročiai ir reikšmės įvairiose šalyse.