Nikolaitai – vienintelė „sekta“, kurią Jėzus pats du kartus pasmerkia Apreiškimo knygoje, nors apie ją daugiau niekur Naujajame Testamente nekalbama: „Tu turi ten laikantis nikolaitų mokymo, kurio aš nekenčiu“ (Apr 2,6 – Efezui).„Taip ir tu turi laikantis nikolaitų mokymo“ (Apr 2,15 – Pergamui). Vardas kilęs iš graikų kalbos:νίκη (níkē) – „pergalė“ + λαός (laós) – … [Skaityti toliau…]
Pergamas (graikiškai Πέργαμος, Pergamon) – vienas įspūdingiausių senovės pasaulio miestų, stovėjęs 100 km į šiaurę nuo Izmiro, ant 335 m aukščio kalvos, iš kurios matėsi visas Kaiko slėnis ir Egėjo jūra tolumoje. Graikai jį vadino „aukščiausiuoju miestu“, romėnai – „Azijos puošmena“. Trys dalykai, dėl kurių Pergamas buvo neįtikėtinas Imperatoriškasis kultas ir „šėtono sostas“ Pergamas buvo … [Skaityti toliau…]
Gibeja (hebrajiškai גִּבְעָה, Giv‘āh – „kalva“ arba „aukštuma“) – nedidelis miestas Beniamino giminės teritorijoje, apie 8 km į šiaurę nuo Jeruzalės. Šiandien tai Tel el-Ful kalva, kur matosi ir Sauliaus tvirtovės griuvėsiai, ir tragiškiausios Biblijos istorijos pėdsakai. Levitas iš Efraimo kalnų keliavo su savo sugulove ir tarnu. Vakare jie atvyko į Gibėją. Senas vyras iš … [Skaityti toliau…]
Samarija (hebrajiškai שֹׁמְרוֹן, Šomrôn) – tai ne tik miestas, bet ir visa šiaurinė Izraelio karalystė, tapusi simboliu susiskaldymo, stabmeldystės ir prarastos vienybės. Jos vardas kilęs iš kalvos Šomron, kurią karalius Omris nupirko už du sidabro talentus nuo Šemero (1 Kar 16,24) – „iš Šemero kalvos“. Po Saliamono mirties (apie 930 m. pr. Kr.) Izraelis suskilo … [Skaityti toliau…]
Efezas – originalus miesto vardas – graikų kalba Ἔφεσος (Éphesos), kilęs iš hetitų-luwiečių kalbos Apasa(s) arba Apaša(s) – „vėlesnis miestas“ arba „miestas prie jūros“. Tai buvo vienas didžiausių ir turtingiausių senovės pasaulio miestų, stovėjęs dabartinės Turkijos vakaruose, prie Kajos upės žiočių, vos 3 km nuo Egėjo jūros. Septyni jaunuoliai Legenda apie Septynis miegstančius jaunuolius yra … [Skaityti toliau…]
Korintas stovėjo ant siauro sąsiaurio, vėliau pavadinto Korinto vardu, tarp Peloponeso pusiasalio ir žemyninės Graikijos. Miestas valdė du uostus: Lechejaus į vakarus, prie Korinto įlankos, ir Kenchrejų į rytus, prie Saroniko įlankos. Čia susikryžiavo sausumos ir jūros keliai, tad Korintas tapo prekybos mazgu, kur pirkliai iš visos Viduržemio jūros regiono gabeno prekes, o miesto iždas … [Skaityti toliau…]
Moabas buvo senovinė šalis rytinėje Negyvosios jūros pusėje, dabartinės Jordanijos teritorijoje. Tai kalnuota, derlinga žemė, garsėjusi savo slėniais, ganyklomis ir vynuogynais. Moabo žmonės kilę iš Loto palikuonių: po Sodomos ir Gomoros sunaikinimo Loto dukterys, bijodamos likti be palikuonių, sugulė su savo tėvu. Iš vyresniosios dukters gimė sūnus Moabas, tapęs moabitų protėviu. Ši kilmė jau nuo … [Skaityti toliau…]
Kanaanas (כְּנַעַן Kənaʿan) atsirado dar Nojaus laikais kaip prakeiktas Chamo sūnus. Šis prakeiksmas tarsi užleido tamsų šešėlį ant visos teritorijos — nuo Viduržemio jūros vakaruose iki Jordano rytų kranto, nuo Libano kalnų šiaurėje iki Negyvosios jūros pietuose. Tai buvo žemė, kurioje klestėjo miestai su aukštomis sienomis, kur gyventojai garbino Baalą ir Ašerą, aukodavo vaikus ugnyje … [Skaityti toliau…]
Gileadas (hebrajiškai גִּלְעָד, Gil‘āḏ) yra ne tik biblinis regionas — didžiulis, kalnuotas, kvapnus ir kruvinas kraštas į rytus nuo Jordano — bet ir šiuolaikinio japonų romano pavadinimas. Angliškai šis regionas vadinamas Gilead, o japonų kilmės amerikiečių rašytojos Marilynne Robinson kūrinys taip pat vadinasi „Gilead“, lietuviškai išleistas kaip „Gileadas“. Taigi tas pats žodis žymi ir biblinę … [Skaityti toliau…]
Fiodoras Dostojevskis savo romane „Broliai Karamazovai“ (1880) įterpia vieną iš garsiausių literatūrinių epizodų – „Didžiojo inkvizitoriaus“ legendą. Tai alegorinis pasakojimas, kurį romane pasakoja Ivanas Karamazovas, siekdamas išreikšti savo abejones dėl tikėjimo ir laisvės. Istorija vyksta Sevilijoje inkvizicijos laikais: į miestą netikėtai pasirodo Jėzus, darantis stebuklus ir guodžiantis žmones. Tačiau inkvizitorius jį suima ir kalėjime paaiškina, … [Skaityti toliau…]
Haičio vudu (haitiečių kreolų k.: Haiti vodou, prancūziškai Vodou arba Vaudou) nėra „zombiai ir lėlės su adatomis“, kaip rodo Holivudo filmai. Tai pilnavertė, gyva, sinkretinė religija, gimusi vergovės laikais Haičio plantacijose ir tapusi viena stipriausių Haičio tapatybės dalių. XVII–XVIII a. prancūzai į Saint-Domingue (dabartinį Haitį) atvežė apie pusę milijono vergų iš Vakarų ir Vidurio Afrikos … [Skaityti toliau…]
1945 m. gruodį netoli Egipto kaimelio Nag Hamadi valstietis Muhammadas Ali al-Sammanas, ieškodamas trąšų, rado molinį ąsotį. Jame buvo trylika senovinių odinių kodeksų – atradimas, tapęs viena didžiausių XX a. archeologinių sensacijų. Ši vadinamoji Nag Hamadžio biblioteka apima apie 52 traktatus koptų kalba, parašytus IV a., bet atspindinčius dar II–III a. gnostinę tradiciją. Tryliktojo kodekso … [Skaityti toliau…]