Sefer ha-Bahir (hebrajiškai ספר הבהיר, Sefer ha-Bahir – „Ryškumo knyga“, „Šviesos knyga“, „Aiškumo knyga“ arba „Švytėjimo knyga“; angliškai dažniausiai Book of Brightness, Book of Illumination, Book of Clarity arba Book of the Bright; vokiškai Das Buch Bahir arba Buch der Helligkeit) – vienas seniausių ir įtakingiausių kabalos tekstų, laikomas pirmuoju aiškiai kabbalistiniu raštu, kuris išplatėjo … [Skaityti toliau…]
Maištininkų sąrašas. Čia surinkti žmonės, kurie per šimtmečius drįso sakyti tai, ką daug kas galvoja tyliai: religija dažnai būna ne paguoda, o grandinės, ne tiesa, o patogi apgaulė, ne meilė, o baimės ir valdžios įrankis. Kai kurie iš jų pradėjo kaip kunigai, vienuolės ar tikintieji – Hans Küng, Leonardo Boff, Tina Beattie – ir iš … [Skaityti toliau…]
1858 metų birželio 23 dieną Bolonijoje, tuomet priklausiusioje Popiežiaus valstybėms, įvyko vienas labiausiai pagarsėjusių XIX amžiaus religinių ir politinių skandalų – Edžgardo Mortaros byla. Ši istorija prasidėjo, kai žydų berniukas Edžgardas Mortara, gimęs 1841 m. žydų šeimoje, buvo netikėtai atskirtas nuo savo tėvų ir prievarta paimtas į katalikų globą. Priežastis buvo tokia: kai Edžgardas dar … [Skaityti toliau…]
Ispanijos inkvizicija, įkurta 1478 m. Ferdinando II ir Izabelės I, veikė beveik 356 metus. Ji buvo sukurta siekiant išlaikyti katalikų tikėjimo ortodoksiją naujai susivienijusioje Ispanijos karalystėje. Per savo istoriją inkvizicija tapo galinga institucija, turėjusia tribunolus visoje imperijoje, ir buvo žinoma dėl griežtų metodų prieš tuos, kurie buvo laikomi eretikais ar nukrypusiais nuo tikėjimo. Žodis inkvizicija … [Skaityti toliau…]
Pakabinimo, arba garrotinė mirties bausmė, yra istorinis egzekucijos metodas, kai žmogus buvo užrakinamas į specialią įrenginį, vadinamą garrote, kuris suvaržydavo kaklą, dažniausiai metaline apykakle su sraigtu ar varžtu, skirtu spausti ir galiausiai užmušti. Tai buvo viena iš labiausiai paplitusių mirties bausmės formų Ispanijoje ir Lotynų Amerikoje nuo XVIII iki XIX amžiaus. Žodis garrote kilo iš … [Skaityti toliau…]
Cayetano Antonio Ripoll gimė 1778 m. Solsonoje (Katalonija). Jaunystėje išmoko gramatikos bei filosofijos ir vėliau tarnavo Ispanijos kariniame dalinyje per nepriklausomybės karą prieš Napoleoną. Buvęs belaisvis Prancūzijoje, Ripoll susipažino su deizmo idėjomis – tikėjimo forma, kuri pripažįsta Dievą, bet ne religinių dogmų autoritetą. Grįžęs į Ispaniją, jis tapo mokytoju Ruzafos rajone (Valensija), kur dėstė pradines … [Skaityti toliau…]
Icaros yra tradicinės ceremoninės giesmės, kurias dainuoja Amazonės šamanai (vadinami curanderos arba ayahuasqueros) per gydymo ir dvasines ceremonijas. Šios giesmės laikomos ypatingu ryšio kanalu tarp šamano, augalų dvasios ir dalyvių. Jos nėra paprastos dainos – tai ritualiniai garsai, turintys maginę ir gydomąją funkciją. Curanderos – tai „gydytojai“ (iš ispanų kalbos curar – „gydyti“), kurie naudoja … [Skaityti toliau…]
Red Dragon (liet. Raudonasis drakonas, pranc. Grimoire Le Dragon Rouge) yra okultizmo literatūros kūrinys, kuris išsiskiria savo mistiniu ir antgamtišku turiniu. Jis priklauso modernios okultizmo tradicijos kūriniams, skirtų magijos, ritualų ir demonologijos tyrimui. Knygoje pateikiamos įvairios instrukcijos, ritualai ir metodai, kaip sąveikauti su antgamtiškomis jėgomis. Pavadinimas „Raudonasis drakonas“ simbolizuoja galingą ir paslaptingą jėgą, kuri gali … [Skaityti toliau…]
Prieš krikščionis – tas Porfirijaus iš Tyro ugningas manifestas, parašytas apie 270–300 m. po Kr. Romoje, kai krikščionybė dar buvo persekiojama, o pagoniškos šventyklos stovėjo tvirtai kaip Koliziejus. Originalus graikiškas pavadinimas Κατὰ Χριστιανῶν (Kata Christianōn), lotyniškai dažniausiai vadinamas Contra Christianos („Prieš krikščionis“). Lietuviškai – Prieš krikščionis arba Kritika krikščionims, nes tai ne šiaip polemika, o … [Skaityti toliau…]
Žmogaus kultūroje „parduoti sielą“ – tai galinga metafora, reiškianti atsisakyti savo esmės, sąžinės ar dvasinės laisvės mainais į kažką, kas atrodo vertinga, bet galiausiai pavergia. Ši idėja kilo iš viduramžių legendų apie paktus su velniu, bet išplito į filosofiją, meną ir kasdienybę. Ji visada įspėja: trumpalaikė nauda kainuoja per brangiai. Žemiau aptariame įvairius kontekstus su … [Skaityti toliau…]
Teologinėje tradicijoje velnias retai pristatomas kaip originalus kūrėjas – jis veikiau kopijuoja Dievo planus, bet visada su klaida, kuri paverčia gėrį tuštuma. Ši idėja, kilusi iš viduramžių mąstytojų kaip Bernardas Klervietis, pabrėžia: velnio „alternatyvos“ nėra naujos galimybės, o iškraipyti atspindžiai. Jos žada greitą naudą, bet reikalauja kainos, kuri galiausiai viršija bet kokį laimėjimą. Pavyzdžiui, Augustinas … [Skaityti toliau…]
Viduramžių teologijoje velnias dažnai vaizduojamas ne kaip visiškai originalus blogio šaltinis, o kaip iškreiptas Dievo kūrinių atspindys. Viena ryškiausių tokių idėjų – XII amžiaus cisterciečių abato Bernardo Klerviečio posakis: „Velnias yra Dievo beždžionė.“ Ši metafora, užrašyta jo pamoksle apie Giesmių giesmę (Sermo in Cantica Canticorum 33, Patrologia Latina 183, 789), pabrėžia imitacijos aspektą: šėtonas kopijuoja … [Skaityti toliau…]