Haridvaras, įsikūręs Utarakhando valstijos šiaurėje, kur Ganga išteka iš Himalajų į lygumas, apsuptas kalnų ir šventų ghatų – laiptuotų upės krantinių. Sanskrito žodis „hari” reiškia Višnu, o „dvara” – vartai, taigi „Višnu vartai” arba „Dievo vartai”. Ši prasmė atspindi miesto vaidmenį hinduizme: čia prasideda šventa upės kelionė, o maudynės nuplauna nuodėmes, atveria kelią į mokšą – išsivadavimą.
Religinė istorija ir lemtingi įvykiai
Haridvaro šaknys siekia vedų laikus: Rigvedoje minimas kaip Gangadvara – Gangos vartai, kur dievai kovojo su demonais. Legenda pasakoja, kaip karalius Bhagiratha atvedė Gangą žemėn, gelbėdamas protėvius, o Šiva sugavo upę savo plaukuose, kad nesunaikintų žemės. III amžiuje prieš Kristų Ašoka pastatė stupas, o VII amžiuje kinų keliautojas Siuan Cangas aprašė tūkstančius vienuolių ir procesijas. VIII amžiuje filosofas Šankara įkūrė čia ašramą, atgaivindamas advaita vedantą – nedualizmo mokymą, ir organizavo pirmąją Kumbh Melą.
XII amžiuje musulmonų invazijos sunaikino šventyklas, bet XVI amžiuje Guru Nanakas, sikizmo įkūrėjas, lankėsi ir meldėsi prie upės, sakydamas, kad Dievas vienas visur. 1666 metais Aurangzebas uždraudė maudynes, bet vietiniai slapta tęsė. XIX amžiuje britai pastatė kanalus, o 1893 metais Svamis Vivekananda grįžo iš Čikagos parlamento ir mokė Haridvare apie universalų tikėjimą. 1960-aisiais Maharishi Mahesh Yogi įkūrė transcendentalinės meditacijos centrą, traukiantį vakariečius – Beatles čia meditavo 1968 metais, įkvėpdami pasaulį.
Šie momentai pavertė Haridvarą piligrimystės centru: kas 12 metų Kumbh Mela sutraukia milijonus – 2010 metais 70 milijonų per 45 dienas. 1986 metais Allahabado teismas leido hinduistams maudynes, o 2021-aisiais, nepaisant pandemijos, atvyko 3 milijonai – upė tapo vilties ženklu.
Šiandienos religinė svarba ir kasdienis ritmas
Haridvaras traukia 20 milijonų piligrimų per metus. Har ki Pauri ghatas – šventžiausias: čia Ganga tariamai palieka Šivos pėdsaką, o vakarais vyksta Ganga Aarti – ugnies ceremonija su varpais, lempomis ir giesmėmis, kur kunigai aukoja ugnį upės deivei. Maudynės auštant nuplauna karmą, o panditai atlieka pūdžas – aukas su gėlėmis ir pienu. Šventyklos kaip Mansa Devi ant lyno keliu ir Chanda Devi saugo deivių statulas, o Daksha Mahadev mini Šivos pyktį, kai jo žmona Sati sudegė ugnyje.
Šventės čia – hinduizmo kalendorius: Kumbh Mela su akharomis – šventikų stovyklomis, kur naga sadhu, nuogi asketai, eina į upę. Kanwar Yatra liepos mėnesį – jaunuoliai neša Gangos vandenį 100 km iki namų. Šivaratri vasarį – naktinės vigilijos su šivlingo plovimu. Net musulmonai lanko Piran Kaliyar šventyklą netoliese, rodydami sincretizmą.
Miesto reikšmė – Gangos šventumas: čia prasideda Char Dham piligrimystė į Himalajus. Gimė Šankara (tradicija sieja su Kerala, bet mokė čia), mirė daug sadhu, o sukurta tekstų – Vivekanandos kalbos, įrašytos 1897 metais. Ašramai kaip Shivananda siūlo jogą, o upė saugo pelenus – mirusieji kremuojami, kad sielos pasiektų dangų.