Ankstyvųjų krikščionybės amžių Jeruzalė buvo vieta, kurioje religinės tiesos nuolat susidurdavo su politine tikrove. Tarp gerai žinomų fariziejų ir sadukiejų Evangelijose pasirodo dar viena grupė, kurią istorikai ir teologai vadina erodionais (Herodiani). Tai nebuvo tradicinė dvasinė sekta, kuriai rūpėtų vien tik sielos išganymas ar sudėtingi įstatymo aiškinimai. Šie žmonės pasirinko kitokį kelią – jie tikėjo, … [Skaityti toliau…]
Ankstyvosios krikščionybės aušroje, kai dvasinis pasaulis dar tik bandė nubrėžti griežtas ribas tarp tiesos ir klaidos, Jordanijos upės rytiniame krante gyvavo viena mįslingiausių bendruomenių. Tai nasarėjai (Nasaraei). Jų pavadinimas dažnai sukelia painiavą, nes jis skamba panašiai į nazarietus (Nazaraioi), kurie buvo krikščionys žydai. Tačiau aštuntojo amžiaus mąstytojas Jonas Damaskietis (Joannes Damascenus), remdamasis dar senesniais Epifanijaus … [Skaityti toliau…]
Ankstyvaisiais krikščionybės amžiais Jordano upės apylinkės ir negyvosios jūros pakrantės buvo tikras dvasinių ieškojimų katilas. Čia, tarp smėlynų ir olų, telkėsi grupės, kurios bandė savaip interpretuoti senovės protėvių paveldą. Viena mįslingiausių tokių bendruomenių – osenai (Ossenoi). Juos savo garsiajame šimto erezijų sąraše mini aštuntojo amžiaus teologas Jonas Damaskietis (Joannes Damascenus), kliaudamasis dar senesniais Epifanijo Salaminiečio … [Skaityti toliau…]
Religinių judėjimų istorijoje vanduo visada užėmė ypatingą vietą. Jis nebuvo tiesiog priemonė dulkėms nuo kūno nuplauti, bet tapo dvasinio atgimimo ir tyrumo simboliu. Tačiau viena grupė šį simbolizmą pavertė kraštutiniu kasdieniu ritualu. Tai hemerobaptistai (hemerobaptistae). Šis pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžių junginio: hemera, reiškiančio dieną, ir baptismos, reiškiančio krikštą arba panardinimą. Lietuviškai juos galėtume … [Skaityti toliau…]
Religinių judėjimų istorijoje, ypač toje jos dalyje, kuri liečia samaritų (Samaritae) bendruomenę, dositejai (Dositheani) užima itin mįslingą vietą. Ši grupė, kildinama iš pirmojo mūsų eros amžiaus, buvo pavadinta savo įkūrėjo Dositejo (Dositheos) vardu. Pasakojama, kad jis buvo Simono Magio (Simon Magus) amžininkas ar net jo mokytojas. Jonas Damaskietis (Joannes Damascenus) savo veikale „Apie erezijas“ (De … [Skaityti toliau…]
Dvasinėje istorijoje dažnai pasitaiko atvejų, kai didžiausi skilimai įvyksta ne dėl esminių tikėjimo tiesų, o dėl paprasčiausių taisyklių ar net kalendoriaus lapelių. Viena tokių grupių, kurią savo garsiajame veikale „Apie erezijas“ (De haeresibus) mini aštuntojo amžiaus mąstytojas Jonas Damaskietis (Joannes Damascenus), yra sebujai (Sebuaei). Tai buvo viena iš keturių pagrindinių samaritų (Samaritae) atšakų, kurios egzistavo … [Skaityti toliau…]
Jonas Damaskietis (Joannes Damascenus) savo garsiajame veikale „Apie erezijas“ (De haeresibus) mini mažai žinomą, bet istoriškai itin įdomią grupę – gortenus (Gortheni). Ši bendruomenė priskiriama samaritų (Samaritae) atšakoms, kurios egzistavo šalia pagrindinės žydų srovės. Nors jie gyveno tuose pačiuose kraštuose kaip ir kiti izraelitai, jų dvasinis kelias pasuko į smulkmeniškų apeigų ir kalendoriaus derinimo vingius. … [Skaityti toliau…]
Senovės Atėnų pakraštyje, atokiau nuo triukšmingų aikščių ir politinių ginčų, vešėjo sodas. Tai nebuvo paprasta poilsio vieta, o viena įtakingiausių antikos filosofijos mokyklų, kuriai vadovavo Epikūras (Epicurus). Jo pasekėjai, vadinami epikūrininkais (epikūreioi), į dvasinę istoriją įrašė puslapį, kuris krikščionių mąstytojams kėlė nemenką galvos skausmą. Nors kasdienėje kalboje šis vardas šiandien dažnai siejamas su prabanga ar … [Skaityti toliau…]
Kai kalbame apie filosofiją, kuri padėjo krikščionybei suformuluoti savo požiūrį į sielą ir anapusinį gyvenimą, pirmoji vieta tenka platonikams (Platonikoi). Šis judėjimas kilo iš garsiausio antikos mąstytojo Platono (Platon) mokymo, kuris Atėnuose įkūrė Akademiją (Akademia). Platonikai nebuvo tiesiog sausi teoretikai – jie ieškojo atsakymų į klausimus, kurie rūpi kiekvienam žmogui: kas mes esame, iš kur … [Skaityti toliau…]
Senovės Atėnų gatvėse, Likėjaus (Lyceum) giraitės pavėsyje, gimė intelektualinis judėjimas, kuris vėliau tūkstantmečiams tapo krikščioniškosios minties įrankiu, o kartais – ir jos dvasiniu iššūkiu. Tai peripatetikai (peripatetikos). Šis pavadinimas kildinamas iš graikiško žodžio, reiškiančio „vaikštinėjimą“. Pasakojama, kad mokyklos įkūrėjas Aristotelis (Aristoteles) dėstė savo pamokas tiesiog vaikščiodamas su mokiniais dengtomis galerijomis (peripatos). Religiniame kontekste šie mąstytojai … [Skaityti toliau…]
Jeruzalės šventykla kadaise buvo viso žydų pasaulio ašis. Čia šeimininkavo žmonės, kurių vardas šiandien dažnam skamba kaip istorinė mįslė – sadukiejai (Sadducaei). Ši grupė susiformavo maždaug antrame amžiuje prieš Kristų ir savo įtaką išlaikė iki pat Jeruzalės sugriovimo septyniasdešimtaisiais metais po Kristaus. Pavadinimas kildinamas iš vyriausiojo kunigo Cadoko (Tsadok), tarnavusio dar karaliaus Saliamono laikais, vardo. … [Skaityti toliau…]
Skaitydami Šventąjį Raštą ar gindamiesi į krikščionybės istoriją, dažnai susiduriame su grupe, kuri atrodo esanti kažkur per vidurį tarp judaizmo ir pagonybės. Tai samaritanai (Samaritae). Jų vardas kilęs iš Samarijos (Samaria) regiono pavadinimo, kuris hebrajiškai skamba kaip Šomron (Šomron). Nors šiandien jų bendruomenė yra itin maža, jų vaidmuo dvasinėje istorijoje yra milžiniškas. Jonas Damaskietis (Joannes … [Skaityti toliau…]