613 įsakymų (hebr. תרי״ג מצוות – taryag micvot) yra tradicinis judaizmo mokymas, teigiantis, kad Tora apima 613 dieviškų nurodymų, skirtų Izraelio tautos gyvenimui reguliuoti. Šis skaičius nėra pačioje Toroje įvardytas tiesiogiai; jis atsirado rabinų interpretacinėje tradicijoje, ypač II–VIII a. laikotarpiu, kai buvo sisteminamas įsakymų turinys ir jų teologinė reikšmė. Skaičius 613 tapo kanoniniu daugiausia dėl … [Skaityti toliau…]
Judaizmas (angl. Judaism, hebr. יַהֲדוּת yahadut) yra viena seniausių monoteistinių religijų, kurios ištakos siekia antrąjį tūkstantmetį prieš mūsų erą. Tai žydų (hebr. יְהוּדִים yehudim) religija ir kultūrinė-civilizacinė tradicija, apimanti teisę, etikos sistemas, ritualus, istorinę atmintį ir kolektyvinę tapatybę. Judaizmas formavosi Artimuosiuose Rytuose, Izraelio ir Judėjos karalysčių teritorijose, o jo pagrindas – tikėjimas vienu Dievu, kuris … [Skaityti toliau…]
Aštuntajame amžiuje, karingų permainų draskomame Artimųjų Rytų fone, šventojo Sabo vienuolyne (Laura Sancti Sabas) netoli Jeruzalės gimė vienas svarbiausių krikščioniškosios minties paminklų. Čia gyvenęs ir kūręs Jonas Damaskietis (Joannes Damascenus) savo didžiajame darbe „Išminties šaltinis“ (Pege gnoseos) skyrė skyrių klaidingiems mokymams aprašyti. Veikale „Apie erezijas“ (De haeresibus) jis išskyrė keturias pamatines klaidas, kurios lydėjo žmoniją … [Skaityti toliau…]
Religinėje mintyje ir krikščionybės istorijoje yra sąvokų, kurios apibūdina ne tik klaidingus įsitikinimus, bet ir ištisas žmonijos dvasinės raidos pakopas. Viena tokių sąvokų – skitizmas (scythismos). Šį terminą itin plačiai vartojo ir susistemino aštuntajame amžiuje gyvenęs Bažnyčios tėvas Jonas Damaskietis (Joannes Damascenus), rašydamas savo garsųjį veikalą „Apie erezijas“ (De Haeresibus). Šventojo Sabo vienuolyne netoli Jeruzalės … [Skaityti toliau…]
Sąvoka „barbarizmas“ religiniame kelyje užima kur kas svarbesnę vietą, nei galime pagalvoti iš pirmo žvilgsnio. Nors kasdienybėje šį žodį siejame su prasta kalba ar grubiu elgesiu, krikščioniškoji mintis jam suteikia istorinį ir teologinį svorį. Vienas svarbiausių šaltinių, padedančių suprasti šią sąvoką, yra aštuntajame amžiuje gyvenusio šventojo Jono Damaskiečio (Joannes Damascenus) darbai. Jis savo garsiame veikale … [Skaityti toliau…]
Flagelantų procesijos dažnai priminė teatrą: šimtai ar net tūkstančiai baltai apsirengusių vyrų (kartais – ir moterų), vilkinčių paprastus marškinius su raudonu kryžiumi ant peties, rikiuodavosi miestų gatvėse. Jie žygiuodavo basomis, giedodavo psalmes, garsiai verkdavo, o svarbiausia – mušdavo save odiniais rimbais, dažnai su įaustais metaliniais smaigais. Kraujo lašai buvo šių ritualų kasdienybė – netgi tikėta, … [Skaityti toliau…]
Fatimos apsireiškimai, įvykę 1917 m. Portugalijoje, yra vieni žymiausių ir įtakingiausių Mergelės Marijos apsireiškimų katalikų tikėjime. Šie įvykiai, kai Marija pasirodė trims piemenukams – Liucijai Santos bei jos pusbroliams Jacintai ir Pranciškui Marto – turėjo didžiulę įtaką XX a. katalikybei, ypač pabrėždami maldos, atgailos ir atsivertimo svarbą. Fatimos žinia, lydima stebuklų ir pranašiškų paslapčių, paveikė … [Skaityti toliau…]
Didysis sprogimas (Big Bang) yra šiuolaikinės kosmologijos teorija, teigianti, kad Visata turėjo pradžią ir išsiplėtė iš itin tankios ir karštos būsenos. Šios teorijos autorius yra belgų kunigas ir fizikas Georges Lemaître (Džordžas Lemetras), kuris 1927 m. pirmasis matematiškai apskaičiavo, kad Visata plečiasi ir turi pradžios momentą. Tai buvo mokslinis darbas, paremtas Einsteino bendrosios reliatyvumo teorijos … [Skaityti toliau…]
Qafzeh ir Skhul laidojimo ritualai (Qafzeh, Skhul) yra vieni seniausių žinomų žmonių palaidojimo pavyzdžių, datuojami maždaug 90–120 tūkstančių metų senumo laikotarpiu. Abu radiniai aptikti dabartinio Izraelio teritorijoje, o juose rasti Homo sapiens palaikai rodo, kad ankstyvieji žmonės jau turėjo aiškiai apibrėžtą elgesį, susijusį su mirusiųjų tvarkymu. Tai nėra atsitiktiniai kaulų telkiniai ar natūralūs procesai – … [Skaityti toliau…]
Blombos urvo ochra (Blombos Cave, Blomboso ola) yra vienas svarbiausių ankstyvojo Homo sapiens simbolinio elgesio įrodymų, datuojamas maždaug 70–100 tūkstančių metų senumo laikotarpiu. Urvas yra Pietų Afrikos pietinėje pakrantėje, netoli Mossel Bėjaus, ir jame rasta įvairių artefaktų, rodančių, kad tuo metu gyvenę žmonės jau naudojo pigmentus, kūrė geometrinius ženklus ir gamino papuošalus. Tai konkretus archeologinis … [Skaityti toliau…]
Hohle Fels Venera (Venus of Hohle Fels, Venera iš Tuščiosios olos) yra viena seniausių žinomų žmogaus sukurtų moters figūrėlių, datuojama maždaug 35–40 tūkstančių metų senumo laikotarpiu. Ji rasta Hohle Fels oloje pietų Vokietijoje, Švabijos Alpių regione, ir priskiriama aurignacinei kultūrai – vienai pirmųjų Homo sapiens kultūrų Europoje. Figūrėlė išdrožta iš mamuto ilties, todėl yra ne … [Skaityti toliau…]
Kai skaitome Jono Damaskiečio VIII a. veikalą „Apie erezijas“ (lot. De Haeresibus), susiduriame su asmenybe, vardu Mamedas (gr. Μάμεδ). Šiuolaikiniam skaitytojui šis vardas gali pasirodyti nepažįstamas, tačiau tai nėra „kitas“ asmuo – tai tas pats Islamo pranašas Muhammadas, tik pamatytas per graikišką fonetinį ir teologinį filtrą. Kodėl būtent „Mamedas“? Jonas Damaskietis, rašydamas graikiškai, susidūrė su … [Skaityti toliau…]