Baisiausia dvasinė būsena nėra maištas ar pyktis ant Dievo. Pyktis bent jau rodo, kad žmogui rūpi. Dvasinė anoreksija yra kitokia – tai būsena, kai viduje tiesiog išsijungia poreikis bet kokiam dvasiniam ryšiui. Ne kyla klausimų, nekyla protesto, tiesiog dingsta vidinis impulsas. Nebėra troškimo, nebėra pasipriešinimo, nebėra net nusivylimo. Lieka tik abejingumas, kuris iš pirmo žvilgsnio … [Skaityti toliau…]
Žmonijos istorijoje netrūksta utopijų vizijų, tačiau viena šiurpiausių pamokų apie tai, kas nutinka pasiekus „absoliutų komfortą“, atėjo ne iš filosofų traktatų, o iš Merilando valstijos laboratorijų. Šis eksperimentas, žinomas kaip „Visata 25“ (Universe 25), tapo veidrodžiu, kuriame šiandienos visuomenė vis dažniau pamato savo pačios dvasinio sąstingio bruožus. Pavadinimas „Visata 25“ tiesiog nurodo eilės numerį – … [Skaityti toliau…]
Yajurveda yra viena iš keturių pagrindinių hinduizmo Vedų, laikoma šventąja dėl savo ryšio su dieviškąja išmintimi ir ritualų tradicija. Yajurveda (sanskrito k. यजुर्वेद, „aukojimo žinių Veda“) yra šventasis hinduizmo tekstas, sudarytas apie 1200–1000 m. pr. Kr. Jos pavadinimas kilęs iš žodžių yajus („aukojimo formulė“) ir veda („žinojimas“), atspindinčių pagrindinį tikslą – pateikti giesmes, mantras ir … [Skaityti toliau…]
VII a. viduryje, arabų užkariavimams pasiekus Siriją ir Mesopotamiją, krikščionių bendruomenės susidūrė su nauja politine ir religine realybe. Vienas ankstyviausių šio susidūrimo liudijimų yra tekstas, originalo sirų kalba vadinamas Egarta d‑Mar Yuhannon d‑Sedreh (arba Egarta d‑Yuhannon Patriarqa, taip pat Mamlālā d‑Yoḥannan d‑Sedre). Lotyniškoje mokslinėje tradicijoje jis žinomas kaip Homilia Ioannis Sedrensis, Epistula Ioannis Sedrensis, Disputatio … [Skaityti toliau…]
Skriptoriumas (lot. scriptorium, „rašymo vieta“) buvo viduramžių vienuolynuose ir katedrose veikusios rankraščių rašymo, perrašymo ir puošybos dirbtuvės. Tai erdvė, kurioje gimė didžioji dalis Europos rašytinės kultūros iki spaudos išradimo XV amžiuje. Skriptoriumas nebuvo tik fizinė patalpa – jis buvo institucija, kurioje susitelkė intelektinis, dvasinis ir meninis vienuolynų gyvenimas. Čia buvo kuriami teologiniai traktatai, perrašomi antikiniai … [Skaityti toliau…]
Terminas bažnyčios nuosmukis vartojamas apibūdinti Katalikų Bažnyčios moralinės, politinės ar dvasinės krizės laikotarpius, kai institucija nukrypdavo nuo savo religinių idealų, pasiduodama korupcijai, galios žaidimams ar moraliniam dekadansui. Vienas ryškiausių tokio nuosmukio pavyzdžių yra X a. „Saeculum Obscurum“, arba tamsusis amžius, kai popiežystę valdė Romos aristokratų intrigos, o popiežiai, tokie kaip Jonas XII, buvo kaltinami paleistuvyste … [Skaityti toliau…]
„Aleksandro romanas“ (Pseudo‑Callisthenes Alexander Romance) – tai vienas keisčiausių ir įtakingiausių senovės kūrinių, nors jis niekada nebuvo nei istorinis šaltinis, nei religinis kanonas. Tai fantastinis pasakojimas apie Aleksandrą Didįjį, parašytas graikų kalba (Ἀλεξάνδρου τοῦ Μακεδόνος πράξεις καὶ βίος) maždaug II–III amžiuje po Kristaus. Autorius nežinomas, todėl tradiciškai vadinamas Pseudo‑Kalistenas – tarsi netikras Aleksandro istorikas. Šis … [Skaityti toliau…]
Daugelio bažnyčių, cerkvių, šventyklų ir kitų religinių pastatų stogai ar kupolai, vadinami „auksiniais“, žavi savo spindesiu ir kelia klausimų: ar tai tikras auksas, ir ar tokia puošyba atitinka religijos dvasią, ar tai tik pompastika ir prabanga? Ar tai tikras auksas? „Auksiniai“ stogai ne visada padengti grynu auksu. Dažnai naudojama aukso lapeliai (gold leaf) – ploni … [Skaityti toliau…]
„Pseudo‑Metodijaus Apokalipsė“ (lot. Apocalypsis Pseudo‑Methodii, gr. Ἀποκάλυψις Ψευδομεθοδίου, angl. Apocalypse of Pseudo‑Methodius) – vienas įtakingiausių viduramžių politinės eschatologijos paminklų, akademinėje aplinkoje dažnai vadinamas ir „Sirų apokalipse“. Nors tekstas ilgą laiką buvo priskiriamas kankiniui šv. Metodijui iš Olimpų (mirė apie 311 m.), šiandien tvirtai sutariama, kad tai VII a. pabaigos pseudoniminis kūrinys. Jo autorius – anoniminis … [Skaityti toliau…]
Mi‘radžas, Miradžas (arabiškai: المعراج, al-mi‘rādž) – tai vienas paslaptingiausių ir labiausiai įkvepiančių įvykių islame, dažnai vadinamas pranašo Mahometo dangiškąja kelione. Pasak islamo šventųjų raštų ir padavimų, Mahometas vieną naktį buvo stebuklingai nuneštas iš Mekos į Jeruzalę, o iš ten – pakeltas pro septynis dangaus sluoksnius iki pat Dievo. Mi‘radžas – tai ne tik stebuklingas įvykis, … [Skaityti toliau…]
Nostalgija – tarsi švelnus, bet skaudus širdies dūžis, kai prisiminimai apie praeitį sukelia ilgesį, sumišusį su džiaugsmu ir liūdesiu. Tai būsena, kai žmogus trokšta grįžti į buvusius laikus, vietas ar jausmus, kurie atrodo nepasiekiami. Žodis „nostalgija“ kilęs iš graikų kalbos: nostos („grįžimas namo“) ir algia („skausmas“), taigi pažodžiui reiškia „skausmą dėl grįžimo namo“. Terminas buvo … [Skaityti toliau…]
Uolos kupolas (arab. قبة الصخرة, Qubbat al-Sakhra; hebr. כיפת הסלע, Kipat HaSela) – tai aštunkampė šventovė, esanti Šventyklos kalno centre, Jeruzalės senamiestyje. Pastatyta 691–692 m. Umayyadų kalifo Abd al-Maliko įsakymu, tai seniausias išlikęs islamo architektūros paminklas pasaulyje. Uolos kupolas nėra mečetė, o šventovė, supanti šventą uolą, laikomą reikšminga islamo, judaizmo ir krikščionybės tradicijose. Dėl savo … [Skaityti toliau…]