Hipolitas Romietis yra vienas reikšmingiausių III amžiaus krikščionių teologų, rašiusių Romoje ir palikusių didelį, nors fragmentiškai išlikusį, literatūrinį palikimą. Jis buvo presbiteris, polemistas ir egzegetas, aktyviai kovojęs su įvairiomis savo laikų erezijomis ir siekęs aiškiai apibrėžti Bažnyčios mokymą apie Dievo prigimtį, Kristaus dievystę ir Šventojo Rašto autoritetą. Dalis jo veikalų išliko tik ištraukų pavidalu, cituojamų … [Skaityti toliau…]
„Traktatas apie Kristų ir Antikristą“ (Treatise on Christ and Antichrist) yra Hipolito Romiečio veikalas, parašytas III amžiaus pradžioje ir skirtas broliui Teofilui. Šiame tekste Hipolitas siekia sistemingai išdėstyti biblinę eschatologiją, remdamasis vien tik Šventuoju Raštu ir vengdamas spekuliatyvių interpretacijų. Traktatas parašytas kaip mokomasis laiškas, kuriame autorius ragina saugoti perduotą mokymą ir neatskleisti jo tiems, kurie … [Skaityti toliau…]
„Gajaus fragmentai“ (Fragments of Caius) – tai vieninteliai išlikę Romos presbiterio Gajaus (Caius), gyvenusio apie II–III a. sandūrą, tekstai. Jie neišliko savarankiškuose rankraščiuose, bet yra išsaugoti Euzebijaus „Bažnyčios istorijoje“, kuri cituoja Gajų kaip vieną iš ankstyvųjų krikščionių polemistų. Gajus buvo žinomas dėl savo kovos su montanistais, cerintiečiais ir artemonitais, taip pat dėl to, kad pirmasis … [Skaityti toliau…]
„Sakramentai“ (The Sacraments) yra trumpas, bet teologiškai tankus anglikonų kunigo T.W. Šepardo (T. W. Shepherd) traktatas, parengtas kaip mokymo kursas ir vėliau peržiūrėtas bei išplėstas. Šiame veikale autorius siekia parodyti, kad sakramentinė tikrovė nėra apribota tik bažnytinėmis apeigomis, bet yra įrašyta pačioje kūrinijos struktūroje. Remdamasis tiek Šventuoju Raštu, tiek klasikinės teologijos tradicija, Shepherdas teigia, kad … [Skaityti toliau…]
„Angeliškoji išmintis apie dieviškąją meilę“ (De la Sagesse Angélique sur le Divin Amour) yra vienas iš brandžiausių Emanuelio Swedenborgo teologinių traktatų, kuriame autorius sistemingai aiškina visą savo dvasinės kosmologijos struktūrą. Šis veikalas sudarytas iš penkių didelių dalių, apimančių Dievo prigimtį, dvasinę saulę, būties laipsnius, visatos sukūrimą ir žmogaus sukūrimą. Swedenborgas čia siekia parodyti, kaip visa … [Skaityti toliau…]
„Žėrintis akmuo“ (The Sparkling Stone; taip pat verčiama kaip „Kibirkščiuojantis akmuo“ ar „Žaižaruojantis akmuo“) yra vienas iš brandžiausių Jono Ruysbroecko mistinių traktatų, skirtas pažengusiems dvasinio gyvenimo skaitytojams. Šiame veikale autorius siekia parodyti, kaip žmogus pereina iš moralinio gerumo į vidinį, kontempliatyvų gyvenimą, o iš jo – į aukščiausią Dievo regėjimo būseną. Ruysbroeckas čia kalba tiesiai … [Skaityti toliau…]
„Aukščiausiosios tiesos knyga“ (The Book of Supreme Truth) yra vienas brandžiausių ir teologiškai sudėtingiausių Jono Ruysbroecko mistinių traktatų, parašytas jo vėlyvuoju kūrybos laikotarpiu. Šiame veikale autorius siekia glaustai ir aiškiai išdėstyti aukščiausias savo mokymo tiesas, kurias anksčiau buvo išskleidęs didesniuose darbuose. Tekstas skirtas ne pradedantiesiems, bet tiems, kurie jau yra įžengę į kontempliatyvų gyvenimą ir … [Skaityti toliau…]
„Dvasinės santuokos puošmena“ ar „Dvasinės santuokos papuošimas“ (The Adornment of the Spiritual Marriage) yra brandžiausias ir įtakingiausias Jono Ruysbroecko veikalas, parašytas XIV amžiuje ir laikomas vienu iš svarbiausių visos krikščioniškos mistikos tekstų. Šiame traktate Ruysbroeckas sistemingai aprašo žmogaus dvasinio gyvenimo kelią, vedantį nuo aktyvios dorybių praktikos iki giliausios kontempliacijos ir mistinės vienybės su Dievu. Tekstas … [Skaityti toliau…]
„Ireniejaus prarastųjų raštų fragmentai“ (Fragments from the Lost Writings of Irenaeus) yra itin vertingas ankstyvosios krikščionybės palikimas, išlikęs tik nuotrupomis kitų autorių veikaluose. Šie fragmentai priskiriami Liono vyskupui Ireniejui, vienam svarbiausių II a. Bažnyčios teologų ir kovotojų prieš erezijas. Nors didžioji jo kūrybos dalis išliko per veikalą „Adversus Haereses“, šie atskiri fragmentai leidžia pažvelgti į … [Skaityti toliau…]
„Antrasis Ignoto laiškas efeziečiams“ (The Second Epistle of Ignatius to the Ephesians) priklauso vadinamajai ilgajai Ignoto laiškų redakcijai, kuri laikoma vėlyvesne ir mažiau autentiška nei septyni pagrindiniai jo laiškai. Nepaisant to, šis tekstas yra įdomus kaip ankstyvosios krikščioniškos literatūros reiškinys, atspindintis, kaip vėlesnės bendruomenės plėtė, perrašinėjo ir teologiškai stiprino Ignoto mokymą. Laiške kartojamos pagrindinės Ignoto … [Skaityti toliau…]
„Ignoto laiškas efeziečiams“ (The Epistle of Ignatius to the Ephesians) yra vienas svarbiausių ankstyvosios krikščionybės tekstų, priskiriamų Antiochijos vyskupui Ignotui, kankiniui ir apaštalinių tėvų tradicijos atstovui. Laiškas parašytas kelionės į Romą metu, kai Ignotas buvo gabenamas mirčiai. Tai suteikia tekstui ypatingą toną: jis rašo kaip žmogus, kuris jaučiasi stovintis ant mirties slenksčio ir todėl kalba … [Skaityti toliau…]
„Ignoto laiškai šventajam Jonui apaštalui ir Mergelei Marijai“ (The Epistle of Ignatius to St. John the Apostle; The Epistle of Ignatius to the Virgin Mary) sudaro nedidelę, bet išskirtinę pseudoepigrafinių ankstyvosios krikščionybės tekstų grupę. Jie priskiriami Antiochijos vyskupui Ignotui, tačiau jų autentiškumas beveik neabejotinai vėlyvas. Vis dėlto šie laiškai yra įdomūs kaip krikščioniškos vaizduotės dokumentai, … [Skaityti toliau…]