„Laiškas Diognetui“ – vienas brandžiausių ir elegantiškiausių ankstyvosios krikščionybės apologetinių tekstų, datuojamas II amžiaus viduriu. Autorius nežinomas; rankraštyje jis pasirašo vardu Mathetes („mokinys“), tačiau tai nėra tikras asmuo, o literatūrinis pseudonimas. Pats tekstas parašytas aukšta graikų retorikos forma ir skirtas pagoniui Diognetui, kuris nuoširdžiai domisi krikščionių tikėjimu, jų gyvenimo būdu ir jų atsiribojimu nuo pagoniškų … [Skaityti toliau…]
„Angelai ir arkangelai“ (Angels and Archangels) – XX a. teosofinio judėjimo tekstas, parašytas britų okultisto ir aiškiaregio Geoffrey Hodsono (1886–1983). Šis kūrinys priklauso Theosophical Society tradicijai ir pristato angelų, arkangelų bei vadinamųjų „gamtos dvasių“ (devas) hierarchiją, remiantis teosofine kosmologija ir ekstrasensorinio suvokimo (ESP) idėjomis. Tai nėra krikščioniškas ar patristinis šaltinis; veikiau okultinis bandymas sujungti religinius … [Skaityti toliau…]
Žvelgiant į civilizacijos pradžią, tampa akivaizdu, kad religija kilo ne tik iš žmogaus noro suprasti pasaulį ar paaiškinti mirtį, gyvybę ir gamtos reiškinius. Ji atsirado ir kaip atsakas į visai žemišką problemą: kaip suvaldyti augančias bendruomenes, kuriose žmonės jau nebebuvo vieni kitus pažįstantys giminaičiai. Kai pirmykštės gentys virto didesnėmis gyvenvietėmis derlingajame pusmėnulyje, iškilo būtinybė sukurti … [Skaityti toliau…]
Lenkija yra viena iš Europos šalių, kurioje religija turėjo ypatingą reikšmę istorijoje ir visuomenės gyvenime. Tikėjimas čia suformavo ne tik kultūrinius, bet ir politinius procesus. Religinė tradicija rodo tūkstantmečio istoriją, per kurią keitėsi valstybių santvarkos, žmonių gyvenimo būdas ir dvasinės vertybės. Pirmosios religijos apraiškos Lenkijoje buvo pagoniškos. Iki krikščionybės įsitvirtinimo vietiniai gyventojai garbino gamtos jėgas, … [Skaityti toliau…]
Ši neįprasta ir dažnai pamirštama istorija randama Biblijoje, Išėjimo knygos 32 skyriuje. Tai pasakojimas apie vieną dramatiškiausių momentų Izraelio tautos kelionėje iš Egipto. Pasakojimas priklauso seniausiam biblinės tradicijos sluoksniui, siejamam su Mozės laikais, kai tauta dar tik formavosi ir mokėsi, ką reiškia gyventi pagal vieno Dievo įstatymus. Viskas prasidėjo tuo metu, kai Mozė buvo užkopęs … [Skaityti toliau…]
„Slaptieji XVI–XVII a. rozenkreicerių simboliai“ (Symboles Secrets des Rosicruciens des XVIe et XVIIe siècles, vok. Die Geheimen Figuren der Rosenkreuzer aus dem 16. und 17. Jahrhundert) yra vienas paslaptingiausių rozenkreicerių tradicijos šaltinių. Tai anoniminis hermetinių, alchemijos ir mistinių simbolių rinkinys, priskiriamas autoriui, pasirašiusiam kaip „Brolijos brolis, Kristaus Rožės ir Kryžiaus“ (Frère de la Fraternité, Christi … [Skaityti toliau…]
„Jehošua, pranašo iš Nazareto gyvenimas“ (angl. The Life of Jehoshua, the Prophet of Nazareth) – tai teosofinis Franzo Hartmanno kūrinys, išleistas 1888 m. Bostone. Knyga pristatoma kaip „okultinis tyrimas“ ir „raktas į Bibliją“, tačiau jos turinys nėra nei istorinė studija, nei krikščioniškos teologijos tekstas. Tai tipinis XIX a. okultizmo bandymas perrašyti Jėzaus gyvenimą kaip dvasinės … [Skaityti toliau…]
„Budistiniai simboliai ir apeigos Romos Bažnyčioje“ (angl. Buddhistic Symbols and Ceremonies in the Roman Church) – tai teosofinio autoriaus dr. Franzo Hartmanno straipsnis, publikuotas žurnale The Theosophist 1911 m. spalio numeryje. Tekstas priklauso teosofinei tradicijai, kuri siekė parodyti, kad visos pasaulio religijos turi bendrą metafizinę kilmę ir naudoja panašius simbolius, išreiškiančius tą pačią „amžinąją išmintį“. … [Skaityti toliau…]
„Politika, paimta iš Šventojo Rašto“ (Politique tirée de l’Écriture Sainte, 1679) yra XVII a. politinės teologijos veikalas, parašytas prancūzų vyskupo Jacques‑Bénigne Bossuet (1627–1704). Šis tekstas suformavo teorinį pagrindą Prancūzijos absoliutizmui ir tapo oficialia Liudviko XIV monarchijos ideologija. Bossuet siekė parodyti, kad karalių valdžia kyla tiesiogiai iš Dievo, o paklusnumas valdovui yra religinė pareiga. Veikalas sudarytas … [Skaityti toliau…]
„Kelias iš tamsos į tikrą nušvitimą“ (angl. The Way from Darkness to True Illumination, vok. Der Weg aus der Finsternis zur wahren Erleuchtung) yra alegorinis Jakob Böhme (1575–1624) dialogas, kuriame vaizduojamas sielos paklydimas, gundymas ir grįžimas į Kristaus šviesą. Tai vienas iš literatūriškiausių Böhme kūrinių, parašytas kaip vidinis pokalbis tarp dviejų sielų: paklydusios ir apšviestos. … [Skaityti toliau…]
Panegirikas yra iškilmingas, pagiriamasis tekstas, skirtas pagerbti asmenį, įvykį ar dorybę. Šis žanras turi senas šaknis antikinėje retorikoje ir krikščioniškoje pamokslinėje tradicijoje. Panegiriko tikslas nėra pateikti istorinę ar kritinę analizę, bet išryškinti tai, kas laikoma vertinga, sektina ar didinga. Panegiriko žanras atsirado Senovės Graikijoje. Žodis panēgyris reiškė „visuotinį susirinkimą“ arba „šventę“, kurioje oratoriai sakydavo iškilmingas … [Skaityti toliau…]
„Apie tikrą pasidavimą“ (Of True Resignation, vok. Von der wahren Ergebung) yra trumpas Jakob Böhme (1575–1624) teologinis traktatas, priklausantis jo praktinių dvasinių raštų ciklui. Šis tekstas aiškina, ką reiškia kasdien „mirti sau“, atsisakyti savos valios ir gyventi visiškai Dievo valioje. Traktatas parašytas pamokomu tonu ir skirtas tiems, kurie siekia vidinės ramybės, nuolankumo ir dvasinio atsinaujinimo. … [Skaityti toliau…]