Malda prie Velykų stalo

Uždegama žvakė ant stalo. Maldos vedantysis persižegnoja: Vardan Dievo – Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios.Visi atsako: Amen. Vedantysis: Kristus prisikėlė! Aleliuja!Visi: Iš tikrųjų prisikėlė! Aleliuja! Tuomet vienas iš dalyvių skaito ištrauką iš Šventojo Rašto – Evangelijos pagal Luką (Lk 24, 36-43): [Jiems besikalbant apie tai, kas įvyko,] pats Jėzus atsirado tarp jų ir prabilo: … [Skaityti toliau…]

Oktavijus (Octavius)

„Oktavijus“ (Octavius) – vienas ankstyviausių (III a.) lotyniškos krikščioniškos literatūros kūrinių, parašytas III a. pradžioje autoriaus Minucijaus Felikso. Tai filosofinis-dialoginis traktatas, sukurtas pagal klasikinę Cicerono dialogų formą, kur trys veikėjai – Minucijus, Oktavijus ir Cecilijus – diskutuoja apie krikščionybę, pagonybę ir tikėjimo racionalumą. Kūrinys laikomas vienu elegantiškiausių ankstyvosios lotyniškos prozos pavyzdžių. Dialogas vyksta Ostijoje, Romos … [Skaityti toliau…]

Maldavimas už krikščionis

„Maldavimas už krikščionis“ (Πρεσβεία περὶ Χριστιανῶν / Legatio pro Christianis; taip pat žinomas kaip „Maldavimas užtariant krikščionis“, „Užtarimas už krikščionis“, rečiau – „Apologija už krikščionis“) – vienas intelektualiai stipriausių II a. krikščioniškos apologetikos kūrinių, parašytas apie 176–177 m. Atenagoro Atėniečio ir adresuotas Romos imperatoriams Markui Aurelijui ir Komodui. Graikiškas pavadinimas Πρεσβεία περὶ Χριστιανῶν reiškia oficialų … [Skaityti toliau…]

Melitono Sardiečio Apologija

Melitono Sardiečio Apologija (Ἀπολογία / Apologia ad Marcum Aurelium) – tai vienas ankstyviausių krikščioniškos apologetikos kūrinių, parašytas II a. pabaigoje ir skirtas Romos imperatoriui Markui Aurelijui. Nors pats tekstas iki mūsų dienų neišliko, jo egzistavimą ir turinį liudija Eusebijus Cezarietis (Historia Ecclesiastica IV, 13 ir 26) bei Paschal Chronicle. Šie šaltiniai pateikia kelis trumpus fragmentus, … [Skaityti toliau…]

Pseudo‑Melitono sirų apologija

Pseudo‑Melitono sirų apologija – tai anoniminis ankstyvosios krikščionybės apologetinis traktatas, išlikęs sirų kalba ir klaidingai priskirtas II a. vyskupui Melitonui Sardiečiui. Kūrinys rastas Nitrijos rankraščiuose ir pirmą kartą publikuotas XIX a. Williamo Curetono rinkinyje Spicilegium Syriacum. Originali rankraščio antraštė skamba taip: „Melito filosofo oracija prieš Antoniną Cezarį“ (The Oration of Melito the Philosopher before Antoninus … [Skaityti toliau…]

Ignoto laiškas Diognetui

„Laiškas Diognetui“ – vienas brandžiausių ir elegantiškiausių ankstyvosios krikščionybės apologetinių tekstų, datuojamas II amžiaus viduriu. Autorius nežinomas; rankraštyje jis pasirašo vardu Mathetes („mokinys“), tačiau tai nėra tikras asmuo, o literatūrinis pseudonimas. Pats tekstas parašytas aukšta graikų retorikos forma ir skirtas pagoniui Diognetui, kuris nuoširdžiai domisi krikščionių tikėjimu, jų gyvenimo būdu ir jų atsiribojimu nuo pagoniškų … [Skaityti toliau…]

Angelai ir arkangelai

„Angelai ir arkangelai“ (Angels and Archangels) – XX a. teosofinio judėjimo tekstas, parašytas britų okultisto ir aiškiaregio Geoffrey Hodsono (1886–1983). Šis kūrinys priklauso Theosophical Society tradicijai ir pristato angelų, arkangelų bei vadinamųjų „gamtos dvasių“ (devas) hierarchiją, remiantis teosofine kosmologija ir ekstrasensorinio suvokimo (ESP) idėjomis. Tai nėra krikščioniškas ar patristinis šaltinis; veikiau okultinis bandymas sujungti religinius … [Skaityti toliau…]

Religija buvo pirmoji politinė sistema

Žvelgiant į civilizacijos pradžią, tampa akivaizdu, kad religija kilo ne tik iš žmogaus noro suprasti pasaulį ar paaiškinti mirtį, gyvybę ir gamtos reiškinius. Ji atsirado ir kaip atsakas į visai žemišką problemą: kaip suvaldyti augančias bendruomenes, kuriose žmonės jau nebebuvo vieni kitus pažįstantys giminaičiai. Kai pirmykštės gentys virto didesnėmis gyvenvietėmis derlingajame pusmėnulyje, iškilo būtinybė sukurti … [Skaityti toliau…]

Religijos istorija Lenkijoje

Lenkija yra viena iš Europos šalių, kurioje religija turėjo ypatingą reikšmę istorijoje ir visuomenės gyvenime. Tikėjimas čia suformavo ne tik kultūrinius, bet ir politinius procesus. Religinė tradicija rodo tūkstantmečio istoriją, per kurią keitėsi valstybių santvarkos, žmonių gyvenimo būdas ir dvasinės vertybės. Pirmosios religijos apraiškos Lenkijoje buvo pagoniškos. Iki krikščionybės įsitvirtinimo vietiniai gyventojai garbino gamtos jėgas, … [Skaityti toliau…]

Mozė liepė gerti sudeginto aukso veršio pelenus

Ši neįprasta ir dažnai pamirštama istorija randama Biblijoje, Išėjimo knygos 32 skyriuje. Tai pasakojimas apie vieną dramatiškiausių momentų Izraelio tautos kelionėje iš Egipto. Pasakojimas priklauso seniausiam biblinės tradicijos sluoksniui, siejamam su Mozės laikais, kai tauta dar tik formavosi ir mokėsi, ką reiškia gyventi pagal vieno Dievo įstatymus. Viskas prasidėjo tuo metu, kai Mozė buvo užkopęs … [Skaityti toliau…]

Slaptieji rozenkreicerių simboliai

„Slaptieji XVI–XVII a. rozenkreicerių simboliai“ (Symboles Secrets des Rosicruciens des XVIe et XVIIe siècles, vok. Die Geheimen Figuren der Rosenkreuzer aus dem 16. und 17. Jahrhundert) yra vienas paslaptingiausių rozenkreicerių tradicijos šaltinių. Tai anoniminis hermetinių, alchemijos ir mistinių simbolių rinkinys, priskiriamas autoriui, pasirašiusiam kaip „Brolijos brolis, Kristaus Rožės ir Kryžiaus“ (Frère de la Fraternité, Christi … [Skaityti toliau…]

Jehošua, pranašo iš Nazareto gyvenimas

„Jehošua, pranašo iš Nazareto gyvenimas“ (angl. The Life of Jehoshua, the Prophet of Nazareth) – tai teosofinis Franzo Hartmanno kūrinys, išleistas 1888 m. Bostone. Knyga pristatoma kaip „okultinis tyrimas“ ir „raktas į Bibliją“, tačiau jos turinys nėra nei istorinė studija, nei krikščioniškos teologijos tekstas. Tai tipinis XIX a. okultizmo bandymas perrašyti Jėzaus gyvenimą kaip dvasinės … [Skaityti toliau…]