„Budistiniai simboliai ir apeigos Romos Bažnyčioje“ (angl. Buddhistic Symbols and Ceremonies in the Roman Church) – tai teosofinio autoriaus dr. Franzo Hartmanno straipsnis, publikuotas žurnale The Theosophist 1911 m. spalio numeryje. Tekstas priklauso teosofinei tradicijai, kuri siekė parodyti, kad visos pasaulio religijos turi bendrą metafizinę kilmę ir naudoja panašius simbolius, išreiškiančius tą pačią „amžinąją išmintį“. … [Skaityti toliau…]
„Politika, paimta iš Šventojo Rašto“ (Politique tirée de l’Écriture Sainte, 1679) yra XVII a. politinės teologijos veikalas, parašytas prancūzų vyskupo Jacques‑Bénigne Bossuet (1627–1704). Šis tekstas suformavo teorinį pagrindą Prancūzijos absoliutizmui ir tapo oficialia Liudviko XIV monarchijos ideologija. Bossuet siekė parodyti, kad karalių valdžia kyla tiesiogiai iš Dievo, o paklusnumas valdovui yra religinė pareiga. Veikalas sudarytas … [Skaityti toliau…]
„Kelias iš tamsos į tikrą nušvitimą“ (angl. The Way from Darkness to True Illumination, vok. Der Weg aus der Finsternis zur wahren Erleuchtung) yra alegorinis Jakob Böhme (1575–1624) dialogas, kuriame vaizduojamas sielos paklydimas, gundymas ir grįžimas į Kristaus šviesą. Tai vienas iš literatūriškiausių Böhme kūrinių, parašytas kaip vidinis pokalbis tarp dviejų sielų: paklydusios ir apšviestos. … [Skaityti toliau…]
Panegirikas yra iškilmingas, pagiriamasis tekstas, skirtas pagerbti asmenį, įvykį ar dorybę. Šis žanras turi senas šaknis antikinėje retorikoje ir krikščioniškoje pamokslinėje tradicijoje. Panegiriko tikslas nėra pateikti istorinę ar kritinę analizę, bet išryškinti tai, kas laikoma vertinga, sektina ar didinga. Panegiriko žanras atsirado Senovės Graikijoje. Žodis panēgyris reiškė „visuotinį susirinkimą“ arba „šventę“, kurioje oratoriai sakydavo iškilmingas … [Skaityti toliau…]
„Apie tikrą pasidavimą“ (Of True Resignation, vok. Von der wahren Ergebung) yra trumpas Jakob Böhme (1575–1624) teologinis traktatas, priklausantis jo praktinių dvasinių raštų ciklui. Šis tekstas aiškina, ką reiškia kasdien „mirti sau“, atsisakyti savos valios ir gyventi visiškai Dievo valioje. Traktatas parašytas pamokomu tonu ir skirtas tiems, kurie siekia vidinės ramybės, nuolankumo ir dvasinio atsinaujinimo. … [Skaityti toliau…]
„Apie tikrą atgailą“ (Of True Repentance, vok. Von der wahren Buße) yra trumpas Jakob Böhme (1575–1624) teologinis traktatas, parašytas XVII a. pradžioje. Tai vienas iš trijų jo praktinių dvasinių tekstų, skirtų žmogaus vidinei būklei, valios pasikeitimui ir dvasiniam atgimimui. Traktatas parašytas nuoseklia pamokoma forma ir skirtas tiems, kurie nori pradėti tikrą atgailą ir suprasti, kas … [Skaityti toliau…]
„Apie dangų ir pragarą“ (Of Heaven and Hell, vok. Von Himmel und Hölle) yra trumpas Jakob Böhme (1575–1624) teologinis dialogas, parašytas XVII a. pradžioje. Tai vienas iš glaustiausių jo mistinių traktatų, kuriame dvasinė tikrovė aiškinama dialogo forma tarp mokinio Junius ir mokytojo Theophorus. Tekstas skirtas žmogaus sielos būklei, valios krypčiai ir vidinei dvasinei kovai suprasti. … [Skaityti toliau…]
Emile Besson studija „Budizmas ir krikščionybė“ (Bouddhisme et Christianisme), parašyta XX a. pradžioje (šis vertimas remiasi 1925 m. leidimu), yra gilus ir analitinis bandymas palyginti dvi didžiąsias pasaulio dvasines tradicijas. Autorius, atsiliepdamas į savo skaitytojų prašymus, siekia ne ieškoti paviršutiniškų panašumų, kurie dažnai klaidina dvasinius ieškotojus, bet atskleisti esminę šių religijų prigimtį. Besson požiūris yra … [Skaityti toliau…]
„Ezoterinė krikščionybė: arba mažesniosios misterijos“ (Esoteric Christianity: or The Lesser Mysteries) yra Annie Besant 1901 m. išleista knyga, kurią 1914 m. pakartotinai publikavo Teosofijos draugijos leidykla Adyare. Šis kūrinys siekia parodyti, kad krikščionybė turi ne tik išorinę, visiems prieinamą formą, bet ir vidinę, gilesnę tradiciją, kurią autorė vadina „misterijomis“. Besant teigia, kad pirmieji krikščionys turėjo … [Skaityti toliau…]
„Kristaus aspektai“ (Aspects of the Christ) yra 1912 m. Annie Besant skaityta paskaita, publikuota žurnale „The Theosophist“. Tai vienas iš jos brandžiausių teosofinių tekstų, kuriame Kristaus figūra nagrinėjama ne kaip vienos religijos objektas, bet kaip universalus dvasinis principas. Besant siekia parodyti, kad Kristus gali būti suprantamas įvairiais lygmenimis: istoriniu, kritiniu, mitiniu ir dvasiniu. Šis kūrinys … [Skaityti toliau…]
„Anglų tautos bažnytinė istorija“ (Historia Ecclesiastica Gentis Anglorum) yra viduramžių Europos istorinis šaltinis, parašytas VIII amžiuje vienuolio Bedos Garbiojo. Šis kūrinys tapo pagrindiniu tekstu, leidžiančiu suprasti, kaip Britanijoje formavosi krikščioniškoji tradicija, kokie politiniai ir religiniai procesai vyko saloje po romėnų pasitraukimo ir kaip įvairios gentys kūrė savo tapatybę. Beda siekė ne tik užfiksuoti įvykius, bet … [Skaityti toliau…]
Teogonija (gr. Θεογονία, Theogonía) – tai mokymas arba pasakojimas apie dievų kilmę, jų gimimą, giminystės ryšius ir tarpusavio santykius. Žodis sudarytas iš graikiškų šaknų: theos (dievas) ir gonē (kilmė, gimimas). Teogonija dažniausiai siejama su senovės mitologijomis, ypač graikų, kuriose aprašoma, kaip atsirado dievai, kaip jie kovojo, kūrė pasaulį ir nustatė kosminę tvarką. Terminas įvairiose kalbose … [Skaityti toliau…]