Gėbekli Tepė (Göbekli Tepe) yra vienas seniausių žinomų žmonijos sukurtų priešistorinių akmeninių kompleksų, datuojamas maždaug 9600–8000 m. pr. Kr. Tai nėra pastatas ar gyvenvietė – tai iš didelių T formos kalkakmenio monolitų sudarytos apskritos ir ovalios ritualinės aikštelės, išdėstytos ant nedidelės kalvos dabartinės pietryčių Turkijos regione. Ilgą laiką manyta, kad ši kalva yra natūrali, tačiau … [Skaityti toliau…]
Svarbiausias ir žymiausias Milevumo susirinkimas įvyko 416 metais, kai buvo sprendžiami pagrindiniai Bažnyčios dogminiai klausimai, susiję su pelagianizmu. Kontekstas ir aplinkybės Svarbiausi nutarimai Istorinė reikšmė Milevumo susirinkimas 416 m. tapo vienu kertinių Bažnyčios susirinkimų, aiškiai apibrėžusių katalikišką mokymą apie pirminę nuodėmę ir malonę, bei sustiprino Romos popiežiaus autoritetą Šiaurės Afrikos krikščionių akyse. Tai buvo vienas … [Skaityti toliau…]
Eliminuojantis materializmas (Eliminative Materialism) – tai viena iš drąsiausių ir labiausiai provokuojančių šiuolaikinės mąstysenos krypčių apie sąmonę ir žmogaus protą. Ši teorija tvirtina, kad daugelis reiškinių, kuriuos laikome „vidinėmis būsenomis“ ar „psichiniais procesais“, apskritai neegzistuoja taip, kaip esame įpratę manyti. Tokie žodžiai kaip „tikiu“, „noriu“, „jaučiu“ ar „prisimenu“ – pasak šios krypties šalininkų – yra … [Skaityti toliau…]
Ar laikas, kurį matuojame sekundėmis ir metais, yra tik iliuzija, o tikroji realybė – amžina akimirka, kurioje viskas jau įvyko? Albertas Einsteinas savo reliatyvumo teorija ir hinduizmo misticizmas, ypač Kali Yuga mokymai, teigia, kad praeitis, dabartis ir ateitis yra viena. „Dievas nemato ateities – Jis žiūri į amžinybę kaip į vieną akimirką,“ sako mistikai. Einsteino … [Skaityti toliau…]
Šitas klausimas senas kaip pati žmogaus sąmonė. Nuo seniausių laikų, kai pirmykštis žmogus pakėlė akis į žvaigždes ar atsiklaupė prieš ugnį, jis pradėjo ieškoti – ne tik maisto ar saugumo, bet ir prasmės. Tarsi intuicija giliai širdyje šnabždėtų: aš esu dalis kažko didesnio. Ir net jei aplink buvo daug baimės, nežinomybės ar kančios, tas poreikis … [Skaityti toliau…]
Rožių Karalienė (lot. Regina Rosarii, it. Madonna del Rosario) yra vienas iš gražiausių ir plačiai garbinamų Mergelės Marijos titulų Romos katalikų Bažnyčioje, siejamas su Šventojo Rožinio malda ir Marijos, kaip dvasinės vadovės bei užtarėjos, vaidmeniu. Šis titulas pabrėžia Marijos grožį, šventumą ir jos tarpininkavimą, tarsi rožės, simbolizuojančios meilę, maldą ir atsidavimą. Titulas Rožių Karalienė kyla … [Skaityti toliau…]
Anhedonija – tarsi pilkas šydas, dengiantis gyvenimo spalvas, kai net gražiausios akimirkos nesuteikia džiaugsmo, o malonumai atrodo bereikšmiai. Ši būsena, apibūdinama kaip nesugebėjimas jausti malonumo, yra ne tik psichologinė, bet ir giliai dvasinė iššūkis. Žodis „anhedonija“ kilęs iš graikų kalbos: an- („be“) ir hēdonē („malonumas“), taigi pažodžiui reiškia „malonumo nebuvimą“. Terminas XIX a. pabaigoje buvo … [Skaityti toliau…]
Melancholija – tarsi tyli, nostalgiška daina, skambanti sielos gelmėse, kai liūdesys susipina su grožiu, o ilgesys tampa neatsiejama gyvenimo dalimi. Ši būsena, dažnai siejama su giliu mąstymu ir jautrumu, lydi žmogų tiek kasdienybėje, tiek dvasiniuose ieškojimuose. Žodis „melancholija“ kilęs iš graikų kalbos melankholia, sudaryto iš melas („juodas“) ir kholē („tulžis“). Senovės Graikijoje, remiantis Hipokrato humoraline … [Skaityti toliau…]
Diakonų šventimų priesaika kyla iš Apaštalų darbų (Apd 6, 1–6), kur pirmą kartą paminėta diakonų tarnystė – padėti apaštalams rūpinantis bendruomenės reikalais ir pagalba vargšams. Diakonų pareigos vystėsi kartu su Bažnyčios augimu. Nuo ankstyvųjų amžių šventimų metu buvo duodamas viešas pažadas ištikimai vykdyti savo tarnystę, klausyti vyskupo ir laikytis Bažnyčios mokymo. Dabartinis priesaikos tekstas formavosi … [Skaityti toliau…]
Komunija (lot. communio, it. comunione, angl. communion, vok. Kommunion, pranc. communion, isp. comunión, lenk. komunia) yra terminas Katalikų Bažnyčioje, turintis tiek teologinę, tiek liturginę reikšmę. Žodis kilęs iš lotyniško „communio“, kuris reiškia „bendrystę“, „susivienijimą“, „bendrą dalijimąsi“. Šis terminas išplito visoje krikščionybėje ir tapo viena pagrindinių sąvokų, apibūdinančių tikinčiųjų santykį su Dievu bei vienas su kitu … [Skaityti toliau…]
Veidas, kuris keičiasi, bet žvilgsnis išlieka tas pats Jėzus niekada nepaliko autoportreto. Evangelijos tyli apie jo ūgį, akių spalvą ar odos atspalvį. Tačiau būtent ši tyla leido įvairioms tautoms ir kultūroms prakalbinti Jėzų savaip – ne svetima, bet sava kalba, savo veidu, savo patirtimi. Jo atvaizdas tapo universaliu audeklu, ant kurio žmonija tapė savo skausmą, … [Skaityti toliau…]
Triadizmas – tai neoficialus terminas, apibūdinantis religinę ar mitologinę sistemą, kurioje garbinami trys dievai, dažnai sudarantys dieviškąją triadą, simbolizuojančią tam tikrą kosminę ar funkcinę pusiausvyrą. Skirtingai nuo diteizmo (dviejų dievų) ar politeizmo (daug dievų), triadizmas pabrėžia būtent trijų dievybių svarbą, kurios gali būti susijusios kaip šeima, funkcinės roles ar kosminiai principai. Terminas nėra plačiai vartojamas … [Skaityti toliau…]