Apie tikrąją religiją (De vera religione) yra vienas ankstyvųjų Hipono Augustino veikalų, parašytas apie 390 metus, dar prieš jam tampant vyskupu. Šis tekstas priklauso laikotarpiui, kai Augustinas jau buvo atsivertęs į krikščionybę, tačiau dar gyveno Kasiciake ir formavo savo teologinį mąstymą. Veikalas skirtas apibrėžti, kas yra tikroji religija, kaip žmogus gali ją pažinti ir kaip … [Skaityti toliau…]
Apie krikščionišką mokymą (De doctrina Christiana) yra vienas svarbiausių Hipono Augustino teologinių veikalų, parašytas tarp 397 ir 426 metų. Šis tekstas buvo kuriamas etapais, todėl jame matomi tiek ankstyvosios, tiek brandžiosios Augustino minties bruožai. Veikalas skirtas tam, kad krikščionys galėtų tinkamai suprasti Šventąjį Raštą, jį aiškinti ir taikyti praktiniame tikėjimo gyvenime. Augustinas siekė sukurti aiškią … [Skaityti toliau…]
„Dešimt sparnų“ (kin. 十翼 Shí Yì) – tai seniausias išlikęs filosofinis komentarų rinkinys prie „Permainų knygos“ (I Ching, Yijing), parengtas maždaug tarp V ir III amžiaus prieš mūsų erą. Šiuos tekstus tradicija priskiria Konfucijui ir jo sekėjams, tačiau tikėtina, kad jie buvo sudaryti palaipsniui, kelių kartų išminčių, siekusių suteikti „Permainų knygai“ dvasinę, etinę ir kosmologinę … [Skaityti toliau…]
„De catechizandis rudibus“ („Apie pradedančiųjų katechizavimą“) yra vienas svarbiausių Augustino pastoracinių traktatų, parašytas apie 400 m. diakono Deogratijo prašymu. Šis kūrinys skirtas praktinei problemai: kaip mokyti tikėjimo žmones, kurie dar visai nepažįsta krikščionybės, ir kaip tai daryti taip, kad mokytojas neišsektų, o klausytojas suprastų ir priimtų tikėjimo esmę. Traktato pradžioje Augustinas atsako į Deogratijo skundą, … [Skaityti toliau…]
Augustino pamokslai (SANCTI AUGUSTINI SERMONES) yra vienas didžiausių ir įvairiausių jo kūrybos blokų, susiformavęs iš gyvų liturginių kalbų, katechezinių pamokymų ir pastoracinių pasisakymų. Tai nėra sisteminiai traktatai, o spontaniškesni tekstai, kuriuose atsiskleidžia Augustino kaip vyskupo veikla, jo santykis su bendruomene ir gebėjimas aiškiai perteikti sudėtingas teologines temas. Pamokslai buvo sakomi įvairiomis progomis, todėl jų turinys … [Skaityti toliau…]
Orenda – tai irokėzų religinėje pasaulėžiūroje esanti visuotinė dvasinė jėga, iš kurios kyla gyvybė, judėjimas ir visa pasaulio galia. Tai ne konkretus dievas, o nematoma energija, persmelkianti kiekvieną būtybę – žmogų, gyvūną, augalą, akmenį ar net žodį. Irokėzai tikėjo, kad viskas, kas egzistuoja, turi savo orendą, o visa kūrinija sudaro vieną gyvą dvasinį audinį. Ši … [Skaityti toliau…]
Augustino traktatas Apie Trejybę („De Trinitate“) yra vienas didžiausių ir sudėtingiausių Vakarų krikščionybės teologinių veikalų. Jis rašytas ilgiau nei dvidešimt metų, pradedant IV amžiaus pabaiga ir baigiant V amžiaus pradžia. Šis kūrinys sudarytas net iš penkiolikos knygų, kuriose Augustinas nuosekliai aiškina Trejybės slėpinį, remdamasis Šventuoju Raštu, filosofija ir žmogaus vidinės patirties analize. Tai nėra greitas … [Skaityti toliau…]
Singuliarumas – sąvoka, kuri, priklausomai nuo konteksto, apibūdina ribinę būseną, kur įprastos taisyklės ir suvokimas nebegalioja: nuo kosmologinių visatos pradžios taškų iki technologinių ateities vizijų ar net metafizinių apmąstymų apie būties esmę. Matematikoje, fizikoje, technologijoje ir filosofijoje singuliarumas kelia klausimų apie ribas, begalybę ir žmogaus galimybes suvokti neaprėpiamą tikrovę. Religinėje perspektyvoje jis siejamas su dieviškosios … [Skaityti toliau…]
Hilarijaus iš Puatjė veikalas Apie Trejybę (lot. De Trinitate) yra vienas svarbiausių IV amžiaus lotyniškosios teologijos tekstų, skirtas Trejybės doktrinos gynimui ir sisteminiam išdėstymui. Kūrinys parašytas apie 356–360 metus, kai Hilarijus buvo ištremtas į Frygiją dėl atsisakymo pritarti arijonizmui. Šis traktatas laikomas pirmuoju dideliu Vakarų krikščionybės bandymu nuosekliai ir argumentuotai apibrėžti Tėvo, Sūnaus ir Šventosios … [Skaityti toliau…]
Markiono „Antitezės“ (gr. Ἀντιθέσεις, lot. Antitheses, Priešpriešos) buvo vienas svarbiausių ir kartu paslaptingiausių ankstyvosios krikščionybės tekstų. Tai buvo savarankiškas teologinis traktatas, parašytas II amžiaus viduryje, tikėtina Romoje, ir skirtas išdėstyti pagrindinius Markiono mokymo principus. Šis kūrinys buvo glaudžiai susijęs su Markiono sudarytu Naujojo Testamento rinkiniu, tačiau pats tekstas neišliko. Apie jį žinome tik tiek, kiek … [Skaityti toliau…]
Ateistai – paprasčiausiai žmonės, kurie netiki jokiu dievu ar dievybėmis. Ateizmas nėra jokia organizacija, bažnyčia ar partija, o tiesiog pozicija: nėra pakankamai įrodymų, kad egzistuotų antgamtinis valdovas, tad jo ir nėra. Kai kurie ateistai sako „aš netikiu“ (silpnas ateizmas), kiti – „dievo būti negali“ (stiprus ateizmas). Daugumai tai tiesiog gyvenimo faktas, kaip kad netiki fėjomis … [Skaityti toliau…]
Popiežius šiandien atrodo kaip dvasinis autoritetas, kalbantis apie taiką ir gailestingumą, bet istorijoje jis neretai buvo tiesioginis taikinys – tiek politinių sąmokslų, tiek religinio fanatizmo ar net atvirų karinių veiksmų. Kai kuriais atvejais popiežiai būdavo nužudomi, kitais – spėdavo pabėgti, o kai kada net patys siųsdavo karius į mūšį. Senieji laikai: popiežystė kaip pavojinga profesija … [Skaityti toliau…]