Dvasinis tobulėjimas – tai kelionė į save, siekiant atrasti vidinę ramybę ir harmoniją. Šiame skubančiame pasaulyje, kupiname išorinių trukdžių, dažnai pamirštame sustoti ir įsiklausyti į savo vidinį balsą. Tačiau būtent šis sustojimas gali atverti duris į gilesnį savęs suvokimą ir prasmingesnį gyvenimą. Vienas iš būdų pradėti šią kelionę – pažinti savo vidines vertybes. Kiekvienas turime … [Skaityti toliau…]
Antroji mirtis – biblinis terminas, minimas tik keturis kartus ir tik Apreiškimo Jonui knygoje (Apr 2,11; 20,6.14; 21,8). Tai galutinė neišgelbėtųjų bausmė po Didžiojo Baltojo Sosto teismo – ugnies ežeras, kuris tiesiogiai pavadinamas „antroji mirtis“ (20,14). Originalūs pavadinimai Pirmoji mirtis – fizinė mirtis, kurią patiria visi žmonės.Antroji mirtis – tai, kas vyksta po prisikėlimo teismui: … [Skaityti toliau…]
Viešpatie Dieve, viliuosi per tavo malonę gauti visų nuodėmių atleidimą ir amžinąją laimę po šio gyvenimo, nes Tu, būdamas be galo galingas, ištikimas, maloningas ir gailestingas, tai pažadėjai. To vildamasis esu pasiryžęs gyventi ir mirti. Amen. „Vilties aktas“ (lot. Actus spei) malda sakoma asmeninės maldos metu, ypač išreiškiant pasitikėjimą Dievo gailestingumu ir Jo pažadais. Ją … [Skaityti toliau…]
Brevijorius – tai istorinė Katalikų Bažnyčios maldyno forma, kurioje buvo surinktos visos Valandų liturgijos dalys į vieną knygą. Lotyniškai vadinamas Breviarium Romanum (Romos brevijorius), jis šimtmečius buvo pagrindinis kunigų ir vienuolių maldos vadovas. Pats žodis breviarium reiškia „sutrumpinimas“ arba „santrauka“, nes ši knyga sujungė anksčiau išskaidytus liturginius tekstus į vieną patogų rinkinį. Brevijorius nėra atskira … [Skaityti toliau…]
Vienuolių gyvenimas, ypač tų, kurie laikosi griežto popiežiškojo uždarumo, dažnai kelia klausimų: iš ko jie gyvena, jei didžiąją laiko dalį skiria maldai ir kontempliacijai? Maistas, drabužiai, elektra, žvakės, pastatų remontas – visa tai kainuoja. Ar vienuolynai remiasi tik aukomis, ar vienuoliai patys užsidirba? Pagal Apostolinę Konstituciją „Sponsa Christi“, vienuolės, gyvenančios didžiajame popiežiškajame uždarume (clausura maior), … [Skaityti toliau…]
Šis puslapis skirtas nuosekliam visų Katalikų Bažnyčios popiežių pristatymui – nuo apaštalo šventojo Petro, kuris, pasak tradicijos, buvo pirmasis Romos vyskupas, iki šių laikų. Per beveik du tūkstantmečius keitėsi imperijos, kalbos, civilizacijos formos, bet popiežiaus tarnystė liko kaip nenutrūkstama grandinė – kartais spindinti šventumu ir didybe, kartais klupinėjanti tarp žemiškų ambicijų, bet visada veikianti istorijos … [Skaityti toliau…]
Gėlių vainiko sūtra (sanskrito kalba: Avataṃsaka Sūtra, kinų: Huáyán Jīng, japonių: Kegon Kyō, pažodžiui „Gėlių girliandos“ arba „Gėlių puošmenos sūtra“) yra vienas svarbiausių Mahajanos budizmo šventraščių, laikomas vienu iš sudėtingiausių ir didingiausių budistinės literatūros kūrinių. Ši sūtra, datuojama maždaug II–IV a. po Kr., buvo sudaryta Indijoje, tačiau labiausiai išplito Rytų Azijoje, ypač Kinijoje, kur ji … [Skaityti toliau…]
Liuteronų Bažnyčia, kaip krikščioniškoji denominacija, turi gilias liturgines tradicijas, kurios atsispindi jų apeigynuose – Lutheran Service Book (LSB) ir Evangelical Lutheran Worship (ELW). Šie apeigynai yra pagrindiniai liturginiai vadovai, naudojami atitinkamai Lutheranų Bažnyčios–Misūrio Sinodo (LCMS) ir Evangeliškosios Liuteronų Bažnyčios Amerikoje (ELCA) bendruomenėse. Jie apima įvairias apeigas, įskaitant ordinacijos ir santuokos priesaikas, kurios atspindi liuteronų teologiją, … [Skaityti toliau…]
Šėtonas: ankstyvosios krikščionybės tradicija (Satan: The Early Christian Tradition) yra 1981 m. išleista Jeffrey Burton Russell monografija, skirta sistemingai analizuoti, kaip ankstyvoji Bažnyčia suprato Šėtono figūrą ir blogio prigimtį. Knyga priklauso platesniam autoriaus tyrimų ciklui apie blogio istoriją, tačiau šis tomas išsiskiria tuo, kad nuosekliai apima laikotarpį nuo I iki V amžiaus, kai formavosi pagrindinės … [Skaityti toliau…]
Plinijaus Jaunesniojo ir Trajano susirašinėjimas (Epist. 10.96–97). Oficialus Romos administracijos dokumentas apie krikščionis (111–113 m.) Šis dokumentas yra vienas svarbiausių ankstyvosios krikščionybės istorinių šaltinių, sudarytas iš dviejų laiškų: Plinijaus Jaunesniojo, Pontijos–Bitinijos gubernatoriaus, ir imperatoriaus Trajano atsakymo. Laiškai datuojami 111–113 m. ir priklauso Plinijaus Epistulae X knygai, kurioje surinkta jo oficiali korespondencija su imperatoriumi. Tai pirmasis … [Skaityti toliau…]
„Dešimt persekiojimų“ – tai vėlyvas, populiarus religinis pasakojimas, apibendrinantis Romos imperijos vykdytus krikščionių persekiojimus nuo Nerono iki Diokletiano. Tekstas nėra ankstyvosios Bažnyčios dokumentas ir nepriklauso patristikos korpusui. Tai katechetinė tradicija, susiformavusi viduramžiais ir ypač išpopuliarėjusi XIX–XX a. religinėse mokyklose, pamokslų rinkiniuose ir liaudies martyrologijose. Jo tikslas – pateikti aiškią, simbolinę istorijos schemą, o ne tikslų … [Skaityti toliau…]
„Maksimo Jeruzaliečio fragmentai“ yra nedidelė, bet reikšminga ankstyvosios krikščionybės filosofinės literatūros dalis, išlikusi tik kitų autorių cituojamų ištraukų pavidalu. Maksimas, gyvenęs II a. pabaigoje, tradiciškai laikomas vienu iš ankstyvųjų Jeruzalės vyskupų, nors Euzebijus pats pažymi, kad tapatybė nėra visiškai tikra. Jį mini Euzebijus, Jeronimas ir kiti Bažnyčios rašytojai, vadindami jį žinomu ir gerbiamu krikščionių mąstytoju, … [Skaityti toliau…]