„Apie tikrą atgailą“ (Of True Repentance, vok. Von der wahren Buße) yra trumpas Jakob Böhme (1575–1624) teologinis traktatas, parašytas XVII a. pradžioje. Tai vienas iš trijų jo praktinių dvasinių tekstų, skirtų žmogaus vidinei būklei, valios pasikeitimui ir dvasiniam atgimimui. Traktatas parašytas nuoseklia pamokoma forma ir skirtas tiems, kurie nori pradėti tikrą atgailą ir suprasti, kas … [Skaityti toliau…]
„Apie dangų ir pragarą“ (Of Heaven and Hell, vok. Von Himmel und Hölle) yra trumpas Jakob Böhme (1575–1624) teologinis dialogas, parašytas XVII a. pradžioje. Tai vienas iš glaustiausių jo mistinių traktatų, kuriame dvasinė tikrovė aiškinama dialogo forma tarp mokinio Junius ir mokytojo Theophorus. Tekstas skirtas žmogaus sielos būklei, valios krypčiai ir vidinei dvasinei kovai suprasti. … [Skaityti toliau…]
Emile Besson studija „Budizmas ir krikščionybė“ (Bouddhisme et Christianisme), parašyta XX a. pradžioje (šis vertimas remiasi 1925 m. leidimu), yra gilus ir analitinis bandymas palyginti dvi didžiąsias pasaulio dvasines tradicijas. Autorius, atsiliepdamas į savo skaitytojų prašymus, siekia ne ieškoti paviršutiniškų panašumų, kurie dažnai klaidina dvasinius ieškotojus, bet atskleisti esminę šių religijų prigimtį. Besson požiūris yra … [Skaityti toliau…]
„Ezoterinė krikščionybė: arba mažesniosios misterijos“ (Esoteric Christianity: or The Lesser Mysteries) yra Annie Besant 1901 m. išleista knyga, kurią 1914 m. pakartotinai publikavo Teosofijos draugijos leidykla Adyare. Šis kūrinys siekia parodyti, kad krikščionybė turi ne tik išorinę, visiems prieinamą formą, bet ir vidinę, gilesnę tradiciją, kurią autorė vadina „misterijomis“. Besant teigia, kad pirmieji krikščionys turėjo … [Skaityti toliau…]
„Kristaus aspektai“ (Aspects of the Christ) yra 1912 m. Annie Besant skaityta paskaita, publikuota žurnale „The Theosophist“. Tai vienas iš jos brandžiausių teosofinių tekstų, kuriame Kristaus figūra nagrinėjama ne kaip vienos religijos objektas, bet kaip universalus dvasinis principas. Besant siekia parodyti, kad Kristus gali būti suprantamas įvairiais lygmenimis: istoriniu, kritiniu, mitiniu ir dvasiniu. Šis kūrinys … [Skaityti toliau…]
„Anglų tautos bažnytinė istorija“ (Historia Ecclesiastica Gentis Anglorum) yra viduramžių Europos istorinis šaltinis, parašytas VIII amžiuje vienuolio Bedos Garbiojo. Šis kūrinys tapo pagrindiniu tekstu, leidžiančiu suprasti, kaip Britanijoje formavosi krikščioniškoji tradicija, kokie politiniai ir religiniai procesai vyko saloje po romėnų pasitraukimo ir kaip įvairios gentys kūrė savo tapatybę. Beda siekė ne tik užfiksuoti įvykius, bet … [Skaityti toliau…]
Teogonija (gr. Θεογονία, Theogonía) – tai mokymas arba pasakojimas apie dievų kilmę, jų gimimą, giminystės ryšius ir tarpusavio santykius. Žodis sudarytas iš graikiškų šaknų: theos (dievas) ir gonē (kilmė, gimimas). Teogonija dažniausiai siejama su senovės mitologijomis, ypač graikų, kuriose aprašoma, kaip atsirado dievai, kaip jie kovojo, kūrė pasaulį ir nustatė kosminę tvarką. Terminas įvairiose kalbose … [Skaityti toliau…]
Senovės Graikijoje vabzdžiai dažnai nebuvo tik gamtos stebėjimo objektai – jie įgavo kultūrinę ir net dvasinę prasmę. Tarp jų išsiskiria du ypatingi: bitė ir skruzdėlė. Nors nedideli, jie užėmė netikėtai svarbią vietą mituose, filosofijoje ir kasdienėje simbolikoje. Bitė Senovės Graikijoje buvo neatsiejama nuo moteriškos galios, intuicijos ir šventos globos. Žodis melissa graikiškai reiškia „bitė“, bet … [Skaityti toliau…]
Žodis prelatūra (lot. praelatura) kilęs iš praelatus – „tas, kuris pirmauja“ arba „vadovauja“. Tai nurodo tam tikrą dvasininko (prelato) vadovaujamą bendruomenę ar teritoriją. Plačiąja prasme tai gali būti ir titulas (pvz., garbės prelatas), bet siauresne – administracinis vienetas Bažnyčios struktūroje. Prelatūra gali būti: Nullius dioecesis prelatūra – ypatinga išimtis Kai kalbame apie prelaturą nullius, turime … [Skaityti toliau…]
Šventosios Jėzaus Teresės, Karmelio kalno Dievo Motinos ordino sesers, gyvenimas (isp. Libro de la vida de la Madre Teresa de Jesús, angl. The Life of St. Teresa of Jesus, of the Order of Our Lady of Carmel) yra Vakarų krikščioniškos mistikos tekstas. Šį kūrinį XVI amžiuje parašė pati Teresė Avilietė, karmelitų vienuolė ir vėliau Bažnyčios … [Skaityti toliau…]
Vienas keisčiausių ir kartu prasmingiausių Evangelijos epizodų – tai pasakojimas apie žuvį su moneta burnoje, kurį randame Evangelijoje pagal Matą 17, 24–27. Ši scena, atrodanti tarsi praeinantis nutikimas, iš tiesų apima daug gilių simbolių: apie laisvę, nuolankumą, Dievo karalystę ir Dievo pasirūpinimą net pačiose netikėčiausiose vietose. Viskas prasideda nuo to, kad Jėzus ir mokiniai atvyksta … [Skaityti toliau…]
Lietuvių tautos išmintis kupina posakių, kurie ne tik atskleidžia gilius gyvenimo principus, bet ir moko pasitikėti Dievo globa bei rūpesčiu. Vienas iš jų – „Dievas davė dantis, duos ir duonos“. Šis posakis labai gražiai ir taikliai atskleidžia tikėjimo esmę: jei Dievas suteikė gyvenimą, Jis suteiks ir priemones jam palaikyti. Šis priežodis remiasi paprastu tikėjimu Dievo … [Skaityti toliau…]