„Žėrintis akmuo“ (The Sparkling Stone; taip pat verčiama kaip „Kibirkščiuojantis akmuo“ ar „Žaižaruojantis akmuo“) yra vienas iš brandžiausių Jono Ruysbroecko mistinių traktatų, skirtas pažengusiems dvasinio gyvenimo skaitytojams. Šiame veikale autorius siekia parodyti, kaip žmogus pereina iš moralinio gerumo į vidinį, kontempliatyvų gyvenimą, o iš jo – į aukščiausią Dievo regėjimo būseną. Ruysbroeckas čia kalba tiesiai … [Skaityti toliau…]
„Aukščiausiosios tiesos knyga“ (The Book of Supreme Truth) yra vienas brandžiausių ir teologiškai sudėtingiausių Jono Ruysbroecko mistinių traktatų, parašytas jo vėlyvuoju kūrybos laikotarpiu. Šiame veikale autorius siekia glaustai ir aiškiai išdėstyti aukščiausias savo mokymo tiesas, kurias anksčiau buvo išskleidęs didesniuose darbuose. Tekstas skirtas ne pradedantiesiems, bet tiems, kurie jau yra įžengę į kontempliatyvų gyvenimą ir … [Skaityti toliau…]
„Dvasinės santuokos puošmena“ ar „Dvasinės santuokos papuošimas“ (The Adornment of the Spiritual Marriage) yra brandžiausias ir įtakingiausias Jono Ruysbroecko veikalas, parašytas XIV amžiuje ir laikomas vienu iš svarbiausių visos krikščioniškos mistikos tekstų. Šiame traktate Ruysbroeckas sistemingai aprašo žmogaus dvasinio gyvenimo kelią, vedantį nuo aktyvios dorybių praktikos iki giliausios kontempliacijos ir mistinės vienybės su Dievu. Tekstas … [Skaityti toliau…]
„Ireniejaus prarastųjų raštų fragmentai“ (Fragments from the Lost Writings of Irenaeus) yra itin vertingas ankstyvosios krikščionybės palikimas, išlikęs tik nuotrupomis kitų autorių veikaluose. Šie fragmentai priskiriami Liono vyskupui Ireniejui, vienam svarbiausių II a. Bažnyčios teologų ir kovotojų prieš erezijas. Nors didžioji jo kūrybos dalis išliko per veikalą „Adversus Haereses“, šie atskiri fragmentai leidžia pažvelgti į … [Skaityti toliau…]
„Antrasis Ignoto laiškas efeziečiams“ (The Second Epistle of Ignatius to the Ephesians) priklauso vadinamajai ilgajai Ignoto laiškų redakcijai, kuri laikoma vėlyvesne ir mažiau autentiška nei septyni pagrindiniai jo laiškai. Nepaisant to, šis tekstas yra įdomus kaip ankstyvosios krikščioniškos literatūros reiškinys, atspindintis, kaip vėlesnės bendruomenės plėtė, perrašinėjo ir teologiškai stiprino Ignoto mokymą. Laiške kartojamos pagrindinės Ignoto … [Skaityti toliau…]
„Ignoto laiškas efeziečiams“ (The Epistle of Ignatius to the Ephesians) yra vienas svarbiausių ankstyvosios krikščionybės tekstų, priskiriamų Antiochijos vyskupui Ignotui, kankiniui ir apaštalinių tėvų tradicijos atstovui. Laiškas parašytas kelionės į Romą metu, kai Ignotas buvo gabenamas mirčiai. Tai suteikia tekstui ypatingą toną: jis rašo kaip žmogus, kuris jaučiasi stovintis ant mirties slenksčio ir todėl kalba … [Skaityti toliau…]
„Ignoto laiškai šventajam Jonui apaštalui ir Mergelei Marijai“ (The Epistle of Ignatius to St. John the Apostle; The Epistle of Ignatius to the Virgin Mary) sudaro nedidelę, bet išskirtinę pseudoepigrafinių ankstyvosios krikščionybės tekstų grupę. Jie priskiriami Antiochijos vyskupui Ignotui, tačiau jų autentiškumas beveik neabejotinai vėlyvas. Vis dėlto šie laiškai yra įdomūs kaip krikščioniškos vaizduotės dokumentai, … [Skaityti toliau…]
„Ignoto laiškas Herui, Antiochijos diakonui“ (The Epistle of Ignatius to Hero, a Deacon of Antioch) yra ankstyvosios krikščionybės tekstas, priskiriamas Antiochijos vyskupui Ignotui, vienam iš vadinamųjų apaštalinių tėvų. Laiškas datuojamas II amžiaus pradžia ir rodo laikotarpį, kai Bažnyčia dar tik formavo savo struktūrą, discipliną ir teologinius akcentus. Nors kūrinio autentiškumas nėra visiškai užtikrintas, jis išlieka … [Skaityti toliau…]
Japonų šintoistiniai kami yra unikali dvasinių būtybių samprata, kurios gerokai skiriasi nuo tradicinių Vakarų dievų sąvokos. Tai nėra visagaliai tobuli dievai, o galingos dvasios, egzistuojančios įvairiose formose – nuo didžiųjų gamtos reiškinių iki nedidelių vietinių objektų. Kami gali būti saulė, mėnulis, griaustinis, bet taip pat ir senas medis, akmuo ar net įžymus istorinis veikėjas, kuris … [Skaityti toliau…]
Kasiodoras (lat. Cassiodorus) yra vienas svarbiausių VI amžiaus lotynų kultūros ir krikščioniškosios tradicijos veikėjų, kurio darbai turėjo ilgalaikę įtaką Europos intelektinei raidai. Jis gimė apie 485 metus pietų Italijoje, kilmingoje šeimoje, glaudžiai susijusioje su Ostgotų karalystės administracija. Kasiodoras iš pradžių buvo valstybės veikėjas, dirbęs karaliaus Teodoriko Didžiojo kanceliarijoje, tačiau vėliau pasitraukė iš politinio gyvenimo ir … [Skaityti toliau…]
Fulgencijus (lat. Fulgentius) yra vienas svarbiausių VI amžiaus Šiaurės Afrikos teologų, kurio veikla tęsė ir sistemino šventojo Augustino mokymą. Jis gimė Bizaceno regione, dabartinėje Tuniso teritorijoje, ir tapo vienu iš ryškiausių vėlyvosios antikos lotynų teologų. Fulgencijus gyveno laikotarpiu, kai Šiaurės Afriką valdė vandalai, išpažinę arijonizmą, todėl jo gyvenimas ir raštai glaudžiai susiję su religinėmis įtampomis, … [Skaityti toliau…]
Prosperas Akvitietis (lat. Prosper Aquitanus) yra vienas ryškiausių V amžiaus lotynų teologų, glaudžiai susijęs su šventojo Augustino intelektine tradicija. Jo vardas dažniausiai minimas kalbant apie kovą su semipelagianizmu, apie malonės teologijos formavimąsi ir apie Romos Bažnyčios reakciją į pietų Galijos vienuolynuose kilusias doktrinines įtampas. Prosperas buvo ne tik Augustino idėjų gynėjas, bet ir jų sistemintojas, … [Skaityti toliau…]